Dar prieš kelerius metus lietuviai gyrėsi, kad pirmieji Europos Sąjungoje turės gyvensenos medicinos specialistus. Vizija buvo graži – įsijungę į šeimos gydytojo komandą šie taptų kelrode žvaigžde padedant suvaldyti lėtines ligas. Naują specialybę įgijusiųjų – jau kiek daugiau nei dvidešimt, tačiau dirbančiųjų ranka rankon su šeimos gydytojais yra tik vienetai.
Nors gyvensenos medicinos specialistus paruoštos dvi laidos, retas kuris dirba šeimos gydytojų komandoje.
Norėtų praktikos šeimos klinikoje
Pirmosios laidos gyvensenos medicinos absolventė, onkologijos chemoterapijos rezidentūroje studijuojanti Lilija Baniulienė pasakojo, jog po studijų jai pasisekė – iškart gavusi pasiūlymą dirbti su studentais Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje. Nors darbas pedagoginis, kiekvieną dieną praktinius specialybės įgūdžius moteris pritaiko padėdama onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.
„Šias studijas pasirinkau kaip papildomas būdama motinystės atostogose. Buvo įdomu ir naudinga, tačiau norint būti geru specialistu reikia nuolatos toliau mokytis. Jei būtų galimybė šeimos klinikoje dirbti kaip gyvensenos medicinos specialistei, tokio pasiūlymo neatsisakyčiau ir derinčiau su onkologės chemoterapeutės darbu“, – sakė L.Baniulienė.
Į komandas priėmė vos kelis
„Idealus modelis, koks buvo numatytas planuojant specialybę, kad gyvensenos medicinos specialistas būtų kuo arčiau žmogaus. Tai – darbas pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje ir šeimos gydytojo komandoje. Tačiau ją suformuoti nėra taip paprasta. Vien pasakius, kad esi komandoje, dar joje neatsirandi. Taigi pagal Vyriausybės programoje numatytą scenarijų dirbančių gyvensenos medicinos specialistų yra vos keli“, – konstatavo Gyvensenos medicinos asociacijos direktorė Eglė Minevičienė.
Nors šiemet pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms skirtas papildomas finansavimas (padidinta metinė bazinė kaina bei įkainis už gerus darbo rezultatus), kokiu nariu – slaugytojo padėjėju, socialiniu darbuotoju, kineziterapeutu ar gyvensenos medicinos specialistu – papildyti šeimos gydytojo komandą, palikta spręsti pačioms gydymo įstaigoms.
E.Minevičienės manymu, čia viena didžiausių problemų – informacijos stoka, kokia nauda bus iš tokio darbuotojo. „Nors bendrai šių specialistų poreikis yra ir perspektyvos puikios, kol jų mažai, informacijos stokoja ir įstaigos vadovai, kad galėtų teikti prioritetą gyvensenos medicinos specialistams. O finansavimo mechanizmas skirtas visos šeimos gydytojo komandos plėtrai“, – sakė ji.
Patiki sveikatos perspektyva
Anot pašnekovės, dabar stebimas pereinamas laikotarpis, o ledus turėtų pralaužti pačių šeimos gydytojų tiesiogiai juntama tokio komandos nario pagalba. „Jau metus bandome aiškintis tiek šeimos gydytojų, tiek pacientų poreikius ir interesus. Džiaugiamės, kad pavyko rasti bendrą kalbą su vienos nedidelės šeimos klinikos vadovais ir bandome kartu dirbti. Jie patys pernai dalyvavo pirmoje intensyvios gyvensenos medicinos keitimo programoje ir savo akimis pamatė naudą, kaip per septynias dienas gali pasikeisti biocheminiai tyrimų rodikliai, kaip žmonės iš karto pradeda geriau vertinti savo sveikatos perspektyvą. Tai formuoja suvokimą, kad net ir sergant lėtine liga sveikatos būklė gali pagerėti. Todėl jie netruko užsidegti idėja, nors dar nebuvo aiškių finansavimo gairių ir perspektyvos“, – sakė pirmosios gyvensenos medicinos klinikos, įkurtos privačios klinikos prieglobstyje, direktorė.
Tiesa, pridūrė ji, tokios paslaugos mokamos, tad piniginę už individualias sveikatą puoselėti padedančias konsultacijas atverti ryžtasi ne kiekvienas: „Tačiau sveikai gyventi motyvuoti ir tokių specialistų paklausą didinti turėtų būti visų – tiek šeimos gydytojo, tiek slaugytojo ir kitų komandos narių – rūpestis.“
Domisi krašto apsaugos sektorius
Nors specialistų paruošta dar vos dvi laidos, proveržį stabdo ir tai, kad jie patys prioritetą teikia kitoms veikloms.
„Vieni bando darbintis į visuomenės sveikatos biurus, kiti jau ateina juose dirbdami. Kiti kryptingai renkasi dirbti sporto klube ar panašiose įstaigose. Dalis ateina studijuoti jau dirbdami kitose srityse, nuotolinės studijos tai leidžia suderinti. Kiek tenka bendrauti su antros studijų laidos žmonėmis, žinau, kad didelis susidomėjimas yra iš krašto apsaugos sistemos. Viena kolegė dirba ten kaip tik mėgindama įdiegti šią specialybę. Tad turime vilčių, jei krašto apsaugos sektorius ja susidomėtų, atsirastų labai daug konkrečių darbo vietų“, – sakė E.Minevičienė.
Komentarai
LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė:
- Stebina, kad kilo tam tikras vajus prieš gyvensenos mediciną, juk šiems specialistams atskirai lėšų nėra skirta ar juo labiau atimta iš kitų sričių finansavimo. Skatinamieji papildomi pinigai skiriami bendrai šeimos komandoje dirbantiems specialistams. Tai yra papildomas finansavimas, kad efektyviau vyktų darbas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Man keista, kaip galima kvestionuoti gyvensenos svarbą gydant ligas. Specialybė yra nauja ir, be abejo, specialistai turi užsitarnauti reputaciją, parodyti pajėgumus, kompetenciją, kad šeimos medicinos klinikos norėtų juos įdarbinti. Bet niekas jų per prievartą neperša. Mūsų didžioji dalis absolventų jau turi darbo vietas, yra kitų sričių profesionalai ir tiesiog įgyja papildomas kompetencijas. Šiandien nestinga įvairaus plauko nekvalifikuotų žmonių, besiskelbiančių, kad gali gydyti ligas keisdami žmogaus gyvenseną tikrai nepagrįstais būdais. Taigi kaip tik būtina kuo greičiau parengti kritinę masę specialistų, kurie baigę įrodymais pagrįstas studijas teiktų kokybiškas paslaugas. Ką tik universitete keturiolikos sveikatos specialistų iš Lietuvos ir kitų šalių laikytas tarptautinis gyvensenos medicinos egzaminas yra kaip įrodymas, dokumentas, kad esi ne šarlatanas, o šiuolaikinės sveikos gyvensenos specialistas.
Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Toma Kundrotė:
- Gyvensenos medicinos specialisto atsiradimą šeimos gydytojo komandoje vertinčiau teigiamai, nes tai būtų tiek nauda jam, tiek pacientui. Šeimos gydytojai šiandien yra labai užkrauti darbu ir paaiškinti apie gyvenseną, sveiką mitybą, motyvuoti pacientą sveikiau gyventi, laiko labai trūksta. Juo labiau kad tam reikia įdėti labai daug nuoseklaus darbo. Gyvensenos medicinos specialistai tikrai pasiteisintų, ypač didesnėse poliklinikose, tai būtų puiki pagalba šeimos gydytojui iš profilaktikos pusės.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: