Jaučiasi skriaudžiami

Prieš savaitę GMP įstaigų asociacijos susitikime įstaigų vadovai, ypač aptarnaujantys kaimiškus rajonus, teigė, jog didėjančio finansavimo jie nepajus, mat jis skiriamas už gerus darbo rezultatus bei darbo intensyvumą. Pasiekti nubrėžtus normatyvus jiems – nerealu, nes ir atstumai didesni nei miesto, o ir darbo intensyvumas gerokai mažesnis.

„Situacija tokia, kad vertindami gerus darbo rezultatus į vieną suplakame tiek miesto, tiek ir kaimo rodiklius. Pastarieji, lyginant su miesto, - prastesni, nes tenka įveikti didesnius atstumus. Per tą patį laiką miesto greitosios pagalbos gali nuvykti į du iškvietimus. Mano nuomone, tai nėra teisinga, todėl reikėtų miesto ir kaimo gerus darbo rodiklius vertinti atskirai“, - sako Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Aleksandras Bružas.
 
Su kolega sutinka ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Audronė Rimkevičienė. „Tarkim, Kėdainiai. Operatyvumo rodiklis mieste siekia 95 procentus. Savo ruožtu kaime, kur atstumai yra penkiasdešimt ar daugiau kilometrų, vos telpame į 80 procentų. Net jei kvietimų yra daugiau mieste, susumavus tiek kaimo skubius iškvietimus, tiek ir miesto visi geri rezultatai eina praktiškai šuniui po uodega ir mes gauname vos vieną gerų rodiklių sąlyginį balą. Sutinku, kad tiek miesto, tiek ir kaimo gyventojas yra vienodai svarbus, bet sąlygos suteikti jam paslaugą - skirtingos. Gal kaimo gyventojams tuomet reikėtų šiek tiek didesnio bazinio įkainio? Juk kaimuose gyventojų nedaugėja, priešingai nei mieste“, - poziciją dėsto A.Rimkevičienė.

Problema - brigadų skaičius

Valstybinės ligoninių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento, paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė sako, kad laikas, per kurį pacientui turi būti suteikta pagalba, yra numatytas skirtingas: mieste jis – 15 minučių, kaime – 25 minutės. „Manau, kad tiek gerų darbo rezultatų, tiek darbo intensyvumo rodiklis yra tinkama priemonė, skatinsianti įstaigas dirbti efektyviau. Jei matote, kad nespėjama, vadinasi, reikia spręsti vidines problemas. Galbūt perskirstyti brigadas, gal kitaip organizuoti darbą. Manau, kad tokios priemonės yra sveikintinos. Juk anksčiau už tai jūs negaudavote papildomai lėšų. Dabar yra galimybė jas uždirbti“, - sako D.Berūkštienė.

Klaipėdos miesto greitosios pagalbos stoties vadovas Rimvydas Juodviršis teigia, jog kalbant apie gerų darbo rezultatų pasiekimą ir intensyvumą, pagrindinė problema yra ne kaimas ar miestas, nuvažiuojami atstumai, o brigadų skaičius. „Kadangi man teko prisidėti prie dabar galiojančio apmokėjimo modelio, jį kuriant buvo bandoma atsižvelgti į beveik trisdešimt įvairiausių parametrų. Galbūt ne viskas tobula, tačiau sutikite, kad ir šiandien kaimiškus rajonus aptarnaujančioms brigadoms tenka dvylika procentų didesnis finansavimas nei miesto. Taigi, sakyti, kad būtent jie yra skriaudžiami, ne visai teisinga.
 
Problema ta, jog trūksta brigadų, kurių skaičius buvo sumažintas ne tik kaimui, bet ir miestui. Tai, - mano nuomone, yra pagrindinė priežastis, kodėl dabar ne visi gali pasiekti tiek gerus darbo rezultatus, tiek ir darbo intensyvumo normatyvus. Sveikatos apsaugos ministerijai ne kartą akcentavome šią problemą. Žadėta atsižvelgti, bet, deja...
 
Taigi situacija susiklosto tokia, kad darbas lieka lyg ir toks pat ar net iškvietimų daugėja, pervežimų skaičius didėja, o statistinis gyventojų skaičius, kartu ir finansavimas už juos, mažėja.Taigi ir brigadų skaičius mažėja. Tad lėšų už gerus darbo rezultatus negalime pasiimti tik dėl brigadų skaičiaus trūkumo“, - dėsto R.Juodviršis. Išeitis – įkainio už statistinį gyventoją indeksavimas.

Logiškiausias sprendimas, bet...
Pasak D.Berūkštienės, apmokėjimo tvarka artimiausiu metu tikrai nebus keičiama. „Akivaizdu, kad norint spręsti problemas reikia kalbėti apie tai, jog skiriamos lėšos už vieną statistinį gyventoją turi būti didinamos. Tam, manau, niekas neprieštarautų ir tai turbūt būtų efektyviausias bei teisingiausias sprendimas. Be to, su panašiomis problemomis susiduria įvairios sveikatos apsaugos sritys. Klausimas, kaip į tai reaguotų Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė?“ - sako D.Berukštienė.

Tiesa, reikia nepamiršti, jog per artimiausias porą savaičių turėtų būti svarstoma, kaip šalyje bus plėtojama greitosios medicinos pagalbos sistema. Tam yra pateiktos trys alternatyvos: nuo radikalių sprendimų, naikinant esamą sistemą, iki centralizavimo, keičiant įstaigų pavaldumą. Vyriausybės strateginis komitetas turės nuspręsti, kuris variantas priimtiniausias bei atitinkantis visų poreikius.
O kol kas GMP įstaigoms tenka dirbti be aiškios ateities vizijos ir kovoti už tai, kad pacientai pagalbą gautų laiku.

---

Komentaras
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos prezidentas ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis:

- Mano nuomone, pati apmokėjimo sistema už gerus darbo rezultatus tikrai nėra bloga. Esmė čia yra bendras finansavimas ir brigadų skaičius. Visuomenės skaičiaus mažėjimas ir nustatyti normatyvai yra tokie, kurių daugelis asociacijos narių realiai negali pasiekti. Tačiau pateikiami pasiekti ar nepasiekti rodikliai geriausiai parodo probleminius rajonus. Kalbos, kad dabar geriems darbo rezultatams skirtos lėšos galėtų būti išskirstytos visiems vienodai, mano nuomone, yra beprasmiškos.
 
Jas išdalinus visiems vienodai, vargu ar kas pajustų efektą, nes tai tėra vos porą procentų nuo bendro mūsų biudžeto. Ką reikia daryti? Peržiūrėti aptarnaujamų brigadų normatyvus. Taip pat reikia kalbėti apie tai, jog problemų neišspręsime nedidindami „galvos įkainio“. Akivaizdu, kad brigados rajonuose dėl nemažų atstumų nespėja į kvietimus. Vadinasi, reikia keisti apmokėjimo sistemą didinant vieno aptarnaujamo žmogaus įkainį.  

---

 
Kviečia prisijungti
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės administratorė Daiva Ieškienė pristato projektą „Tylusis skambutis“, kurio pagrindinis tikslas kad greitąją pagalbą galėtų išsikvieti klausos ar kalbos negalią turintys žmonės. „Neįgalaus žmogaus telefono numeris yra susietas su kviečiančiojo gyvenamuoju adresu. Turime specialią programą, kur suvedami duomenys ir matant skambinančiojo telefoną iš karto išsiunčiamas ekipažas nepriklausomai nuo priežasties. 
 
„Tylusis skambutis“ veikia skambinant 033. Bet norint, kad tokia paslauga būtų teikiama prašome draugijų surinkti savo narių telefono numerius ir adresus, pranešti juos dispečerinėms, kad galėtume juos suvesti į sistemą. Taip pat prie kiekvieno žmogaus yra surašomos ir gretutinės ligos, kad į iškvietimą vykstantys medikai jau šį tą žinotų apie žmogų“, - sako D.Ieškienė.

Lietuvos kurčiųjų asociacijos atstovas Kęstutis Vaišnora, teigė, jog visai neseniai „Tylaus skambučio“ pagalba vienam asociacijos narių pavyko sėkmingai iškviesti pagalbą sūnui. Pasak K.Vaišnoro, tokios iniciatyvos – sveikintinos, o greitosios pagalbos kvietimas numeriu 033 turėtų veikti visoje Lietuvoje.