Apie pinigus ir skatinimą
„Greitoji medicinos pagalba finansuojama pagal gyventojų skaičių, o tai reiškia, kad kasmet pinigų gauname mažiau. Pasekmės? Štai Kaišiadorių rajone iš trijų GMP brigadų liko dvi, panaši tendencija ir Šakiuose, Prienuose, Kėdainiuose. Kreipėmės į sveikatos apsaugos ministrę, kad būtų atkurta darbo grupė GMP finansavimo modeliui peržiūrėti. Norime, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas neturėtų įtakos bendrai mums skiriamai sumai. Be to, labai laukiame apmokėjimo už gerus darbo rezultatus. Girdėjau įvairių nuomonių dėl papildomų pinigų. Neva mums mokėtų už kuo greitesnį paciento pristatymą ir nuo to visi tik nukentės. Tačiau taip nėra. Apmokėjimas už gerus darbo rezultatus niekaip nesusijęs su skubėjimu. Veikiau su geresniu darbo organizavimu ir GMP brigadų išdėstymu“, - apie finansavimo subtilybes kalba Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Nerijus Mikelionis. Tačiau D.Mikutienė įtariai žiūri į galimybę mokėti „padėkas“ greitukėms už gerai atliktą darbą: „Keistai ir rėžiančiai ausį skamba, kai girdžiu apie skatinimą papildomomis išmokomis. Juk jūsų pareiga gelbėti gyvybę. Reikėtų apskaičiuoti paslaugos kaštus, mokėti adekvačiai ir nereikės jokių intensyvumo rodiklių.“ Kaip ten bebūtų, panašu, sprendimas jau priimtas ir „padėkos“ tikrai atsiras. Kaip informavo VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus specialistas Alfredas Taminskas, „VLK direktoriaus įsakymas, kuriuo remianti galėsime mokėti papildomai už gerus darbo rezultatus, jau derinamas ministerijoje. Šiais metais tam skirta suma bus apie pusantro milijono litų“. 
 
Klasteriai neveikia
Sveikatos apsaugos ministerija, dar vadovaujama Vytenio Povilo Andriukaičio, nuolatos kalbėjo apie vieną – klasterius. Esą jie padėtų išspręsti kone visas problemas. Deja, geros idėjos ne visada materializuojasi. „Klasteriai – teigiamas dalykas, bet yra problemų, kurias reikia spręsti iš esmės. Kauno mieste ir Kauno rajone per pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso daugiau nei šimtas pacientų buvo pristatyti į klinikas per vieną valandą, įtariant miokardo infarktą. Deja, procesas iš atokesnių rajonų juda sunkiai. Kodėl? Brigadų skaičiaus rajonuose nepakanka, kad būtų vežami visi klasteriniai pacientai tiesiai į centrą. Sveikatos apsaugos ministerija dabar planuoja nupirkti trylika naujų GMP automobilių, kurie atiteks gydymo įstaigoms. Tačiau taip jie nedalyvaus mūsų sistemoje ir negalėsime jiems priskirti kvietimą, jeigu ką nors ištiko infarktas. Mes siūlėme tuos automobilius ir lėšas jų išlaikymui skirti GMP sistemai. Mūsų skaičiavimais, jeigu norime vykdyti klasterius, reikėtų 20 papildomų brigadų, kurios teiktų pagalbą insultų, infarktų, politraumų atvejais“, - situaciją paaiškina N.Mikelionis. Tiesa, vienos tokios brigados išlaikymo kaina – 700 tūkst. litų per metus, taigi suma susidaro apvali – apie 14 milijonų litų. Kol tokių pinigų neatsiras, panašu, apie gerai veikiančius klasterius teliks tik pasvajoti.
 
Susiginčijo dėl pacientų
Jau tapo įprasta, kad gydymo įstaigos karts nuo karto susiginčija dėl pacientų. Tiesa, dažniausiai jų trūkumo ar siuntimo tik į centrus. O štai Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorius Algimantas Pamerneckas su GMP vadovais susiginčijo dėl pacientų gausos. „Mūsų skubios pagalbos skyriui tenka maždaug 5 proc. visų GMP tarnybų atvežamų pacientų. Suprantu, kad GMP darbas tampriai susijęs su šeimos gydytojų institucija (suprask – jei nepadeda šeimos gydytojas, tada žmogus kviečia greitąją). Susiduriame su tokia situacija, kad trečdalis pas mus atvežtų pacientų neatitinka būtinosios pagalbos kriterijaus. Ką mes darome? „Pritempiame“ rodiklius, kad galėtume teikti pagalbą. Tačiau taip apgaudinėjame patys save“, - sako A.Pamerneckas. Antrino jam ir RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Michail Braverman: „Problema tokia, kad greitoji pagalba paima pacientą ir veža iš karto į ligoninę, reikia ar ne. Jie turi būti vežami kryptingai. Skaičiai dabar labai blogi – tik 35 proc. visų atvežamų pacientų yra hospitalizuojami. Per šių metų pirmus tris mėnesius iš daugiau nei 7 tūkst. pacientų, vos kiek daugiau nei pusantro tūkstančių buvo hospitalizuoti. Išeina, kad atliekame šeimos gydytojų darbą.“
Tačiau N.Mikelionis atremia kaltinimus, esą GMP vežioja pacientus be reikalo: „Apie 30-40 proc. pacientų paliekame namuose. Todėl nereikia teigti, jog vežame visus. Be to, šiandien GMP darbuotojai negali teikti specializuotos pagalbos, todėl vežame pacientą į skubios pagalbos skyrių. Turime tik minimalią įrangą, negalime visapusiškai ištirti žmogų“.
 
Komentaras
Ministro pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus:

- Skundų dėl greitosios medicinos pagalbos darbo sumažėjo ir tokia tendencija nuteikia pozityviai. Visi suprantame, kad greitosios pagalbos, tiek ir ligoninių darbas yra atsakingas, bet problemų turi abi pusės. GMP tarnyboje dirba daug gerų specialistų, tačiau kartais profesinio padorumo stokojama. Taip pat ir skubios pagalbos skyriuose. Todėl manau, abi tarnybos be pykčio turi susitarti dėl pacientų ir suteikti jam reikalingą pagalbą.