Dirbsime vis ilgiau?

Naujos redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuris įsigaliotų nuo 2018 metų, numato padidinti būtinąjį stažą nuo trisdešimt iki trisdešimt penkerių metų. Šis didinimas vyks per dešimtmetį, kasmet būtinojo stažo reikalavimą didinant pusmečiu. Vadinasi, 35 metų būtinojo stažo reikalavimas būtų taikomas tik nuo 2027 metų, tai yra į pensiją po dešimt metų išeisiantiems žmonėms.

„Ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu turėtų būti didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas. Kuo žmogus ilgiau bus darbo rinkoje, tuo jis turės ne tik didesnį stažą, bet ir ilgiau mokėdamas socialinio draudimo įmokas įgis daugiau apskaitos vienetų, kas didins jo individualiosios pensijos dydį, - sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Buškutė.
Remiantis užsienio šalių praktika, beveik visose ES šalyse būtinojo stažo reikalavimai yra didesni nei 30 metų. Pavyzdžiui, 35 metai – Rumunijoje, 40 metų – Danijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Švedijoje, Slovėnijoje, Belgijoje, net 45 metai – Austrijoje ir panašiai.
 
Vyresnių medikų nėra kam pakeisti

„Kaip mums pateikė duomenis, šiuo metu socialiniu draudimu apdraustieji gyventojai vidutiniškai dirba trisdešimt septynerius metus ir tik paskui „išeina į pensiją“. O žinant mūsų šalies demografinę situaciją ir valstybės galimybes, buvo pasiūlyta pailginti darbo laiko stažą“, - sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Anot politikės, siekiamybė yra tokia, jog ir vyresnio amžiaus žmonės kiek įmanoma ilgiau išliktų darbo rinkoje, nes šiuo metu jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas.
„Medicinoje nepaprastai trūksta medikų ir dirba daug gydytojų, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus. Jiems nėra pamainos. Visų reikiamų specialistų taip lengvai negali atrasti savivaldybės ar sveikatos priežiūros įstaigos. Tad visiems reikia susimąstyti, kaip bus ateityje, nes pasienio rajonuose dirba ir iš Baltarusijos atvykę medikai, kurie išmoksta lietuvių kalbą. Tenka juos sutikti ir Druskininkuose, ir Lazdijuose, ir Alytuje. Kitur, girdime, darbuojasi iš Ukrainos atvykę medikai. Tokiu būdu periferijoje sprendžiamos medikų trūkumo problemos“, - sako K. Miškinienė.
 
Darbdaviai nori jaunų

Didelę buhalterinio darbo patirtį sukaupusi moteris, kuri nenorėjo prisistatyti tikruoju vardu, pasidalijo skaudžia patirtimi:
„Praėjau vieną, kitą atrankos etapą ir galiausiai man pranešė, jog mes jus atsirinkome ir norime įdarbinti atsižvelgdami į jūsų profesines žinias ir patirtį. Paduodu asmens tapatybės kortelę ir jie, pamatę mano gimimo datą, nustemba: jums jau yra penkiasdešimt? Administratorė staigiai nubėga pas vadovą, o sugrįžusi sako: atsiprašome, mes dar galutinai neapsisprendėme. Tai rodo, kad darbdaviai išsigąsta vyresnių kandidatų ir nori, kad darbuotojas būtų gerokai jaunesnis.

Beje, su minėtu darbdaviu buvau susitikusi neformalioje aplinkoje „prie kavos“ ir jo atsargiai užklausiau: kodėl taip bijote, kai darbuotojas yra, kaip aš juokauju, tarp keturiasdešimt ir mirties? Tai jis man tiesiai šviesiai pasakė: mes nenorime priimti klimaksinio laikotarpio moterų, nes prasideda įvairios problemos, išlenda visokios ligos“, - patirtimi dalijasi trejus metus darbo ieškanti buhalterė.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės teigimu, jeigu didiname stažą pensijai gauti, turime pagalvoti apie vyresnių žmonių įdarbinimo galimybes: „Kur mes tuos žmonės galime įdarbinti, ypač vyresnio amžiaus moteris, kai pas mus yra jaunystės kultas? Žiūrint iš sveikatos pusės, kadaise turėjome sanatorijas, kuomet žmogus gaudavo atostogų ir galėdavo bent savaitei išvažiuoti pailsėti – jam būdavo organizuojamos sveikatos atstatymo programos. Dabar žmogus siunčiamas į sanatoriją tik tuo atveju, jeigu yra visiškai „sugriuvęs“ arba sergantis vėžiu. O darbingam žmogui visiškai nebėra jokios sveikatos reabilitacijos.Investuokime į žmogaus sveikatos reabilitaciją ir kvalifikacijos kėlimą, kad jis iš tikrųjų turėtų galimybių susirasti darbą“, - sako K. Krupavičienė.

Viskas priklauso nuo motyvacijos

Pagal įregistruotų ir įdarbintų bedarbių santykį, palankiausias amžius įsidarbinti turintiems trisdešimt trisdešimt devynerius metus (73 proc.), o mažiausiai palankus – vyresniems kaip 60 metų (42,5 proc.).
„Mūsų pateikti duomenys rodo, kad iš tikrųjų darbo rinkoje sunkiau įsitvirtinti vyresnio amžiaus žmonėms nei jaunimui, nes jie yra mažiau lankstūs, bijo pokyčių ir prasčiau įvaldę technologines priemones. Tačiau stebime situacijas, kad norintys iš tikrųjų dirbti, tikrai įsidarbina. Pagrindinis dalykas – motyvacija ir suvokimas, kad gyvenimas nestovi vietoje ir mokytis reikia nuolatos. Tokie vyresni žmonės visada laimi – įsidarbinę ne pagal anksčiau įgytą profesiją, įgiję naujų kompetencijų, juos vertina darbdaviai ne pagal amžių, o darbą, kurį jie atlieka“, - teigia Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė.

---

Komentaras

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė:

- Šiuo metu tarp nagrinėjamų skundų turime konkretų atvejį, kuomet valytoja dirbanti darbuotoja nuogąstauja, kad galimai dėl pensinio amžiaus jaučia spaudimą ir iš jos reikalaujama išeiti iš darbo. Taip pat nagrinėjame daug darbo skelbimų, kuriuose parašytas aiškus reikalavimas dėl amžiaus. Kaip tik esame užbaigę vieną tyrimą, kuris buvo susijęs su Dainų šventę aptarnaujančios įmonės paslaugų organizavimu ir buvo nustatyta diskriminacija dėl amžiaus. Kreipėsi pareiškėjas, kuriam buvo pasakyta, kad į aptarnaujamą personalą yra kviečiami asmenys ne vyresni kaip dvidešimt penkerių metų. Diskriminacija pagal amžių visą laiką yra tarp dominuojančių skundų kiekvienais metais.

---

Tarp kitko:

Pirmąjį pusmetį į teritorines darbo biržas kreipėsi ir buvo įregistruoti bedarbiais 124,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų:
31,4 proc. – 16-29 m. amžiaus;
20,6 proc. – 30-39 m. amžiaus;
22,3 proc. – 40-49 m. amžiaus;
22,7 proc. – 50-59 m. amžiaus;
3,1 proc. – vyresni kaip 60 m.