- Jus pristatydamas sveikatos apsaugos ministras teigė, jog gerai išmanote asmens sveikatą. Kokie teigiami pokyčiai, jūsų nuomone, per pastaruosius metus įvyko šioje srityje?
- Vienas reikšmingiausių asmens sveikatos laimėjimų - ūmių būklių - insulto, infarkto – šiuolaikinis gydymas. Skubus ir pasaulinio lygio mokslu grįstos šiuolaikinės gydymo praktikos taikymas jau išgelbėjo ne vieną žmogų nuo mirties ar negalios.
 
Kitas progresyvus dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, - nemokamos prevencinės sveikatos programos. Jos suteikia galimybes anksti diagnozuoti ligas ir efektyviai jas gydyti. Taip pat akivaizdžiai auga asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąmoningumas ir galimybės, gyventojams teikiamos kokybiškos ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo, prevencijos paslaugos.
 
- Apie tai, kuo galime pasididžiuoti, kalbėti visuomet malonu, tačiau, kaip ir minėjote, susiduriame su problemomis. Kurios jų skaudžiausios?
- Sisteminio požiūrio trūkumas. Dažnai vertiname tik pavienių gydymo įstaigų veiklos rezultatus ar teikiamas paslaugas. Tai pasakytina ir apie pirminę sveikatos priežiūrą, kur kartais neišnaudojamos šeimos gydytojo kompetencijos. Mano įsitikinimu, būtinas apibendrinantis analitinis žvilgsnis į žmonių sveikatą.
 

Nagrinėkime situaciją iš paciento pusės, daugiau dėmesio skirkime ne kiekybiniams pokyčiams, o kokybei. Juk svarbu, ne kad žmogus gulėtų ligoninėje, bet kad būtų gydomas efektyviai ir vienodai visuose Lietuvos taškuose.

 
- Prezidentė iniciavo įstatymo pataisas, kurios turėtų prisidėti prie eilių mažinimo. Gydymo įstaigų vadovai pripažįsta, kad mintis iš principo nebloga, tik nežinia, kaip tai įgyvendinti. Turite pasiūlymų? 
- Tai - jautri ir įvairialypė problema, o sprendimams reikia kompleksinių priemonių. Be to, įtaką pacientų eilėms daro tam tikros biurokratinės taisyklės. Pavyzdžiui, vaistų išrašymo ribojimai, specialistų konsultacijų be papildomų indikacijų aprašo intervalai arba siuntimų būtinybė sergant lėtinėmis ligomis.
 
Mano nuomone, pats laikas kalbėti apie sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių – specialistų stoką bei jų netolygų paskirstymą tarp regionų. Tai - didžiausias iššūkis sprendžiant eilių mažinimo problemas.
Taip pat svarbu atskirti skubią ir planinę konsultaciją. Pastarųjų visur pasaulyje tenka laukti. Ir dažnai ne vieną dieną. Taigi sprendžiant eilių gydymo įstaigose klausimus pacientų supratingumas ir tolerancija taip pat reikšmingi.
 
- Pristatant Vyriausybės programą buvo paminėta, jog reikia stiprinti šeimos gydytojų instituciją, galbūt plėsti jų komandas. Kokie specialistai galėtų dirbti su šeimos gydytojais?
- Yra minčių įtraukti burnos higienos specialistą. Moksliškai pagrįsta, kad teisingai atliekama burnos higiena, sveiki dantys apsaugo nuo daugumos ligų. 
Sveikatos sistema turi būti patrauklesnė, draugiškesnė ir pacientams, ir medikams. Todėl arčiausiai žmonių esančiai ir jų pasitikėjimą pelniusiai šeimos gydytojo institucijai skirtinas ypatingas dėmesys ir priemonės, ypač dabar, kai tam tikru iššūkiu ir medikams, ir sveikatos politikams tampa visuomenės senėjimas.
 
Svarstomos galimybės, kad šalia šeimos gydytojo su vyresnio amžiaus pacientais dirbtų ne tik slaugos specialistas, bet ir socialinis darbuotojas. Diskutuosime, kaip pagerinti šeimos gydytojo susisiekimą su atokesnėse vietovėse gyvenančiais pacientais. Ir, aišku, toliau gerinsime šeimos gydytojų kabinetų infrastruktūrą. Tam yra skirtos ES paramos lėšos.
 
- Esate gydytoja kardiologė, nemažai prisidėjusi prie įvairių projektų, kuriais siekta mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Rodos, šioje srityje nuveikta išties nemažai, tačiau mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų vis nesikeičia. Kodėl?
- Širdies ir kraujagyslių ligos - pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirčių priežastis. Deja, ne išimtis ir Lietuva. Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių neįgalumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis.
Ir vis dėlto galime pasidžiaugti mūsų gydytojų kardiologų laimėjimais. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija – prioritetinė veiklos sritis. Jau ne vienerius metus
 
Lietuvoje sėkmingai vykdoma nemokama šių sveikatai pavojingų ligų prevencijos programa, kuri leidžia anksti nustatyti sutrikimus. Dabartinė ministerijos veikla nukreipta pirmiausia į įvairių rizikos veiksnių korekciją kuo jaunesniame amžiuje. Kaip gydytoja kardiologė ir kaip sveikatos apsaugos viceministrė raginu visus nebūti abejingiems savo sveikatai. Juk būti sveikam dvidešimt pirmame amžiuje tampa madinga.

---

Dosjė
2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė
2008–2016 m. Kauno medicinos universiteto – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė
1992–2016 m. LSMU Ligoninė Kauno klinikos Kardiologijos klinika, gydytoja kardiologė
1990–2002 m. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos Instituto mokslo darbuotoja
Nuo 1998 atlieka klinikinius tyrimus, buvo klinikinio tyrimo šalies koordinatorė ir Steering komiteto narė
Nuo 2013 m. vadovauja Europos Sąjungos 7-tosios bendrosios programos mokslo projektui DISCHARGE
Nuo 1998 m. yra aktyvi Europos kardiologų draugijos ir Europos hipertenzijos draugijos kasmetinių konferencijų dalyvė, nuo 1991 studijuoja podiplominėse programose Lietuvoje ir užsienyje
Daktaro disertacija medicinos srityje, publikuota daugiau nei 100 straipsnių ir tezių Lietuvoje ir užsienyje, trijų vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams bendraautorė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!