GMP stotys siekia ne sistemos griovimo, o kokybiško bendradarbiavimo

Evelina Machova
2017-09-22
Greitosios medicinos pagalbos stočių vadovai sako, kad ne vienerius metus keliamos ir niekaip neišsprendžiamos problemos trukdo kuriant ilgalaikes strategijas, mat niekas tiksliai nežino, kas jų laukia ateityje. Sveikatos apsaugos ministerijoje suburta darbo grupė apsisprendė, jog šalyje vietoj šiuo metu veikiančių aštuonių GMP dispečerinių liks penkios. Sprendimas logiškas, tačiau Vidaus reikalų ministerija rengia alternatyvų planą, kuris apima ir trumpojo numerio 033 naikinimą, ir GMP pajėgų valdymo perdavimą Bendrajam pagalbos centrui. Šis sprendimas pareikalautų nemažai papildomų investicijų. Maža to, sugriautų dabar kuo puikiausiai veikiančią sistemą. Medikai svarsto, ar tokie žingsniai išties reikalingi?
GMP stotys siekia ne sistemos griovimo, o kokybiško bendradarbiavimo
Dažnai įsivaizduojama, jog GMP dispečerinės tik priima pagalbos skambučius ir juos perduoda GMP brigadoms. Tačiau sistema yra gerokai sudėtingesnė. Dispečerinės ne tik priima ir brigadoms perduoda skambučius, jos vykdo pacientų logistiką, pervežimus iš vienos gydymo įstaigos į kitą ar klasterinius centrus.

Trūksta tik politinės valios
Vasaros pradžioje po Vilniaus miesto greitosios pagalbos stoties vadovo konkurso, pareiškus nepasitenkinimą jo rezultatais, kalbėta apie grėsmę esą sostinės GMP dispečerinei nutraukus darbą gyventojai liks be pagalbos. Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas ir Kauno miesto greitosios pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis teigia, jog tokia situacija realybėje vargu ar būtų įmanoma.
 
Mat šiuo metu GMP dispečerinių sistema veikia taip, jog net jei viena ar kita dispečerinė dėl vienokių arba kitokių priežasčių nedribtų, pagalba žmonėms būtų teikiama. Šiuo atveju Vilniaus dispečerinės skambučius perimtų Kaunas ir iškvietimus išsiųstų tiesiai į Vilniaus GMP brigadų automobilius. Tą patį galėtų padaryti Klaipėdos ar Šiaulių dispečerinės. Tačiau pats faktas, kad vieną dieną imtų ir nebeveiktų Vilniaus dispečerinė išjudino ir ne vienerius metus gvildenamą klausimą – Bendrojo pagalbos centro kompetenciją ir gebėjimą valdyti GMP dispečerines.

„Susidarius minėtai situacijai vėl kilo klausimas dėl GMP pajėgų valdymo. Užbėgdamas klausimui už akių galiu pasakyti, jog šiandien mes pakankamai glaudžiai bendradarbiaujame su Bendruoju pagalbos centru. Yra įdiegtos integracinės informacinės sistemos tarp BPC ir GMP dispečerinių ir mes dirbame kartu. Tiesa, kol kas tam, kad nebekiltų daugiau klausimų, reikia politinio sprendimo, idant būtų sutvarkyta ir teisinė aplinka“, – sako N.Mikelionis.
Mat politinių sprendimų nebuvimas riboja ir GMP stočių modernėjimą. Kaip sako stočių vadovai, kas norės investuoti ten, kur nežinia ko laukti po pusmečio.


„Pakankamai glaudžiai bendradarbiaujame su Bendruoju pagalbos centru, yra įdiegtos integracinės informacinės sistemos tarp BPC ir GMP dispečerinių ir mes dirbame kartu. Tiesa, kol kas tam, kad nebekiltų daugiau klausimų, reikia politinio sprendimo, idant būtų sutvarkyta ir teisinė aplinka“, – sako Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas ir Kauno miesto greitosios pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis.


Racionalus lėšų naudojimas
Reiktų paminėti faktą, kad toks GMP pajėgų valdymas, dėl kurio ne vienerius metus kryžiuojamos ietys, atsirado prieš septynerius metus, keičiant Bendrojo pagalbos centro įstatymo nuostatas. Tuomet atsirado įrašas, jog BPC turėtų valdyti ir GMP pajėgas. Tačiau, kaip jau ne kartą paaiškėjo, dėl įvairiausių priežasčių šiam valdymui BPC neturi nei techninių galimybių, nei parengtų medikų, galinčių teikti medicininio pobūdžio patarimus. Visam tam įgyvendinti reikėtų nemažų lėšų. Klausimas, ar šios investicijos gerai įvertintos, nes sistema kuo puikiausiai veikia ir šiandien, tad vargu ar strategija iš naujo kurti dar vieną sistemą sutampa su Vyriausybės nuolat akcentuojamu racionaliu lėšų panaudojimu.

Seimo narys Antanas Matulas įregistravo Bendrojo pagalbos centro įstatymo pataisas, kad BPC darbuotojai negalėtų telefonu duoti medicininio pobūdžio patarimų, paaiškinimų ar nurodymų. Jie turėtų perjungti pagalbos skambučius atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Tokia tvarka realiai galioja ir dabar – paskambinus bendruoju pagalbos numeriu 112, jeigu reikia medikų pagalbos, skambutis adresuojamas GMP dispečeriams. Politikas įstatymo pataisose taip pat siūlo atsisakyti ir prieš septynerius metus atsiradusios nuostatos dėl pajėgų valdymo.

Kiek trumpųjų numerių reikia?
Su Bendrojo pagalbos centro įstatymo nuostatų pakeitimu susijęs ne tik GMP pajėgų valdymas, bet ir kiek trumpųjų pagalbos telefono numerių turi likti?
Visuomenės apklausos rodo, jog žmonės norėtų, kad šalyje lygiagrečiai veiktų du numeriai – ir 112, ir 033. O prašydami medicinos pagalbos į GMP trumpaisiais numeriais tiesiogiai skambina 60 proc. gyventojų, numeriu 112 tokios pagalbos kreipiasi 40 proc. gyventojų.


Apklausa 
Birželio pabaigoje Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausa.

Jos metu buvo klausiama, ar visuomenė norėtų turėti galimybę šalia veikiančio bendrojo pagalbos numerio 112 turėti galimybę kreiptis tiesiai į greitosios medicininės pagalbos dispečerinę trumpuoju numeriu 033?

Rezultatai:
Kad išliktų numeris 033, pasisakė 76 proc. apklaustųjų. Nepaisant to, kad nemažai žmonių skambina 112, didžioji dalis skambinusiųjų šiuo numeriu pageidauja tiesioginio sujungimo su GMP.

Į klausimą, kokiu telefonu gyventojai skambino į greitosios medicininės pagalbos dispečerinę (greitąją pagalbą) per pastaruosius penkerius metus rezultatai beveik panašūs.

Rezultatai:
40,5 proc.
 respondentų greitąją pagalbą kvietė numeriu 112;
16,5 proc. respondentų greitąją pagalbą kvietė numeriu 033;
16,3 proc. respondentų greitąją pagalbą kvietė numeriu 03;
34,9 proc. respondentų per penkerius metus greitosios pagalbos iš viso nekvietė.



Vietoj taupymo būtų, daugiau išlaidų
Klausimas, ar turi likti tik vienas trumpasis pagalbos numeris 112, ar reikia palikti ir alternatyvą 033, vis iškeliamas, bet sprendimas taip ir lieka kyboti ore. Pagal Europos Sąjungos direktyvas, numeris 112 turi veikti visose šalyse narėse. Tiesa, numatoma ir alternatyva, kad kiekviena šalis, jei nori, gali turėti kitą trumpąjį, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos numerį. Vien tik trumpuoju pagalbos numeriu 112 naudojasi šešios Europos Sąjungos šalys, visos kitos turi ir alternatyvų.
 

Lietuvoje kuo puikiausiai veikia abu trumpieji numeriai, tad, atrodytų, kur čia problema? Kaip ir visuomet tokiose situacijose vienas pagrindinių argumentų, kodėl turėtų būti panaikintas numeris 033, – pinigai. Mat atsiranda nemažai teigiančiųjų, jog šio numerio išlaikymas valstybės biudžetui kainuoja itin brangiai. „Dar kartą pabrėžiu, jog trumpųjų numerių išlaikymas valstybei nieko nekainuoja, kaip nieko nekainuoja ir GMP stotims. Tai, kad šalis privalo turėti trumpuosius pagalbos numerius, yra nustatyta Vyriausybės nutarimu, taip pat Ryšių reguliavimo įstatymu. Tiesa, yra ir dar vienas faktas: trumpieji pagalbos numeriai gali būti išjungti tik tais atvejais, jei jais skambina mažiau nei šimtas žmonių. Kaip rodo apklausų rezultatai, skambinančiųjų trumpuoju numeriu 033 yra kur kas daugiau“, – sako N.Mikelionis.

Klaipėdos miesto greitosios pagalbos stoties vadovas Rimvydas Juodviršis sako, jog kalbant apie vieną trumpąjį pagalbos telefono numerį kyla ir dar vienas klausimas – atsakomybės. „Panašu, kad tai, kaip bus vykdoma paslauga, visa atsakomybė teks stočių vadovams, nors pati greitosios medicinos pagalbos paslauga bus padalinta tarp dviejų tarnybų. Skambučius priimtų ir GMP brigadoms perduotų Bendrasis pagalbos centras, o jei iškils kokie nesklandumai, atsakomybę privalės prisiimti GMP stočių vadovai“, – sako R.Juodviršis.
 
Savo ruožtu Panevėžio miesto greitosios pagalbos stoties vadovė Rūta Ramoškienė teigia, kad dažnu atveju akcentuojama, jog jei veiktų tik vienas pagalbos numeris, būtų taupomos ir valdymui skirtos lėšos. Tačiau ar tikrai situacija pasikeistų? „Bendrajam pagalbos centrui reikėtų papildomų pajėgų. Sutinku, kad Vilniaus dispečerinių darbuotojams būtų paprasčiau įsidarbinti BPC, bet kas būtų su Panevėžio stotyje dirbančiais dispečeriais? Jie juk nepersikeltų vien dėl to gyventi į Vilnių. O valdymo lėšų tikrai nesumažėtų. Nė viena dispečerinė neturi atskiro vadovo, yra vienas stoties vadovas, kuris ir liktų, kaip liktų ir administracinis aparatas, todėl nelabai matau, kaip būtų galima taupyti minėtas lėšas“, – sako R.Ramoškienė.

„Skambučius priimtų ir GMP brigadoms perduotų Bendrasis pagalbos centras, o jei iškils kokie nesklandumai, atsakomybę privalės prisiimti GMP stočių vadovai“, – sako Klaipėdos miesto greitosios pagalbos stoties vadovas Rimvydas Juodviršis.


Įgyvendina Vyriausybės programą
GMP stočių vadovai nori, kad šiose istorijose pagaliau būtų padėtas taškas, idant bendradarbiavimas su Bendruoju pagalbos centru būtų toks, koks ir turi būti – nepriklausomai, kokie politiniai vėjai pučia keičiantis vyriausybėms. Be to, ir septynioliktosios Vyriausybės programoje aiškiai nurodoma, jog bus skiriamas deramas dėmesys Bendrojo pagalbos centro veiklai ir jos integralumui, profesionalių gelbėtojų komandų tinklo plėtrai, keliant tikslą, kad gyventojus gelbėtojai pasiektų per mažiau nei penkiolika minučių. Prie šių idėjų sudarytas ir veiklų įgyvendinimo planas, kuriame numatomas GMP dispečerinių centralizavimas užtikrinant geresnę paslaugų kokybę.
 
Beje, įgyvendinant Vyriausybės programą Sveikatos apsaugos ministerijoje suburta darbo grupė, sprendžianti dispečerinių centralizavimo kausimą. Viename paskutiniųjų posėdžių priimtas sprendimas, jog šalyje vietoje aštuonių šiuo metu veikiančių dispečerinių liks penkios. Tiek, kiek ir Lietuvoje yra vadinamųjų klasterinių gydymo įstaigų centrų. R.Ramoškienė įsitikinusi, kad tik laikas parodys, ar GMP dispečerinių skaičiaus mažinimas duos norimų rezultatų, tačiau atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį jis atrodo logiškas.
 

R.Juodviršis primena, kad dar prieš kelerius metus šalyje buvo daugiau nei pusė šimto GMP dispečerinių. „Palikti tik penkias dispečerines, mano nuomone, – teisingas sprendimas. Kuo stambesnė įstaiga, tuo ji rentabilesnė. Tuomet uždirbamos lėšos yra juntamos, galima investuoti į įrangos ir technologijų atnaujinimą, žmonių kvalifikacijos kėlimą bei daugelį kitų dalykų. O nedidelei, tarkim, kelias dešimtis gyventojų aptarnaujančiai dispečerinei tai padaryti sunku, daugeliu atveju net vargu ar įmanoma“, – sako R.Juodviršis.

Pasak N.Mikelionio, Vidaus reikalų ministerija šiuo metu taip pat rengia alternatyvų pajėgų valdymo planą. Tiesa, vien bendros informacinės sistemos įdiegimas visoms pagalbos tarnyboms – policijai, gaisrininkams ir GMP brigadoms – pareikalautų didelių investicijų. Be to, reikėtų ir nemažai papildomų pajėgų, apmokymų žmonių, mat vien iš greitosios medicinos pagalbos BPC tektų priimti daugiau nei milijoną skambučių per metus.
 
„Reikia nepamiršti ir fakto, kad žmonės, kurie dirbs centre ir priiminės medicininės pagalbos skambučius, turės būti medikai, nes to reikalauja įstatymai. Situacija tokia, kad šiandien mes turime ir kompetencijas, ir galimybes vykdyti kokybišką bei profesionalią greitosios medicinos pagalbą. Sistema veikia, tad vargu ar ją reikia ardyti. Lapkritį Vyriausybei bus pateiktos kelios alternatyvos, kurios ir lems tolesnius veiksmus. Tikėkimės ne griovimo, bet kokybiško bendradarbiavimo, kuris vyksta ir dabar“, – sako N.Mikelionis.


„Tik laikas parodys, ar GMP dispečerinių skaičiaus mažinimas duos norimų rezultatų, tačiau atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį jis atrodo logiškas“, – Panevėžio miesto greitosios pagalbos stoties vadovė Rūta Ramoškienė.

 
Mintis pamąstymui
Pasak GMP stočių vadovų, baksnojant į įstatymo nuostatas dažnu atveju įsivaizduojama, jog pajėgų valdymas tėra tik skambučio priėmimas ir jo perdavimas GMP brigadoms. Visa sistema yra gerokai sudėtingesnė. „GMP dispečerinė ne tik priima ir brigadoms perduoda skambučius, ji vykdo pacientų logistiką, pervežimus iš vienos gydymo įstaigos į kitą ar klasterinius centrus. Pacientų pervežimai sudaro penkiolika procentų mūsų darbo. Taigi klausimas, ar BPC taip pat vykdytų šią funkciją?
 
Dabar žmogus turi galimybę paskambinęs 033 gauti profesionalią medikų konsultaciją, užsisakyti greitąją ligoniui pervežti. GMP medikai kompetentingi padėti ir tai įrodo šiandien gerai veikianti greitosios pagalbos sistema. Kam ją ardyti? Tik dėl to, kad nevykdoma įstatymo nuostata, kurią norint įgyvendinti reikės didžiulių investicijų, nors, kaip minėjau, sistema veikia ir dabar. Sakoma, jog brangu turėti dvi dispečerines. Tačiau mes teigiame, kad Bendrasis pagalbos centras šiandien neskiria nė vieno euro GMP dispečerinėms išlaikyti.
 
Centre nėra ir atskirai dirbančių žmonių, kurie aptarnautų tik GMP. Jų išlaikymui lėšos skiriamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir šių lėšų pagal įstatymą negalima skirti niekam kitam tik teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Per metus pagal mokamus mokesčius kiekvienas gyventojas GMP dispečerinėms išlaikyti skiria 1,27 euro“, – sako N.Mikelionis.
GMP stočių vadovai sutinka, kad sistemą galima tobulinti, tačiau ardyti ir kurti naują – pernelyg didelė investicija.
 
Reikia ministerijos sprendimo dėl paramedikų
Pernai gruodžio mėnesį priimtame įstatyme dėl Lietuvos sveikatinimo rūšių sąrašo patvirtinimo buvo pateiktas profesijų, kurios priskiriamos sveikatinimo veikloms, sąrašas. Paramedikai buvo priskirti kitai sveikatinimo veiklai, dėl ko negali teikti sveikatinimo paslaugų. Iki šiol savarankiškai dirbusios paramedikų komandos, priėmus minėtą įstatymą, to daryti nebegali.
 
Tiesa, nuostatos įsigaliojimas dėl paramedikų buvo sustabdytas iki šių metų pabaigos. Taigi viliantis, kad sprendimas bus rastas. Daugelyje užsienio šalių paramedikai yra greitosios pagalbos stuburas ir jų pagalba reikalinga. Jei nebus pakeista įstatymo nuostata, jų brigadas teks išformuoti. Todėl Lietuvos GMP įstaigų ir Paramedikų asociacijos ragina Sveikatos apsaugos ministeriją ieškoti problemos sprendimo būdų.

 
Tarp kitko
Šiandien, ketvirtadienį, Palangoje prasideda vienuoliktosios Greitosios medicinos pagalbos žaidynės. Šiemet renginyje dalyvauja 37 komandos, tarp jų ir kolegos iš svetur. Pirmą kartą žaidynėse dalyvauja komandos iš Vokietijos ir Baltarusijos, taip pat ne pirmą kartą dalyvauja Ukrainos, bei Kazachstano GMP brigados. Pasak GMP stočių vadovų, šiandien įrangos bei technologijų netrūksta ir jas įsigyti – ne didžiausia problema, svarbiausia – mokėti jas tinkamai naudoti. Todėl ir šių žaidynių pagrindinis tikslas žinių patikrinimas, mat jėgos ir techninis lygis visų komandų vienodas. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris