Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius teigia, kad gyvybės mokslai yra vienas šalies ūkio prioritetų, o sektoriaus augimas rodo jo didelį potencialą. 
„Gyvybės mokslai Lietuvoje išgyvena savo „aukso amžių“. Sektorius kasmet auga po 20 proc. Beveik 5 tūkst. žmonių dirba jame. Šiuo metu gyvybės mokslai sukuria 1 proc. šalies pridėtinės vertės – tai apie 6 kartus daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Šiandien pristačiau ambicingą tikslą iki 2030 metų šį rodiklį padidinti iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics“ spaudos konferencijoje sakė V.Sinkevičius. 
 
Ministras teigė, kad šalis tikisi ateityje pritraukti daugiau bendrovių, panašių į „Teva“, „Thermofisher Scientific“. Pasak jo, ypač svarbu skatinti jaunuosius mokslininkus, startuolių bendruomenę, suteikti jai finansavimo šaltinių. Tam planuojama įsteigti inovacijų fondą.
V.Sinkevičius priminė, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Lietuvos gyvybės mokslų pramonės plėtros gairėms. Jos taps pagrindu rengiant ilgalaikę mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros strategiją.
 
Didžiausios Lietuvos farmacijos bendrovės „Teva Baltics/Sicor Biotech“ generalinis direktorius Janis Meikšanas teigė, kad Lietuva gali didžiuotis biotechnologijomis. 
„Viena geriausių strategijų yra remtis savo stipriosiomis pusėmis (...) Lietuvos stiprybė akivaizdžiai yra biotechnologijos. Mano nuomone, Lietuva yra išskirtinė ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir platesniame regione. (...) Kartu mes turime ir puikią švietimo sistemą, kas taip pat yra labai svarbu“, – spaudos konferencijoje sakė J.Meikšanas. 
 
Virginijaus Šikšnio gyvybės mokslų startuolio „CasZyme“ vadovė Monika Kavaliauskė teigė, kad startuolio įkūrimas biotechnologijų srityje labai skiriasi nuo tokios iniciatyvos realizavimo IT ar inžinerijoje, nes reikalingos didelės investicijos, būtina infrastruktūra.
„Arba turite finansavimą nuo pat pradžių, arba jums nepasiseks. Tai iššūkis, nes Lietuvoje neturime fondų ar rizikos kapitalo, kuris būtų investuojamas į tokius startuolius, tad tenka ieškoti lėšų užsienyje“, – sakė M.Kavaliauskė. 
 
„Nepatiriame darbuotojų trūkumo, žmonės čia puikūs ir labai protingi“, – kaip vieną iš biotechnologijų startuolio kūrimo Lietuvoje privalumų įvardijo „CasZyme“ vadovė. 
Forumą organizuojančios „Verslios Lietuvos“ vadovė Daina Kleponė teigia, kad Lietuvos rinkos dydis yra vienas svarbiausių ribojančių veiksnių. 
„Todėl Lietuvoje besikuriančioms ir veikiančioms gyvybės mokslų įmonėms verta ieškoti galimybių įsitraukti į atskirus farmacinių produktų kūrimo etapus, kurti ir parduoti tarpines technologijas, pasaulinėms bendrovėms teikti įvairias biotechnologijų paslaugas“, – pranešime teigė D.Kleponė. 
 
„Verslios Lietuvos“ analitikų skaičiavimu, Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje dirba beveik 5 tūkst. specialistų. 43 proc. šio sektoriaus įmonių sudaro medicinos prietaisų kūrėjai, 28 proc. – biotechnologijų, 16 proc. – tyrimų ir plėtros bendrovės, o 13 proc. – farmacijos įmonės.
„Life Sciences Baltics“ forumas šiemet į Vilnių pritraukė daugiau nei 1,8 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Į jau ketvirtą kartą vykstantį renginį atvyko pasaulinio lygio gyvybės mokslų ir verslo atstovai, tarp jų – Nobelio premijos laimėtojas chemijos mokslų srityje, JAV mokslininkas Brianas (Brajanas) Kobilka.