Gandų iškankinta sveikatos sistema laukia konkrečių pokyčių

Evelina Machova
2018-03-16
„Reikia ką nors daryti“, - tokia frazė kalbant apie sveikatos apsaugos sistemą kelerius metus skamba nuolat. Klausimas, tik ką? Mat atrodo, kad jei tik ką pajudinsi, atsiras būrys stojančiųjų prieš. Savo ruožtu gydymo įstaigų vadovai, savivaldybių atstovai sako norintys konkretumo, nes gandų apie laukiamus pokyčius apstu. Savo ruožtu Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir sveikatos apaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, jog šių metų prioritetai aiškūs, tereikia juos įgyvendinti.
Gandų iškankinta sveikatos sistema laukia konkrečių pokyčių
Jei kitąmet eiles pas gydytojus specialistus sumažėtų ketvirtadaliu, tai yra nuo 40 iki 30 darbo dienų, efektą pajustų 250 tūkstančių šalies gyventojų.

Nepalankios tendencijos
Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio teigimu, pats laikas visiems išdiskutuoti kuriuo keliu ji turi eiti sveikatos apsauga. „Manau, visi sutinka, jog gydymo įstaigų pertvarka reikalinga. Kelių gali būti keli, bet tikslas vienas – kiekvienas gyventojas, nesvarbu, kur jis gyvena, turi gauti vienodos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas“, - sako A.Stončiatis ir keblią Lietuvos situacija iliustruoja skaičiais. Netolygumų rodikliai Lietuvoje 1,4 karto didesni už Europos Sąjungos valstybių narių vidurkį.
 
Pagal mirčių, kurių buvo galima išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigas, skaičių ES esame antri. Gyvenimo trukmė Lietuvoje 74,7 metų - penkeriais metasi trumpesnė už ES vidurkį, o vyrų gyvenimo trukmė trumpiausia Europoje. Neišvystyta ilgalaikė slauga, kartais šiek tiek pro šoną praleidžiame ES pinigus. Ligoninių neefektyvumą rodo tai, jog nemažoje dalyje vietų daugiau nei 50 proc. pacientų išvyksta į kitas ligones. Mažose ligoninėse dalis lovų tiesiog nefunkcionuoja. Kaip sako kancleris, dėl skaičių galima ginčytis, bet tendencijos nėra palankios.
 
Kai susikaupiam...
Tiesa, A.Veryga tikina, kad jei susikaupiam, galim pasiekti neblogų rezultatų. Pavyzdžiui, per praėjusius metus išrašyti 3 milijonai elektroninių receptų, tai net 18 kartų daugiau nei užpernai. Nepaisant to, kad e.sveikata vis dar nefunkcionuoja tobulai. Toks progresas, anot ministro, rodo, jog investuoti pinigai nenuėjo veltui, o sistema teks naudotis vis plačiau - kito kelio tiesiog nėra.

 
Kita gera žinia, kad ankstesnėms vyriausybėms pradėjus kurti klasterius šiandien matomi pirmi rezultatai. „Turime preliminarius duomenis: 2016-2017 metų palyginimą vertinat ūmaus ir pakartotino miokardo infarkto mirštamumą patekus į gydymo įstaigas. 2016 m. tokių mirčių buvo 98 tūkstančiui gyventojų, pernai - jau tik 70. Jei imtume insultą, 2016 m. buvo - 203, pernai - tik 166. Akivaizdu, kad dalis aukštos kompetencijos reikalaujančių paslaugų koncentracija didžiuosiuose centruose pasiteisino“, - sako A.Veryga.
Viskas kaip ir neblogai, tačiau gydymo įstaigų vadovai vis kelia klausimą, kas laukia ateityje, kam jiems ruoštis, kaip planuoti turimas lėšas ir žmogiškuosius išteklius.


Pasak ministro, šiemet valdininkų dėmesys bus koncentruojamas į:

Vaistų kainų politiką, mat Lietuva tarp pasaulio šalių garsėja kaip šalis, kur gyventojai iš savo kišenės daugiausiai sumoka už vaistus.

Medikų atlyginimų kėlimą. Šiuo metu verda diskusijos, kokiu būdu turėtų būti didinami atlyginimai, įvedant balo indeksaciją ar perskaičiuojant paslaugų įkainius. Tikslas, kad atlyginimų augimą pirmiausia pajustų mažiausiai uždirbantys. Taip pat diskutuojama ir dėl taip vadinamųjų „atlyginimų grindų“ nustatymo.

Visuomenės sveikatą. Pasak ministro, ne vien kalorijos sprendžia, kas yra palanki mityba. Maisto tikrinimai bus tęsiami gydymo įstaigose, o vėliau persikels ir į švietimo įstaigas.

 
Komentarai 
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis:

- Pagrindiniai tikslai sveikatos apsaugos srityje gana aiškūs – turi augti sveikų gyvenimo metų skaičius, taip pat darbingų gyventojų skaičius ir mažėti mirtingumas nuo ligų, nuo kurių galima apsisaugoti imantis prevencinių priemonių. Tikslas turėtų būti ir efektyvios bei integralios ir ilgalaikės slaugos plėtra, specializuotų paslaugų prieinamumo didinimas.

Jei kitąmet eiles pas gydytojus specialistus sumažintume ketvirtadaliu, tai yra nuo 40 iki 30 darbo dienų, efektą pajustų 250 tūkstančių šalies gyventojų.
Jei sugebėtume sumažinti eiles pas šeimos gydytojus nuo 15 iki 7 dienų, geresnį paslaugos prieinamumą pajustų maždaug pusė milijono šalies gyventojų. Didžiausias mirtingumas Lietuvoje yra nuo infarkto ir insulto, todėl šių ligų gydymo prieinamumui didinti reikalingas bendras sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo augimas.
 
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas:

- Savivaldybių merai - ne medikai, bet yra bendruomenės vadovai ir atstovauja visiems bendruomenių interesams. Sutinku, kad vyksta nemažai pokyčių ir netrūksta įvairiausių problemų – kaip senėjantys gydytojai, įstaigų bazės, jų tinklas. Nėra paprasto recepto, kaip reikia elgtis. Kalbant apie sveikatos sistemą, savivaldybės pritaria, kad reikia ką nors daryti, analizuoti, priimti sprendimus pokyčiams, tačiau norėtume kalbėti apie konkrečius dalykus, o ne remtis gandais. Pavyzdžiui, buvo pasklidusios kalbos, kad Druskininkų ligoninę reikia prijungti prie Alytaus. Ką tai reiškia? Bus vienu direktoriumi ir dviem buhalteriais mažiau, bet ar tai sprendimas, kurio reikia? Nemanau. Dažnai girdime sakant, jog turime eiti skandinaviško modelio link, kur ligoninių tinklas retesnis, atstumai didesni. Bet turime nepamiršti, koks socialinis lygis yra ten ir koks pas mus. Koks transportas yra ten ir koks pas mus. Aš už dialogą, skaičiavimus, analizes, nes sveikatos sektoriuje nemažai atsakomybės tenka ir savivaldai, todėl norisi aiškių susitarimų ir paaiškinimų.


Vyriausybės pozicija
Kurias problemas reikia spręsti pirmiausia 
Pirma – spręsti problemą dėl perteklinės infrastruktūros, konsoliduojant gydymo paslaugas, plėtojant ne stacionarias paslaugas bei slaugą.
„Vyriausybės įsipareigojimai lieka. Rengiama įstatymo redakcija, kuri leis vadovams koncentruotis į vadybinį darbą. Bus siekiama užtikrinti teisingą apmokėjimą už jų darbą – kuo daugiau atsakomybės, tuo didesnis atlyginimas. Garantuoti socialiai atsakingą darbo apmokėjimą nustatant minimalų atlyginimą gydytojams ir slaugytojoms ir visam kitam personalui. Vyriausybė taip pat pasižada vykdyti ir finansinius įsipareigojimus. Šiemet pavasarį medicinos srities laukia bene didžiausia finansinė injekcija per pastarąjį dešimtmetį, svarbu, tik kad tos lėšos būtų panaudotos kryptingai ir teisingai“, - sako A.Stončaitis.

 
SAM pozicija
Šiemet laukiantys didžiausi iššūkiai 
Ne vienerius metus buvo kalbama, kad pirminė asmens sveikatos priežiūra yra prioritetinė sritis. Tačiau ji tokia, kaip sako A.Veryga, netapo. Maža to, reikia pripažinti, kad ir gydytojai specialistai į šeimos gydytojus žvelgė kaip antrarūšius, todėl jiems buvo įvesta be galo daug apribojimų skiriant gydymą ir vaistus. Taigi, šiemet bus stengiamasi grąžinti šeimos gydytojams gerą vardą suteikiant daugiau galimybių. Plėsis ir šeimos gydytojų komandos, bet to dar teks šiek tiek palūkėti.
 
Elektroninėje sveikatoje visu pajėgumu turi pradėti veikti išankstinė pacientų registracijos sistema. Ministras ragina visus aktyviai jungtis prie šios sistemos, nes tik taip galima stebėti, kaip gydymo įstaigoms sekasi dorotis su eilėmis. Aktyviai naudojantis šia sistema pacientai nebegalės vienu metu registruotis pas kelis specialistus. Anot ministro, sistema kritiškai svarbi, mat po metų įsigalios atidėtas Prezidentės eilių valdymo įstatymas.

Ligoninių tinklo peržiūra. Ministras patikino, jog kol kas niekas nieko jungti ar sujungti neplanuoja. Prieš keletą savaičių lankantis Alytuje, kitų savivaldybių merai buvo paraginti nelaukti, kol bus peržiūrėtas ir apskaičiuotas gydymo įstaigų tinklas ir patiems imtis iniciatyvos. Pasak ministro, kol kas atliekami skaičiavimai, kad kitąmet būtų galima planuoti žmogiškuosius išteklius. Tačiau apie jokius gydymo įstaigų sujungimus, nėra jokios kalbos.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas. Kol kas sveikatos apsaugos sistema ženkliai atsilieka nuo kitų šalies sričių. Tačiau tikslas - neprarasti skiriamų lėšų, nes šis sektorius ir taip turi mažiausiai pinigų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris