„Aš tikrai manau, kad turime būti aktyvūs Europos lygiu, nes piliečių teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos. (...) LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai) žmonės dėl Vyriausybės priemonių ir Seimo priimtų įstatymų yra atstumiami. Jie turi bijoti, kad jų vieši veiksmai, laikymasis už rankų gatvėje ar nuotraukos į socialinius tinklus kėlimas gali baigtis kalėjimu. Taip neturi vykti Europos Sąjungos valstybėje“, - Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto posėdyje pareiškė Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narė, EP vicepirmininkė austrė Ulrike Lunacek.
 
Ji atkreipė dėmesį į gegužę priimtą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą, jog pasakų rinkinys „Gintarinė širdis“, kuriame yra pasakų apie tos pačios lyties asmenų poras, prieštarauja tradicinėms šeimos vertybėms. U.Lunacek taip pat minėjo rugsėjį Lietuvos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktą neigiamą išvadą dėl seksualinių mažumų socialinės kampanijos KEISK reklamos, kur vaizduojami tos pačios lyties asmenų santykiai, po kurios reklamą atsisakė transliuoti šalies nacionalinis transliuotojas.
 
Europarlamentarė komiteto nariams pristatė ir Klaipėdos apygardos teismo patvirtintą sausio pabaigoje paskelbtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria pagrįstu pripažintas prokuroro atsisakymas pradėti tyrimą dėl homoseksualų užgauliojimo socialiniame tinkle „Facebook“. Teismo sprendime teigta, kad nuotrauką į viešąją erdvę įkėlę homoseksualai patys provokavo neigiamus visuomenės komentarus.
 
Tuo metu komiteto narys Valdemaras Tomaševskis teigė, kad beprasmiška kritikuoti Lietuvą dėl to, jog joje vaikai auklėjami pagal krikščioniškas vertybes.
„Aš būtent atstovauju Lietuvai kaip parlamentaras. Daug čia kalbėjo gerbiamos parlamentarės apie vertybes. Europos Sąjungos įkūrėjas sakė, kad ES demokratija bus arba krikščioniška, arba jos visai nebus. Tai visi įsidėmėkite. Lietuvos arba kitos ES valstybės narės kritikavimas už tai, kad ji palaiko ir saugo savo vaikų auklėjimą, paremtą krikščioniškomis vertybėmis ir geriausiomis Europos tradicijomis, yra beprasmiška“, - sakė Europos konservatorių ir reformistų frakcijos narys V.Tomaševskis.
 
Pasipiktinusi jo atsakymu, kita komiteto narė, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė olandė Sophia In't Veld (Sofi Int Veld) pareiškė, jog „kas nors turėtų paaiškinti gerbiamam kolegai, kad Europoje yra vietos kiekvienam, įskaitant tuos, kurie yra ne katalikai ar turi kitokį požiūrį į šeimą“.
 
„Manau, kad kiekvienas turi galėti sau apsibrėžti, kas yra šeima. Yra daug žmonių Europoje, kurie nenori būti auginami pagal jūsų vertybes. (...) Europos Sąjunga yra sukurta pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarbos žmogaus teisėms pamatu. Šios vertybės yra bendros šalims narėms ir visuomenei, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lygybė tarp moterų bei vyrų. Ant to pasirašė jūsų šalis, stodama į ES“, - komiteto posėdyje sakė S.In't Veld.
 
S.In't Veld buvo tarp grupės EP narių, kurie kreipėsi į EK, teigdami, kad Lietuvos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas draudžia su seksualinėmis mažumomis susijusią informaciją vietose, kurios prieinamos nepilnamečiams. Politikai taip pat pažymi, kad remiantis šio įstatymo nuostatomis televizijos atsisakė transliuoti socialinę reklamą apie seksualines mažumas, pranešė jos atstovai Nyderlanduose.
 
Tuo metu Europos Komisijos atstovė Lorena Boix Alonso (Lorena Bua Alonso) pranešė, kad, aiškindamasi su Lietuva dėl Nepilnamečių apsaugos nuo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimo ES teisei, EK oficialų paklausimą išsiuntė pernai metų liepos mėnesį, o atsakymą iš Vilniaus gavo gruodį.
 
Pranešta, kad dėl šio įstatymo nuostatų gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Jeigu ES valstybė narė, EK pavedus, neužtikrina atitikties ES teisės aktams, Komisija gali nuspręsti šiuo reikalu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Jeigu ES Teisingumo Teismas priima valstybei narei nepalankų sprendimą, ji turi imtis reikiamų priemonių tokiam sprendimui vykdyti. Kitu atveju valstybė narė turėtų sumokėti baudą.
 
Po EP komiteto posėdžio Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovo Vladimiro Simonko išplatintame pranešime teigiama, kad seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės diskriminavimas „yra nesuderinamas su pagrindiniais demokratiniais visuomenės principais“.
 
„Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvos valdžia turi nuspręsti, ar mes stovime su demokratijos idealu, ar pasiduodame baimei, ignoravimui ir cenzūrai“, - sakė V.Simonko.
 
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas numato, kad nepilnamečiams kenkia ir turi būti ribojama tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.