Šiandien, penktadienį, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė opiais klausimais diskutavo su Europos komisijos nariu Vyteniu Povilu Andriukaičiu. Aptariant šalies demografinę situaciją buvo paliestas ir aršias diskusijas keliantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.
„Esamas įstatymas, kuris buvo priimtas su prezidentės pataisomis, iš tiesų garantuoja žymiai didesnes galimybes žymiai didesniam šeimų skaičiui turėti prieigą prie modernių technologijų ir kad valstybė prisidėtų kompensavimu“, - Seime kalbėjo Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Įstatymas, dėl kurio taip nerimaujama, tikrai įsigalios sausio 1 dieną. Kitas dalykas, kuris labai svarbus nevaisingoms poroms –procedūrų kompensavimas. Šiuo metu procedūros yra daug kainuojančios. Vien dėl kainos pagalbinis apvaisinimas nėra prieinamas. Kiek man yra žinoma, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Valstybinė ligonių kasa šiuo metu skaičiuoja įkainius ir kuria kompensavimo modelį, kuris, aš tikiuosi, įsigalios nuo sausio pirmosios“, - sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A.Širinskienė. Žinoma, pagrindinė intriga, koks gi įstatymas išvys dienos šviesą – su pataisomis ar be jų?
„Jis įsigalios, jeigu pataisos bus priimtos, su pataisomis. Bet suprantame, kad tuomet procesas gali užtrukti. Šiuo atveju tikrai galiu garantuoti, kad įstatymas įsigalios sausio pirmą dieną - su pataisomis ar be jų. Kalbant apie tas pataisas, kurios buvo registruotos vakar Seime, vėlgi negalime sakyti, kad toks modelis, koks buvo pasiūlytas, Europoje neegzistuoja. Iš tikrųjų yra valstybių, pavyzdžiui, Malta, kurios tą modelį sėkmingai įgyvendina. Ir bent jau atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad kiaušialąsčių užšaldymas gali būti pakankamai efektyvi ir moderni alternatyva embrionų užšaldymui, kur neinama į kompromisą su moters sveikata“, - sakė A.Širinskienė.
Tiesa, neatmetama galimybė, kad pataisos gali būti svarstomos iki Naujųjų metų. „Paprastai Seimas apsisprendžia vėl svarstymo, bet mes kol kas neturėjome netgi pateikimo. Gali būti, kad pateikimas bus daromas dar iki Naujų metų. Iš tikrųjų įstatymas apima ne tik embrionų, bet taip pat kitus klausimus, kurie yra susiję su donoryste ir jos neatlygintinumu. Kaip žinia, dabar galiojančiame įstatyme turėjome kompensacijas už donorystę. Kompensavimo galėsime atsisakyti, nes donorystė yra altruistinė“, - sakė A.Širinskienė.
Nediskriminacinis principas
Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis Pagalbinio apvaisinimo klausimu linkęs palaikyti prezidentės išsakytą poziciją.
„Esamas įstatymas, kuris buvo priimtas su prezidentės pataisomis, iš tiesų garantuoja žymiai didesnes galimybes žymiai didesniam šeimų skaičiui turėti prieigą prie modernių technologijų ir kad valstybė prisidėtų kompensavimu“, - Seime kalbėjo Vytenis Povilas Andriukaitis.
Jis akcentavo, kad nediskriminavimo principas tokiuose jautriuose klausimuose kaip reprodukcinė sveikata turi būti fundamentalistinis.
„Šiuo atveju mokslinė pozicija ir metodologijos, kurios yra pagrįstos pažanga, negali būti pakeičiamos pasaulėžiūriniais principais ir vertinimais. Nediskriminacinis principas turi leisti plačiai atverti galimybes visai įmanomai pažangai. Iš Europos Sąjungos pusės žmogaus teisės negali būti pažeidžiamos jokiu būdu. Todėl, gerbdami religinius įsitikinimus, norime pasakyti, kad nediskriminavimas pasaulietinėje valstybėje yra fundamentalus.
Manau, kad priimtas įstatymas yra subalansuotas. Kokios bus pataisos, nežinau. Manau, kad reikėtų įsiklausyti į specialistų – gydytojų klinicistų - balsą, nes penkiasdešimt tūkstančių šeimų negali nukentėti dėl ginčų, kurie turi būti sprendžiami teologijos, filosofijos konferencijose ar kitur. Mokslinė argumentacija turi vaidinti svarbiausią vaidmenį“, - sakė Europos komisaras.
„Iš tikrųjų aš nemanau, kad tos pataisos, kurios buvo įregistruotos, yra diskriminacinės. Priešingai, atsisakydami mokėjimo už lytines ląsteles mes tikrai saugome tas pažeidžiamas grupes, ypač moteris, kurios finansinių mokėjimų skatinamos gali rizikuoti savo sveikata ir donuoti kiaušialąstes“, - sakė A.Širinskienė.
Komentuoti: