Nors greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigos dirba nenuostolingai ir gyventojų vertinamos gerai, Vyriausybės strateginiam komitetui pateiktos kelios šios sistemos pertvarkos alternatyvos. Priklausomai nuo to, kuri bus pasirinkta, jai įgyvendinti prireiks nuo kelių dešimčių iki milijono eurų.
Savo ruožtu GMP įstaigų steigėjai įsitikinę, jog revoliucija sistemai nereikalinga ir net ekonomiškai nuostolinga. Šią savaitę Vyriausybės strateginis komitetas turėtų pradėti svarstymus, žinoma, jei eilinį kartą posėdis nebus nukeltas.
Šią savaitę Vyriausybėje turėtų būti sprendžiamas greitosios medicinos pagalbos įstaigų ateitis, tiksliau, kaip jos bus pertvarkomos.
Kai neįsiklauso į siūlymus
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės teigimu, sprendžiant klausimą, apimantį tokį jautrų sektorių kaip pirmosios pagalbos suteikimas, visų pirma reikėtų įsiklausyti į siūlymus tų specialistų, kurie šiame sektoriuje dirba. „Vyriausybei, mano nuomone, vertėtų vadovautis tais siūlymais, kuriuos pateikė greitosios medicinos pagalbos įstaigų ir Lietuvos savivaldybės asociacijos atstovai, nes būtent šie žmonės geriausiai mato visus niuansus ir žino, kaip efektyviai užtikrinti greitąją pagalbą. Tai, kiek man žinoma, būtų ir pigiausias variantas, kas mums yra itin aktualu“, - įsitikinusi D.Mikutienė.
Savo ruožtu buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigia, jog šiuo klausimu ministerija kartu su Bendruoju pagalbos centru (BPC) turi savo poziciją. „Viskas privalo vykti pagal įstatymą: turi būti vienas numeris ir įvykti integracija. Jos formų yra net kelios. Su buvusia sveikatos apsaugos ministre buvome suradę protingą ir visas šalis tenkinantį kompromisą, kad situacija būtų analogiška kaip policijos darbas su BPC: vienas numeris, informacija forminama elektroniniu būdu ir nedelsiant perduodama į greitosios medicinos pagalbos centrą, o ten tvarkomasi toliau. Naujo ministro pozicijos aš nežinau, tačiau minėtasis variantas man atrodo optimaliausias“, - teigia S.Skvernelis.
Kai nesimokoma matematikos
Savivaldybių asociacijos vadovės Romos Žakaitienės teigimu, dėl GMP sistemos pertvarkos vyko nemažai posėdžių. Vienas pagrindinių tikslų, kuris buvo nuolat akcentuojamas, - Vyriausybės programoje įrašytas prioritetas integruoti GMP tarnybų pajėgų valdymą į BPC telefono numerio 112 tinklą.
„Bandėme įrodinėti, kad skirtingai suvokiame šią Vyriausybės priemonę. Galvojame, kad tai gali būti techninė turimos programinės įrangos integracija, o ne GMP dispečerinių likvidavimas ir absoliutus jų perkėlimas į Bendrosios pagalbos centrą. Jeigu dalį dispečerinių sujungtume ir jų liktų keturios ar penkios, tai nesumažintų paslaugos teikimo apimčių, bet leistų optimizuoti administravimo kaštus. Mūsų siūlymas – keistis informacija tarp BPC informacinių sistemų ir GMP. Tai kainuotų nuo dvidešimt iki trisdešimt tūkstančių eurų. Tačiau, jei viskas atitektų Bendrosios pagalbos centrui ir būtų kuriama nauja struktūra, tam prireiktų milijono šimto keturiasdešimties tūkstančių eurų. Tokia suma - be galo didelė. Mums neatrodo, kad reikalinga tokia revoliucija. Svarbiausia, kad paslauga būtų aiški ir prieinama, administracinės išlaidos ne didėtų, o mažėtų“, - sako R.Žakaitienė.
Be to, Savivaldybių asociacijos vadovė pabrėžia, kad prieš trejus metus Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, jog turi būti užtikrinta pagalba gyvybei gelbėti, kitaip tariant, valstybė šioms paslaugoms privalo užtikrinti finansavimą. Tačiau pagal turimus duomenis, tik apie 15 procentų visos pagalbos, kuri yra teikiama, apima gyvybės gelbėjimą, likusieji skirti sveikatos išsaugojimo funkcijai.
Vienas klausimas GMP steigėjams
Ar protinga ir racionalu vykdyti GMP pertvarką, keičiant jų pavaldumą?
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas:
- Svarstoma GMP pertvarka, o tiksliau, GMP perėjimas iš savivaldybių į SAM pavaldumą yra aiškinamas geresnio, efektyvesnio GMP pajėgų valdymo poreikiu. Tačiau pavaldumas čia neturi jokios įtakos. Bendrojo pagalbos centro dispečerių darbą - policijos, GMP ir kitų tarnybų iškvietimų koordinavimą bei reagavimą - daug labiau lemia naudojama programinė įranga bei informacinė sistema.
Vyriausybės institucijų bei savivaldybių pastangas reikėtų koncentruoti tokios programinės įrangos tobulinimo, efektyvių vartotojo ir informacinių sistemų sąsajų su savivaldybių GMP programine įranga kryptimi. Pavaldumas su tuo neturi absoliučiai nieko bendro, todėl kalbėti apie GMP stoties perdavimą Vyriausybės institucijoms nėra jokio racionalaus pagrindo.
Kauno miesto mero patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimams prof. dr. Dainius Pavalkis:
- Pakanka pažiūrėti į visuomenės nuomonės apklausą - greitoji medicinos pagalba rikiuojasi žmonių pasitikėjimo reitingų viršuje. Sistema sustyguota, skirtingai nei Bendrojo pagalbos centro, kuris tai veikia, tai - ne. Tad veikiančią sistemą griauti ir jungti prie ne visuomet veikiančios mažų mažiausiai keista. Galbūt čia buvo mūsų populiariojo ministro noras tai padaryti. Tačiau pirmiausia tegul Bendrosios pagalbos centras pradeda veikti tinkamai.
Žinoma, negali teigti, kad greitosios medicinos pagalbos dispečerinės visiškai centralizuotos, bet kartais tas vilnietiškas noras, kad visi centrai būtų sostinėje, nėra tikslingas. Savivaldybėje oficialiai šio klausimo nesame svarstę, todėl ir nesakau „niekada“, bet skubėti nereikia. Dabar, jei kursime naują struktūrą, reikės naujų patalpų, tada prireiks penkiasdešimties ar septyniasdešimties etatų. Kils dar daugiau problemų, išlaidų. O ateityje gali būti visokių diskusijų: gal centrą reikėtų kurti ne sostinėje, o, pavyzdžiui, geografiniame šalies centre?
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas:
- GMP yra vertinama kaip viena geriausių grandžių. Per pastaruosius metus savivaldybėje nesame gavę nė vieno skundo dėl Greitosios medicinos pagalbos darbo. Vadinasi, paslauga teikiama kokybiškai. GMP dispečerinė Klaipėdoje pakankamai centralizuota: priima pagalbos skambučius iš visos apskrities, neatsižvelgiant į pavaldumą pagal savivaldybę, į įvykio vietą siunčiama artimiausiai esanti brigada. Be to, tiesiogiai, trumpuoju telefonu, greitąją išsikviesti yra operatyviau, nei kreipiantis per Bendrąjį pagalbos centrą.
Jei kalbame apie naujos infrastruktūros kūrimą, kyla klausimų ir apie turto perdavimą. Kalbu ne tik apie patalpas, bet ir įrangą, automobilius. Jei savivaldoms būtų kilę problemų dėl greitosios medicinos pagalbos, jos nebūtų tylėjusios, būtų ieškojusios sprendimo savivaldybės lygmeniu arba kėlusios klausimą nacionaliniu mastu. Nelabai matau motyvacijos transformuoti esančią sistemą. Suprantu, kad ministerija neretai nori viską suimti į tvirtą glėbį, bet ar tai naudinga ir reikalinga? Nebūčiau tikras.
Kaip atsirado alternatyvos?
GMP pertvarkos alternatyvos atsirado Vyriausybės pavedimu, kuriame teigiama, jog turi būti parengti siūlymai dėl GMP paslaugų valdymo organizavimo, nustatant naują pavaldumą ir finansinius išteklius. Tačiau GMP specialistų teigimu, revoliucija užvirė tik dėl to, kad 2011 metais buvo pakeistas Bendrojo pagalbos centro įstatymas, kuriame nurodomas ir GMP pajėgų valdymas, tačiau jis ir šiandien nėra įgyvendintas.
Situaciją neskausmingai galima būtų išspręsti pakoreguojant neveikiantį įstatymą, išbraukiant vos vieną žodį. Beje, prieš trejus metus dabartinis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela kartu su kolegomis Seime įregistravo Bendrojo pagalbos centro įstatymo pataisas, kuriomis ne tik siekiama išsaugoti GMP dispečerinių išlikimą su trumpuoju 033 numeriu bei paskirstyti pagalbos funkcijas tarnyboms pagal jų kompetenciją. Tačiau ši pataisa taip ir nebuvo pateikta svarstyti.
LS. primena, kokios alternatyvos pateiktos
Pirmoji alternatyva
Siūlytojai: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų ir Lietuvos savivaldybės asociacijos
GMP įstaigos, kaip ir yra dabar, liktų pavaldžios savivaldybėms. Tačiau siūloma įstatymiškai nustatyti, kad GMP įstaigoje būtų ne mažiau nei penkios brigados. Tuo remiantis siūloma, savivaldybėms susitarus, jungti kai kurias mažesnes GMP įstaigas panašiu keliu, kaip buvo daroma su dispečerinių centralizavimu. Taip pat siūloma Sveikatos apsaugos ministerijoje įkurti Metodinio vadovavimo skyrių, kuris būtų atsakingas už teisės bei norminių aktų kūrimą, taip pat algoritmų sudarymą ir diegimą bei konsultavimą. Kitaip tariant, ministerijoje būtų įkurtas padalinys, kuris metodiškai vadovautų GMP tarnybai.
Antroji alternatyva
Siūlytojai: Vidaus reikalų ministerija ir Bendrasis pagalbos centras
Specialistų teigimu, ši alternatyva radikaliausia. Ji sudaryta, remiantis šiuo metu galiojančiu Bendrojo pagalbos centro įstatymu ir Vyriausybės nuostatomis, kuriomis siūloma GMP dispečerines naikinti, visą pagalbos skambučių valdymą, įskaitant ir greitosios medicinos pagalbos brigadų valdymą, perduodant Bendrajam pagalbos centrui. GMP įstaigas (stotis) siūloma centralizuoti ir įkurti vieną įstaigą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Trečioji alternatyva
Siūlytojai: Sveikatos apsaugos ministerija
Siūloma išlaikyti dabar dirbančias GMP dispečerines, jų neperduodant Bendrajam pagalbos centrui, tačiau jų skaičius būtų sumažintas iki trijų dispečerinių per visą Lietuvą. Taip pat numatoma nemažinti GMP brigadų skaičiaus. Prie Sveikatos apsaugos ministerijos būtų steigiamas centras ir GMP įstaigos būtų pavaldžios SAM. Centre planuoja įsteigti tris padalinius su 7-9 skyriais prie kiekvieno padalinio. Kuriamai naujai institucijai būtų pavestos funkcijos analizuoti esamą situaciją, teikti siūlymus ir teisės aktus, algoritmus ir panašiai. Planuojama, kad visi dabar greitosios medicinos pagalbos srityje dirbantys žmonės sulauks pasiūlymų dirbti naujoje institucijoje ir toliau plėtoti veiklas.
Komentuoti: