Įdarbinami fiktyviai? Vajus dėl socialinių įmonių kilo prieš gerus metus, kuomet Seimo narių ausis pasiekė informacija, jog socialinėse įmonėse gali būti fiktyviai įdarbinami neįgalieji. Kaip buvo viešai kalbama, neįgaliesiems sumokama po 20-30 eurų, jog šie sutiktų būti įdarbinti arba dirbtų su verslo liudijimu bendrovėse ir taip joms leistų „palaikyti socialinės įmonės statusą“. „Žmonės dažniausiai dirba valymo paslaugų įmonėse. Už tai socialinės įmonės dar gauna papildomus pinigus iš valstybės biudžeto ir turi nemokamą darbo jėgą. Matome, kad biudžeto lėšų poreikis intensyviai auga, o įdarbinamų žmonių, turinčių vienokią ar kitokią negalią, skaičius nėra didelis“, - tuomet kalbėjo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis. Prabilta ir apie tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje baigiamo rengti naujojo Socialinių įmonių įstatymo ketinama atsisakyti. Be to, nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų sudaryta parlamentarų bei Vyriausybės institucijų atstovų darbo grupė, kuri parengtų naują socialiai pažeidžiamų asmenų pritraukimo į darbo rinką koncepciją. Gąsdina, kad išmes į gatvę Maždaug 35 milijonai eurų kiekvienais metais skiriami socialinėms įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius. „Seniau tuos pinigus skirdavo Europos Sąjunga, kuri ne kartą yra pareiškusi priekaištų, kad pinigai galiausiai atitenka ne neįgaliesiems, o socialinėms įmonėms. Aiškinimo logika, kuri viešai pateikiama, yra tokia: jei nebus šių pinigų iš biudžeto, žmonės neteks darbo ir išeis į gatvę. Bet nepamirškime, kad daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių neįgaliųjų dirba atviroje rinkoje. Socialinės įmonės nepasako, kad žmonės dirba ir užsidirba. Šiuos Seimo rūmus irgi valo socialinių įmonių darbuotojai. Jie gauna darbo užmokestį. Kodėl jūs ir aš, mokesčių mokėtojai, turime sumokėti šiam žmogui, kad darbdavys gautų daugiau pelno? Viena baisesnių istorijų buvo Kelmės pieninėje. Man neįgalusis parodė darbo lapelį, - jis aštuoniolika valandų iš eilės dirbo prie konvejerio, nes neatėjo pamaina. Žiūrėkite, sako su ašaromis akyse, ir aš minimalią algą gaunu. Tai irgi dažnai yra tam tikra žmonių išnaudojimo ir vergovės forma“, - užaštrino A.Maldeikienė. Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkui Justui Džiugeliui iškilo klausimas, kokia visgi darbdaviui motyvacija priimti tokį žmogų, jeigu nėra numatoma darbo užmokesčio subsidija? Anot jo, galbūt vertėtų žiūrėti, kokios yra mokestinės lengvatos tam darbdaviui, priimančiam žmogų, turintį vienokią ar kitokią negalią. „Pirmiausiai reikia naikinti kliūtis įsidarbinti. Gerai, kad neįgalieji turi ilgesnes atostogas, tačiau darbdavys turi daugiau mokėti ir jam yra kliūtis priimti tokį darbuotoją. Lygiai taip pat visos tos priemonės, susijusios su darbo vietos įrengimu, asmeniniu asistavimu darbo vietoje, kad žmogus greičiau įsitrauktų į darbo rinką. Šalia subsidijos, kuri gali būti terminuota, aiškiai tariantis su darbdaviu, kad jis išlaikytų tęstinumą, arba vietoj to galbūt galime galvoti apie mokestines lengvatas...“ - svarstė ministras. Politikės susikirto Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė laikosi kitokios pozicijos. „Komiteto nuomonė tokia, kad visiškai likviduoti socialinių įmonių negalima. Devyni komiteto nariai, kaip minėjau, buvo išvažiuojamajame posėdyje, kur aplankėme Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, Kauno socialines įmones. Bendravome su tais žmonėmis, kurie niekada negalės integruotis į bendrą darbo rinką. Turime sunkios negalios žmonėms užtikrinti nuolatinę darbo vietą. Ir tada pagal atskirus neįgalumo procentus spręsti, kaip subsidijuoti ir padėti esantiesiems atviroje darbo rinkoje“, - žurnalistams sakė R.Šalaševičiūtė. „Jūs viešai visur deklaruojate principus, kurie priešingi Neįgaliųjų komisijos sprendimams. Aš dabar jūsų klausiu – jūs čia dabar grasinote Neįgaliųjų komisijai ir ją žeminote? Tai gal tada reikia Seimo salėje pasakyti, kad aš, pavėlavusi dvidešimt minučių, neišklausiusi ministro pranešimo, atėjau į posėdį ir daviau nurodymus kaip viršininkė“, - piktinosi A.Maldeikienė, išgirdusi kolegės pastabą, kad dvi savaitės įstatymų paketui taisyti ar teikti pastabas yra per trumpas laiko tarpas. „Aš daviau ne nurodymus, o patarimus, kadangi akivaizdžiai aišku, kaip bus toliau. Turi būti diskutuojama su visais“, - gynėsi R.Šalaševičiūtė.L.S. skaičius 35 maždaug tiek milijonų eurų kasmet skiriama socialinėms įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius.
Komentuoti: