Geriausias orakulas – būsimas studentas

Deimantė Gruodė
2019-10-07
Tiek sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Astai Kubilienei panūdo sužinoti, kiek medicinos specialistų reikės paruošti per ateinančius metus. Tam buvo pasitelkta nauja (labiau patobulinta) formulė, prie kurios intensyviai darbavosi grupelė mokslininkų – šie pateikė specialistų poreikio prognozę iki 2028 metų. Tiesa, akademinės bendruomenės atstovai trūkčioja pečiais: prognozės gali pasitvirtinti, o gali ir ne... Kai kurie jų labiau linkę pasikliauti būsimų studentų nuojauta nei ministerijos skaičiavimais.
Geriausias orakulas – būsimas studentas

Apskaičiuoti – neįmanoma

„Manau, kad net ir geriausiam ekspertui neįmanoma suskaičiuoti, kiek ateityje prireiks medikų. Mūsų universiteto mokslininkai prieš dešimt penkiolika metų rinko tokius duomenis. Kai kurios prognozės buvo tikslios, kai kurios – ne, kadangi keitėsi politinė situacija. Dar nežinia, kur eis Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, kaip bus reorganizuojamos ligoninės. Nuo to irgi priklauso, kiek reikės sveikatos priežiūros specialistų mūsų šalyje“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.

 
Prorektorius neabejoja, kad tokie valdžios atstovų skaičiavimai gali tik išgąsdinti studijų besižvalgančius jaunuolius. Juolab K.Petrikonis sako pasitikintis jų protingumu bei įžvalgumu.
„Kiekvienas žmogaus sprendimas, ką jis dirbs baigęs studijas, yra kaip savotiškas kompiuteris. Tad jei galėtume visus tuos kompiuterius sujungti, gautume tiksliausią rezultatą. Žmonės intuityviai prognozuoja geriau, ką itin aiškiai pajaučiame per studijų programas. Kuomet galvojame, kad dar kokius dvejus metus studentų skaičius į vieną ar kitą programą nesumažės, staiga ima ir sumažėja. Tik pajaučia, kad slaugytojų atlyginimas pradeda augti, iš karto padaugėja į šią specialybę stojančiųjų. Pasirodo žinutė, kad įgijus magistrą šimtu eurų bus mokamas didesnis atlyginimas, ir iš karto padaugėja tais metais stojančiųjų“, - sako K.Petrikonis.
 
Neaiškus įstaigų likimas
„Akivaizdu, kai kurių gydytojų profesijų yra perteklius ir artimiausiu metu jų taip pat bus per daug. Kai kurių specialistų yra trūkumas. Kita vertus, planuojant sveikatos specialistų poreikį reikia žiūrėti, ar bus vykdomas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas ar ne, koks bus kai kurių įstaigų likimas. Seimo Sveikatos reikalų komitetas galėtų aiškiai kalbėti ta tema, kaip jie žvelgiant į ateitį įsivaizduoja, ko reikia, o ko ne. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija bandyti tuos dalykus derinti“, - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.

Kalbant apie rezidentūros vietų skirstymą, profesorius iš ministerijos jau dabar yra išgirdęs, kad trūksta kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų. Odontologų, be abejo, poreikis yra patenkintas, ypač Vilniaus ir Kauno miestuose, o kituose regionuose ne visuomet. Jei bus konkrečiai suskaičiuota, kiek reikia vienokios kitokios specializacijos medikų, ar tai kaip nors iškreips universiteto studijų programas?
 
„Žinoma, korekcijos bus, nes medicinos studijų programa išskirtina tuo, kad baigus vientisąsias studijas per šešerius metus, žmogus praktiškai darbo nelabai gali gauti. Nebent dirbti greitosios pagalbos, priėmimo skyriuje, bet darbo apimtys bus ne tokios didelės ir tai, ką jis galės atlikti, labai ribota. Įprastai profesinę kvalifikaciją, kaip žinome, įgyja baigusieji rezidentūros studijas, kurių trukmė yra nuo trejų iki šešerių metų. Tad, kitaip sakant, prognozuodami kiek ir kokių specialistų reikėtų, turėkime galvoje, kad mediko, gydytojo parengimui reikia ilgo laiko – nuo devynerių iki dvylikos metų. Vadinasi, turėtume priimti mažiau studentų į vientisąsias studijas, jau nekalbant apie rezidentūros studijas. Kada žmogus baigia vientisąsias studijas, būtų netikslinga jam pasakyti: žinote, mes apskaičiavome ir dabar mažiname rezidentūros vietas. O tiems, kurie atsimokė šešerius metus, pavyzdžiui, valstybės finansuojamoje vietoje, būtų nesąžininga pasakyti, toliau jau nebesimokykite. Toks žmogus nei įgijęs tinkamos profesinės kvalifikacijos, nei turintis darbinės patirties, vienintelis jam galimas kelias būtų tik emigracija“, - sako A.Utkus.


 
Ministras buvo patenkinta
„Esame parengę medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelį, kuris prieš mėnesį ar du buvo pristatytas ministerijoje ir ministras buvo labai patenkintas Tiesiog reikia įvesti kintamuosius, kas iš esmės priklauso nuo politikos, koks bus medicinos įstaigų tinklas, kaip suvoksime sveikatos priežiūros paslaugas. Medicinos profesijos yra reguliuojamos, čia negali bet kas ateiti, ir jų parengimas trunka ilgai, be to, yra brangus“, - sako buvęs švietimo viceministras, o dabar Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) direktorius Giedrius Viliūnas.
Anot jo, atlikti skaičiavimai parodė, kad aukštos kvalifikacijos medikų parengiama išties per daug. O kai kurių specialistų, kaip antai slaugytojų, ne tik trūksta, bet ir rengiama per mažai.
 
STRATA politikos analitikas Giedrius Padvilikis pasakoja, kad minėta formulė jau ne pirmą kartą naudojama, tik šįkart pritaikyta sveikatos specialistų sektoriui.
„Paprastai kalbant, formulė susideda iš dviejų dalių – paklausos ir pasiūlos. Paklausa skyla į plėtros paklausą, tai yra, kiek reikės papildomai naujų sveikatos specialistų, jei bus poreikis teikti daugiau paslaugų arba, atvirkščiai, galbūt jų reikės mažiau, kadangi gyventojai rečiau lankysis pas gydytojus. Pakeitimo paklausa, tai yra, kiek reikės pakeisti esamų specialistų, kurie išeina į pensiją, išeina iš darbo, emigruoja arba jų skaičius susitraukia dėl kitų priežasčių, tarkime, mirčių, ligos. Tiesa, neskiriame, kad jie emigravo, nes tiksliai to fakto nežinome, ne visi emigravusieji tai deklaruoja. Bet matome tuos, kurie dirbo ir staiga iš darbo dėl kokių nors priežasčių pasitraukė.

Kita dalis – įvertiname, kiek specialistų dabar trūksta pagal dabartinius rodiklius ir kaip jų trūkumą padengs naujieji. Didžioji dalis yra ateinantys po studijų baigimo, po rezidentūros. Žiūrime, kiek dabar jų studijuoja ir kiek, remiantis istoriniais duomenimis, baigdavo studijas, kokia dalis įsidarbindavo Lietuvoje. Aišku, įtraukiami ir grįžusieji, kurie kadaise dirbo, bet padarė pertrauką dėl įvairių priežasčių –grįžta į darbą iš užsienio, iš kitos profesijos arba motinystės atostogų. Ir viskas“, - kaip skaičiuojamas specialistų poreikis, aiškino G.Padvilikis.
 
Pasak jo, minėtas modelis buvo parengtas per pusmetį, prie to prisidėjo daugiausiai keturi darbuotojai. Kadangi ministras, panašu, atsisakė gydymo įstaigų tinklo pertvarkos, ar kaip nors reikės koreguoti formulę?
„Ten yra įvairių scenarijų, koks ateityje būtų paslaugų ir gydytojų poreikis, nepriklausomai nuo to, ar gydymo tinklo pertvarka būtų pradėta. Tad turime tris scenarijus nerišdami grynai prie gydymo įstaigų tinklo pertvarkos“, - pridūrė pašnekovas.

 
Komentaras

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Aušrinė Armonaitė:
- Kai yra aišku, kiek reikia ligoninių, kokia dalis yra privačių klinikų ir kokia privačių klinikų vieta Lietuvos sveikatos sistemoje, apskaičiuoti nesunku. Bet dabar vizija neaiški. Iš pradžių buvo užsimoję pertvarkyti ligoninių tinklą, dabar jau atsisakoma šios idėjos. Ministras, atrodo, sako, kad nebelieka tam jėgų. Tada šis kamuolys persirita ir į švietimo sistemą, nes nebeaišku, kokia yra politikos vizija.

 
Tarp kitko
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė kviečia universitetus pasirašyti memorandumą su Sveikatos apsaugos (SAM) bei Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijomis, kuriuo būtų įsipareigojama atsakingai planuoti būsimų medikų skaičių ir jų rengimą aukštosiose mokyklose.
„Jau dabar turime labai didelį skaičių odontologų ir labai trūksta slaugytojų. Nepaisant valstybės užsakymo formavimo studentų bei rezidentų skaičiui, nemažai studentų priimami į mokamas studijų vietas. Jiems tapus rezidentais, jokios finansinės diskriminacijos nelieka, nes pasikeitus teisiniam reglamentavimui, yra sujungta stipendijų ir atlyginimo dalis, visas pajamas paverčiant draudžiamosiomis pajamomis. Tokių rezidentūros vietų nefinansavimas reikštų savotišką jaunų, intelektualiausių specialistų išvarymą iš šalies“, – įsitikinusi komiteto pirmininkė.
 
Sumažinus priėmimo į pagrindines studijas apimtis ir atitinkamai sumažinus rezidentūros vietų skaičių, esą proporcingai didėtų ir studijų krepšelio kaina universitetams.
Nuo 2020 m. SAM teikiamas užsakymas valstybės finansuojamoms pagrindinių studijų vietoms turėtų sutapti su valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičiumi 2026 m. Universitetams tikslinga įvertinti ir tai, kad asmenys, baigę Lietuvoje pagrindines medicinos studijas, nuo 2026 m galėtų pretenduoti į ribotą rezidentūros vietų (pvz., iki 250) skaičių, atitinkantį priėmimo į pagrindines studijas skaičių.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris