Gėda, kai Seimo rūmus valo neįgalieji

Deimantė Gruodė
2018-03-22
„Kuo rūpinamės – neįgaliu žmogumi ar verslininku, kuris pasinaudodamas neįgaliuoju didina savo pelną?“ – vakar, trečiadienį, klausta Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje. Jame socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė žmonių su negalia įdarbinimo reformos nei teisinio reguliavimo tobulinimo projektus. Tiesa, pasiklausyti ministro siūlymų susirinko vos vienas kitas komisijos narys.
Gėda, kai Seimo rūmus valo neįgalieji

Socialinių įmonių plėtra – didžiulė
„Iš tarptautinių organizacijų sulaukiame kaltinimų, kad sukuriate sistemą, kurioje neįgalusis tampa tarsi preke, kaip nemokama darbo jėga pardavinėjama socialinėms įmonėms. Neįgalieji iš tikrųjų nėra integruojami į darbo rinką. Mūsų sistema - ne pagalba neįgaliajam, o pagalba verslui, kuris gauna dideles biudžeto lėšas. Vaidina, kad tai yra verslas, nors iš tikrųjų - biudžeto lėšų įsisavinimo mechanizmas“, - kalbėjo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotoja Aušra Maldeikienė.
 
Į posėdį atvykęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė žmonių su negalia įdarbinimo reformos ir teisinio reguliavimo tobulinimo projektus.
„Socialinių įmonių plėtra – didžiulė. Disproporcija tarp jų ir kitų neįgaliųjų, dirbančių atviroje darbo rinkoje, tik auga. Esminiai akcentai, kad remiama būtų nebe įmonė, o asmuo, tai yra stengiamasi panaikinti kliūtis jam dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje. Taip pat siekiama, kad priemonės būtų skirstomos ne pagal tam tikrą darbingumo lygį, o individualizuojamos. Pirmiausia būtų teikiama pagalba paslaugomis ir, jeigu nesuveikia, tik tada svarstoma darbo užmokesčio subsidijos galimybė“, - reformos esmę išsakė L.Kukuraitis.
 

Ministras pasisakė ir dėl įdarbinimo kvotų viešajame sektoriuje. „Manydami, kad viešasis sektorius turi prisididėti prie neįgaliųjų įdarbinimo, kvotos dalis, kurią mes siūlome įstatymų projektais, būtų tokia: jei įstaiga turi daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų, turėtų priimti penkis procentus neįgaliųjų“, - kalbėjo ministras.
Jam replikavo aštrialiežuvė A.Maldeikienė: „Reikia geriau pasverti, kad tai nebūtų valytojos. Kai aukštąjį išsilavinimą turinti neįgalusis plauna grindis, o dvigubai mažiau už jį išsilavinęs sėdi išdidžiai ir žiūri... Man pavyzdžiui, gėda, kai Seimą plauna neįgalieji“, - sakė A.Maldeikienė.
 

L.S. skaičius
35 
maždaug tiek milijonų eurų kasmet skiriama socialinėms įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius.

 
Įdarbinami fiktyviai?
Vajus dėl socialinių įmonių kilo prieš gerus metus, kuomet Seimo narių ausis pasiekė informacija, jog socialinėse įmonėse gali būti fiktyviai įdarbinami neįgalieji.
Kaip buvo viešai kalbama, neįgaliesiems sumokama po 20-30 eurų, jog šie sutiktų būti įdarbinti arba dirbtų su verslo liudijimu bendrovėse ir taip joms leistų „palaikyti socialinės įmonės statusą“.

„Žmonės dažniausiai dirba valymo paslaugų įmonėse. Už tai socialinės įmonės dar gauna papildomus pinigus iš valstybės biudžeto ir turi nemokamą darbo jėgą. Matome, kad biudžeto lėšų poreikis intensyviai auga, o įdarbinamų žmonių, turinčių vienokią ar kitokią negalią, skaičius nėra didelis“, - tuomet kalbėjo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis.
Prabilta ir apie tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje baigiamo rengti naujojo Socialinių įmonių įstatymo ketinama atsisakyti. Be to, nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų sudaryta parlamentarų bei Vyriausybės institucijų atstovų darbo grupė, kuri parengtų naują socialiai pažeidžiamų asmenų pritraukimo į darbo rinką koncepciją.
 
Gąsdina, kad išmes į gatvę
Maždaug 35 milijonai eurų kiekvienais metais skiriami socialinėms įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius.

„Seniau tuos pinigus skirdavo Europos Sąjunga, kuri ne kartą yra pareiškusi priekaištų, kad pinigai galiausiai atitenka ne neįgaliesiems, o socialinėms įmonėms. Aiškinimo logika, kuri viešai pateikiama, yra tokia: jei nebus šių pinigų iš biudžeto, žmonės neteks darbo ir išeis į gatvę. Bet nepamirškime, kad daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių neįgaliųjų dirba atviroje rinkoje. Socialinės įmonės nepasako, kad žmonės dirba ir užsidirba. Šiuos Seimo rūmus irgi valo socialinių įmonių darbuotojai. Jie gauna darbo užmokestį.
 
Kodėl jūs ir aš, mokesčių mokėtojai, turime sumokėti šiam žmogui, kad darbdavys gautų daugiau pelno? Viena baisesnių istorijų buvo Kelmės pieninėje. Man neįgalusis parodė darbo lapelį, - jis aštuoniolika valandų iš eilės dirbo prie konvejerio, nes neatėjo pamaina. Žiūrėkite, sako su ašaromis akyse, ir aš minimalią algą gaunu. Tai irgi dažnai yra tam tikra žmonių išnaudojimo ir vergovės forma“, - užaštrino A.Maldeikienė.
Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkui Justui Džiugeliui iškilo klausimas, kokia visgi darbdaviui motyvacija priimti tokį žmogų, jeigu nėra numatoma darbo užmokesčio subsidija? Anot jo, galbūt vertėtų žiūrėti, kokios yra mokestinės lengvatos tam darbdaviui, priimančiam žmogų, turintį vienokią ar kitokią negalią.
 
„Pirmiausiai reikia naikinti kliūtis įsidarbinti. Gerai, kad neįgalieji turi ilgesnes atostogas, tačiau darbdavys turi daugiau mokėti ir jam yra kliūtis priimti tokį darbuotoją. Lygiai taip pat visos tos priemonės, susijusios su darbo vietos įrengimu, asmeniniu asistavimu darbo vietoje, kad žmogus greičiau įsitrauktų į darbo rinką. Šalia subsidijos, kuri gali būti terminuota, aiškiai tariantis su darbdaviu, kad jis išlaikytų tęstinumą, arba vietoj to galbūt galime galvoti apie mokestines lengvatas...“ - svarstė ministras.

 
Politikės susikirto
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė laikosi kitokios pozicijos.
„Komiteto nuomonė tokia, kad visiškai likviduoti socialinių įmonių negalima. Devyni komiteto nariai, kaip minėjau, buvo išvažiuojamajame posėdyje, kur aplankėme Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, Kauno socialines įmones. Bendravome su tais žmonėmis, kurie niekada negalės integruotis į bendrą darbo rinką. Turime sunkios negalios žmonėms užtikrinti nuolatinę darbo vietą. Ir tada pagal atskirus neįgalumo procentus spręsti, kaip subsidijuoti ir padėti esantiesiems atviroje darbo rinkoje“, - žurnalistams sakė R.Šalaševičiūtė.
 
„Jūs viešai visur deklaruojate principus, kurie priešingi Neįgaliųjų komisijos sprendimams. Aš dabar jūsų klausiu – jūs čia dabar grasinote Neįgaliųjų komisijai ir ją žeminote? Tai gal tada reikia Seimo salėje pasakyti, kad aš, pavėlavusi dvidešimt minučių, neišklausiusi ministro pranešimo, atėjau į posėdį ir daviau nurodymus kaip viršininkė“, - piktinosi A.Maldeikienė, išgirdusi kolegės pastabą, kad dvi savaitės įstatymų paketui taisyti ar teikti pastabas yra per trumpas laiko tarpas.
„Aš daviau ne nurodymus, o patarimus, kadangi akivaizdžiai aišku, kaip bus toliau. Turi būti diskutuojama su visais“, - gynėsi R.Šalaševičiūtė.

 
Komentaras
Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Natalija Tarvydienė:

- Pagrindinė neįgaliųjų integracijos priemonė yra socialinės įmonės. Kol kas niekas nesukurta. Politikai nori paleisti neįgaliuosius į atvirą darbo rinką. Siūlo visokias priemones, subsidija bus skiriama labai retai. Dabar daugiau nei devyni tūkstančiai neįgaliųjų yra užsiregistravę Darbo biržoje. Jų niekas neįdarbina atviroje darbo rinkoje. Čia tiesiog norima sugriauti sistemą, nieko gero nepasiūlant. Tegul tos įmonės egzistuoja toliau!
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris