„Kadencija turėtų būti pratęsta ar ne?“, - vėl aiškinasi teismas, kurio slenkstį toliau mina išteisintas, į pareigas grąžintas ir vėl atleistas buvęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Algis Sasnauskas. Teisininkai šiuo klausimu, kas - ministerija ar buvęs vadovas - turi daugiau šansų apsiginti, smarkiai susikerta.
Buvusio VLK direktoriaus Algio Sasnausko ir Sveikatos apsaugos ministerijos karas tęsiasi teisme.
Nori grįžti į vadovo kėdę
Kaip žurnalistams nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė, teismas priėmė nagrinėti du A.Sasnausko skundus.
Viename jų buvęs VLK direktorius prašo panaikinti šių metų birželio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl jo atleidimo, grąžinti jį į direktoriaus pareigas, priteisti darbo užmokestį už priverstines pravaikštas, taip pat 1 tūkstantį eurų neturtinės žalos.
A.Sasnauskas laikosi pozicijos, kad jis nuo 2014-ųjų, kuomet buvo paskirtas kadencijai, dirbo vos kelis mėnesius, todėl kadencija turėtų būti pratęsta atitinkamam laikui.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip nemano. „Žinoma, jis turi teisę taip galvoti ir tą įsitikinimą ginti teisinėmis priemonėmis. Mūsų manymu, kadencijos nėra. Apsispręsime dėl laikinojo vadovo, kol bus paskelbtas konkursas, paskui jį skelbsime. Jei per tą laiką teismai nuspęs kitaip, jų sprendimus vykdysime, kaip ir įvykdėme tuos, kurie buvo dabar priimti“, - „Lietuvos sveikatai“ prieš keletą savaičių yra komentavęs ministras.
Nušalinimas neįsiskaito?
Pasak sveikatos teisės advokato Arūno Žliobos, iš skunduose teismui pateiktų reikalavimų matyti, kad atleidimo klausimas tiesiogiai susijęs su sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriuo A.Sasnauskas grąžintas į direktoriaus pareigas tik likusiai kadencijos daliai, teisėtumu.
„Jei būtų laimėta byla dėl to, kad kadencija turėjo būti pratęsta tokiam laikui, kurį A.Sasnauskas realiai nėjo pareigų, jo atleidimas būtų pripažintas neteisėtu. Tačiau, mūsų nuomone, kadencija A.Sasnauskui negalėjo būti pratęsta minėtam laikui, nes ji yra apibrėžta penkerių metų terminu, nepriklausomai nuo to, ar vadovas kadencijos metu sirgo, atostogavo, buvo nušalintas ar bylinėjosi. Asmens atleidimas ir grąžinimas į darbą kadencijos laikotarpiu taip pat nereiškia, kad jos terminas prasitęsia ar skaičiuojamas iš naujo. Kitaip tariant, grąžinto vadovo kadencija baigėsi tada, kada baigėsi jos terminas“, - sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba.
Anot teisininko, Sveikatos apsaugos ministerija turi daugiau šansų apginti poziciją.
Kompensacija – ne atlyginimas
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis laikosi priešingos pozicijos. „Jo kadencija nesibaigė, - tvirtina parlamentaras. - Jei teismas pripažino, kad vadovas buvo neteisėtai atleistas ir visą tą laiką jis būtų dirbęs, tokiu atveju laikotarpis kaip ir būtų įskaičiuotas į kadenciją. O jei teismas būtų pasakęs, kad jis buvo teisėtai atleistas, tokiu atveju neišdirbo visos kadencijos ir dabar galėtų kandidatuoti arba būti kandidatas vėl užimti direktoriaus postą. Tai yra teisės aiškinimo klausimas.“
Anot jo, ministras vaikšto dalgio ašmenimis atleidinėdamas vadovus, o paskui mokėdamas didžiules kompensacijas.
„Kai išmoka dešimtimis tūkstančių kompensacijos ir po to vėl suranda nesąmoningą dalyką atleisti iš pareigų, nežinau, kiek tai vėl turi kainuoti valstybei?
Vieni teisininkai tvirtina, kad kompensacija yra atlyginimas, kiti sakys – kad ne. Kompensacija – tai ne darbo užmokestis. Ji yra skiriama už tą laiką, kai jis nedirbo. Bet jeigu tai traktuojame kaip atlyginimą ir yra neteisėtas vadovo atleidimas, tokiu atveju dar kartą klausiu, kur yra tarnybos, kad nereiškiamos pretenzijos ir reikalavimai tiems žmonėms, kurių sprendimu jis buvo atleistas“, - sako R.Žemaitaitis.
Parlamentaras stebisi ir dėl to, kaip teismo sprendimu sugrąžintam vadovui į pareigas per mėnesį nebuvo suformuoti jokie uždaviniai ir darbo reikalavimai. „Dar įdomesnis dalykas, kad buvusi vadovė konkursą laimėjo legaliai, bet ją perkėlė į kitą departamentą jos pačios sutikimu. Nesuprantu, moteris, laimėjusi konkursą savo sutikimu pereina į kitas žemesnes pareigas, o dėl VLK vadovo posto ministerija vėl skelbs naują konkursą“, - negalėjo atsistebėti R.Žemaitaitis.
Tarp kitko
VLK vadovu pastarajai kadencijai A. Sasnauskas paskirtas 2014 metų birželio 30-ąją ir tų pačių metų lapkričio 20-ąją nuo pareigų nušalintas.
2016-ųjų liepos 15-ąją jis iš pareigų atleistas, kai apeliacinis teismas paliko galioti jam paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimo byloje.
Ši byla susijusi su 2009 metais VLK organizuotais ir vykdytais tariamai viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimais, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir ją neutralizuoti. Įtarta, kad to siekė pats įstaigos vadovas A.Sasnauskas, norėdamas apsisaugoti nuo teisėsaugos institucijų tyrimų.
Tačiau šiemet kovą bylą dar kartą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas buvusį VLK vadovą visiškai išteisino.
Po šio sprendimo šių metų gegužės 24-ąją A. Sasnauskas pasiekė pergalę teisme ir dėl grąžinimo į Valstybinę ligonių kasą – jis VAAT sprendimu skubiai grąžintas į direktoriaus pareigas, tačiau birželio 30-ąją vėl iš jų atleistas, kaip teigia ministerija, pasibaigus jo kadencijai.
Sasnauskas, be kita ko, kaltina ministeriją, kad jis į VLK direktoriaus pareigas grąžintas pradelsus 14 dienų, t. y. tik birželio 8-ąja, nevykdžius VAAT nurodymo to padaryti skubiai.
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė:
- Pasibaigus antrajai Algio Sasnausko kadencijai, kuriai jis buvo grąžintas į VLK direktoriaus pareigas likusiam ketverių metų kadencijos laikui, dabartinis VLK vadovas teisės aktų nustatyta tvarka atleistas iš pareigų.
A.Sasnauskas teismui yra apskundęs SAM sprendimus dėl priėmimo į darbą antrajai kadencijai ir grąžinimo į darbą iki 2018 m. birželio 30 d., tai yra kadencijos pabaigos. SAM teisininkų nuomone, įstatymai numato VLK vadovo ketverių metų kadenciją ir nėra jokių teisinių pagrindų ją pratęsti laikotarpiui, kuomet įstaigos vadovas laikinai esant teisiniam pagrindui buvo nušalintas nuo pareigų. Šiuo atveju teismas administracinėje byloje turės išspręsti, ar teisėtas laikinas vadovo nušalinimas nuo pareigų gali būti įskaitomas į įstaigos vadovo kadencijos laikotarpį.
Komentuoti: