- Kaip jūs vertinate galimybę legalizuoti kyšius gydytojams?
- Kai buvau sveikatos apsaugos ministras, kovodami su korupcija svarstėme tokią galimybę, jeigu žmogus nori atsidėkoti ligoninei ir jį gydžiusiems medikams. Tai jokiu būdu negali būti anoniminė padėka. Ligoninės gali įsteigti fondą, kuris būtų viešas, galima nurodyti, kodėl ir kam dėkojama. Po to galėtų būti sudaryta valdyba, kuri svarsto, kur panaudoti tokias lėšas.
 
Atsidėkojimo tradicija turi ir kultūrines šaknis. Nematau nieko blogo, kuomet žmonės dėkoja per radiją mokytojui arba mokyklai. Nematau nieko blogo, jeigu žmogus nori paremti mokyklą, nupirkti kompiuterį klasei, padėti mokytojai įsigyti metodinės medžiagos. Visa tai turi būti sveiko proto rėmuose. Žiūrėkite, pageidavimų koncertuose yra dėkojama gydytojams.
 
Per Naujuosius Metus, Šv. Kalėdas, Velykas, Medikų dienos proga yra skiriamos premijos. Kodėl negalima suformuoti tam tikrų stimulų ir paskatų, kad būtų galima paskatinti skyriaus darbuotojus. Bet tai jokiu būdu negali tapti norma, verčiančia įteisinti priemokas. Vadinasi, turi būti labai tiksliai reglamentuota daugelis dalykų, kad neatsirastų sukčiavimo, piktnaudžiavimo atvejų.
 
Bendra Europos komisijos pozicija – nerekomenduoti įteisinti papildomų mokėjimų už paslaugas ar nukarpymus biudžetuose kompensuoti priemokomis. Mat taip pažeidžiamos socialinės grupės, kurioms sveikatos apsaugos paslaugos tampa neprieinamos, didėja atskirtis ir nelygybė.
 
Bet jeigu žmogus nori padėkoti ligoninei ir investuoti į paveikslą ar dar ką nors, kas gali jam uždrausti viešai paremti gydymo įstaigą? Jeigu galiu viešai paremti Bažnyčią, kodėl negaliu ligoninės? Bet reikia labai aiškiai pasakyti – negalima įteisinti priemokų. Tai veda prie diskriminacijos.
 
- Ar šalies įvaizdžiui nepakenks įsiplieskęs skandalas dėl Maisto ir veterinarijos tarnybos bei koldūnuose rastų bakterijų?
- Man iš tolo stebint susidarė dvejopas įspūdis. Pirma, aš tikrai kaip komisaras, atsakingas už maisto saugą, neturiu duomenų, kad buvo infekcijų protrūkiai, apsinuodijimai, kitokie susirgimai, alergijos. Kad štai iš tiesų įvyko tai, dėl ko skubiai reikia reaguoti.
 
Antras dalykas – galiu patikinti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo pakankamai egzaminuojama. Lietuva išsikovojo teisę eksportuoti jautieną į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką. Pas mus atvyko JAV audito inspekcija, auditavo tarnybą ir pateikė išvadas, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba dirba puikiai. Tuomet visi džiaugėsi, kad Lietuvos galvijų augintojai turės galimybę siųsti jautieną į JAV. Taip pat ir Kinija, kuri ypač jautri afrikiniam kiaulių marui, atidarė vieniems produktams rinką.
 
Jų specialistai atvyko, nagrinėjo, matė, žiūrėjo. Be to, mūsų tarnybos atlieka planinius auditus. Komisija planiškai tikrina visas šalis nares, ir Lietuva ne vieną kartą buvo tikrinta. Taigi susidaro keista situacija: Lietuva skęsta skandaluose, tačiau objektyvūs duomenys nustumiami į šoną.
 
- Politikai žadėjo daryti viską, jog mūsų šalyje būtų mažinamas alkoholio prieinamumas: sakė, kad bus trumpinamas pardavimo laikas, įvedamos įvairios kitos priemonės. Panašu, kad iš Seimo narių pažadų beliko didelis šnipštas.
- Tikrai nėra šnipštas. Reikia pasakyti, kad Lietuva žengia teisinga kryptimi. Mūsų duomenimis, kuriuos mes gavome iš Lietuvos oficialių tarnybų per pastaruosius metus, džiugina tai, kad prieš dešimt metų įvedus draudimą pirkti alkoholį rugsėjo pirmąją ženkliai sumažėjo mokinių, kurie dėl apsinuodijimo alkoholiu atvežami į ligonines. Taip pat akivaizdu, kad keičiasi alkoholio vartojimo pobūdis tarp suaugusiųjų.
 
Deja, vis dar yra tam tikrų pažeidžiamų grupių, kurios toliau piktnaudžiauja alkoholiu. Užtat alkoholinių psichozių arba ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, bei apsinuodijimų tarp suaugusių žmonių dinamika po truputį mažėja. Tačiau neramina tai, kad didėja paauglių, kurie vartoja alkoholį, skaičius. Ypač mergaitės. Bendras alkoholio suvartojimas Lietuvoje vis dėlto išlieka didelis.
 
- Tad ko dar trūksta? Kokių priemonių turėtume imtis?
- Reikia ir esamas priemones tęsti, ir iš tiesų griežtinti rinkos reguliavimą. Kodėl Lietuvoje tokia tradicija, kad visą stiprų ir bet kokį alkoholį galima įsigyti prekybos centruose? Gal iš tikrųjų verta sekti tokiomis šalimis, kurios stipriuosius gėrimus laiko atskiruose skyriuose arba specializuotose parduotuvėse. Jis patalpinamas kuo toliau lentynose. Tas pats pasakytina ir apie tabaką. Jis yra pardavinėjamas prie kasų. Ta praktika turėtų būti griežtai reguliuojama. Kodėl kioskas vadinasi „Lietuvos spauda“, o prekiauja tabaku? Akis badantis dalykas!
 
- Kaip vertinate tai, kad nuo šių metų rugsėjo antros dienos netgi žilagalvis senelis, pirkdamas alkoholį, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą? Ar tai nėra perteklinis dalykas?
- Čia reikia turėti sveiko proto. Turbūt dokumentą reikia parodyti, kai yra įtarimų, kad pirkėjui nėra aštuoniolikos metų. Kodėl reikia tikrinti šešiasdešimties metų žmogaus dokumentus? Negi jūs mane palaikysite aštuoniolikmečiu? Tai gali sukelti ir kompromitaciją: va, pažiūrėkite, kokie „durniai“ įveda reikalavimą pateikti dokumentą žmogui, kuriam daugiau nei aštuoniolika metų, tik dėl to, kad kompromituoti tas priemones, kurios turi logikos.

---

 
Dosjė
Politikos veikėjas, istorikas, kardiochirurgas.
1975 m. Kauno universiteto medicinos gydytojo specialybės diplomas.
1984 m. Vilniaus universiteto istorijos magistro laipsnis.
1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo narys.
1990-1992 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bendraautorius.
1999–2000 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas. Nuo 2014 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas
2001–2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.
2012–2014 m. Sveikatos apsaugos ministras.
1992-2004 m., 2008-2014 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys.
2014 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos viceprezidentas.
Nuo 2014 m. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys.