En­dok­ri­no­lo­gai tu­ri pla­ną, kaip pa­ge­rin­ti dia­be­to kon­tro­lę ir su­ma­žin­ti li­gos kom­pli­ka­ci­jų kaš­tus

Evelina Machova
2017-11-17
Pasak gydytojų endokrinologų, diabetas – tai ne tik angliavandenių apykaitos sutrikimas organizme. Tai – kompleksas progresuojančių ligų, lemiančių paciento gyvenimo kokybės pokyčius, ankstyvą negalią, darbingumo sutrikimus, gyvenimo trukmės mažėjimą. Tiesa, nepaisant pastangų, mokslinių ir ekonominių argumentų medikai sako, jog valstybė taupo nepamatuotai. Mat diabeto komplikacijos kainuoja dešimtimis kartų brangiau nei prevencija ir savalaikis gydymas. Tiesa, gydytojai turi planą, kaip situaciją pakeisti, klausimas tik, ar atsiras drąsių politikų, kurie tam ryšis.
En­dok­ri­no­lo­gai tu­ri pla­ną, kaip pa­ge­rin­ti  dia­be­to kon­tro­lę ir su­ma­žin­ti li­gos kom­pli­ka­ci­jų kaš­tus
„Problema ta, kad nėra realios nei pirminės, nei antrinės diabeto profilaktikos. Diabetas plinta, o mes nieko nedarome. Pavienių medikų pastangų nepakanka. Reikalingas valstybinis požiūris. Visuomenė labai mažai žino apie diabeto grėsmę “, - sako Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas prof. Antanas Norkus.

Faktas:

• Lap­kri­čio 14-ąją mi­ni­ma Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na. Pa­grin­di­nis jos tiks­las – skleis­ti ži­nias apie cuk­ri­nį dia­be­tą – klas­tin­gą, sun­kią ir plin­tan­čią li­gą.
• Lie­tu­vo­je vien re­gist­ruo­tų pa­cien­tų, ku­rie su­da­ro tik pu­sę vi­sų ser­gan­čių­jų šia li­ga, per pas­ta­ruo­sius 50 me­tų pa­daugė­jo 25 kar­tus.
• Pa­grin­di­nė li­gos pro­ble­ma – dėl pa­vė­luo­to li­gos nu­sta­ty­mo at­si­ra­du­sios kom­pli­ka­ci­jos, pa­ken­kian­čios įvai­rius or­ga­nus ir sis­te­mas. Įro­dy­ta, kad ant­ro­jo ti­po dia­be­to at­ve­ju kom­pli­ka­ci­jos pra­de­da ma­ni­fes­tuo­ti pra­ėjus 5 me­tams nuo li­gos nu­sta­ty­mo, ne­gy­do­mo ar­ba blo­gai gy­do­mo. Ant­ro­jo ti­po cuk­ri­nio dia­be­to diag­no­zė dėl „ne­by­laus“ li­gos po­bū­džio daž­nai nu­sta­to­ma pa­vė­luo­tai – jau iš­ryš­kė­jus dia­be­ti­nėms kom­pli­ka­ci­joms.

Apie Nacionalinės diabeto programą, jos privalumus bei ekonominę naudą, diskutuojame su Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininku prof. Antanu Norkum, LSMU Endokrinologijos klinikos ir instituto vadove, Vaikų endokrinologų asociacijos prezidente prof. Rasa Verkauskiene, LSMU Endokrinologijos klinikos Cukrinio diabeto laboratorijos vadove doc. Džilda Veličkiene, LSMU Endokrinologijos klinikos gydytojų endokrinologu dr. Jonu Čeponiu ir Utenos ligoninės gydytoja endokrinologe Audrone Vėlavičiene.
 
- Ko­vai su dia­be­tu, tam, kad jis bū­tų anks­ti diag­no­zuo­ja­mas ir sėk­min­gai val­do­mas, ati­to­li­nant kom­pli­ka­ci­jas, ski­ria­mas pa­kan­ka­mas dė­me­sys?

 
Prof. An­ta­nas Nor­kus:
- Pa­stan­gų ne­be­pa­kan­ka. Tris ket­vir­ta­da­lius dia­be­tui skir­to biu­dže­to iš­lei­džia­me kom­pli­ka­ci­joms gy­dy­ti. Li­gos diag­no­za­vi­mas vė­ly­vas, nes pa­cien­tas krei­pia­si į gy­dy­to­ją daž­niau­siai dėl dia­be­ti­nių kom­pli­ka­ci­jų – šir­dies krau­ja­gys­lių li­gų ar­ba inks­tų pa­ken­ki­mo. Li­ga ne­iš­gy­do­ma, ta­čiau ją ga­li­ma val­dy­ti, kon­tro­liuo­ti. Ta­čiau pro­ble­ma ta, kad nė­ra re­a­lios nei pir­mi­nės, nei ant­ri­nės dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos. Dia­be­tas plin­ta, o mes nie­ko ne­da­ro­me. Pa­vie­nių me­di­kų pa­stan­gų ne­pa­kan­ka. Rei­ka­lin­gas vals­ty­bi­nis po­žiū­ris. Vi­suo­me­nė la­bai ma­žai ži­no apie dia­be­to grės­mę, jo ri­zi­kos veiks­nius, apie sa­va­lai­kės li­gos diag­nos­ti­kos svar­bą.

Dr. Jo­nas Če­po­nis:
- Ne­tu­ri­me sis­te­mi­nio po­žiū­rio į li­gos kon­tro­lę. Gy­dy­to­jo en­dok­ri­no­lo­go kon­sul­ta­ci­jos yra tik ma­žas seg­men­tas vi­sos  pa­gal­bos, ku­ri tu­rė­tų bū­ti tei­kia­ma. Ser­gan­tis žmo­gus privalo tu­rė­ti nuo­sek­lų kon­tak­tą su spe­cia­lis­tu (ne­bū­ti­nai gy­dy­to­ju), ku­ris ga­lė­tų kon­sul­tuo­ti vi­sais iš­ky­lan­čiais klau­si­mais. Da­bar gi pa­cien­tui ki­lus klau­si­mams jis daž­niau­siai lie­ka vie­nas ir spren­džia juos kaip iš­ma­no. Pas šei­mos gy­dy­to­ją jis ap­si­lan­ko kar­tą per tris mė­ne­sius pra­si­tęs­ti kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų, į en­dok­ri­no­lo­gą krei­pia­si kar­tą ar du per me­tus, jei li­gos kon­tro­lė blo­ga. Apie slau­gy­to­jas dia­be­to­lo­ges ne­ma­ža da­lis ser­gan­čių­jų ap­skri­tai nė­ra gir­dė­ję.

- Ko­kia spe­cia­lis­tų ko­man­da tu­rė­tų dirb­ti su žmo­nė­mis ku­riems gre­sia ar jau diag­no­zuo­tas dia­be­tas?

Dr. Jo­nas Če­po­nis:
- Žvel­giant į už­sie­nio ša­lis kur vei­kia pa­gal­bos sis­te­ma, su pa­cien­tais dir­ba spe­cia­lis­tų ko­man­da. Vi­sų pir­ma die­to­lo­gas, ku­ris pa­de­da pa­cien­tui spręs­ti vi­sus klau­si­mus, su­si­ju­sius su mi­ty­ba, su­da­ro spe­cia­lią die­tą. Ant­ras spe­cia­lis­tas – fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, ku­ris iš­aiš­ki­na ne tik kas­die­nius fi­zi­nio ak­ty­vu­mo pri­va­lu­mus, bet ir su­da­ro pra­ti­mus, ku­riuos pa­cien­tas ga­li at­lik­ti na­muo­se. Tai itin ak­tu­a­lu kal­bant ne tik apie diag­no­zuo­tą li­gą, bet ir esant pre­dia­betui. Kai li­ga diag­no­zuo­ja­ma, žmo­gui rei­kia pa­aiš­kin­ti, kaip tei­sin­gai ma­tuo­tis gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, ka­da tai at­lik­ti ir čia jau slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės vaid­muo. Ki­tas la­bai svar­bus spe­cia­lis­tas – mo­ty­va­to­rius, ku­ris ska­ti­na žmo­gų keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą. Šią funk­ci­ją daž­niau­siai at­lie­ka psi­cho­lo­gai. Ki­ti ko­man­dos na­riai ga­li keis­tis pa­gal pa­cien­to po­rei­kius. De­ja, mes to­kios ko­man­dos ne­tu­ri­me. Sa­ky­ti, jog duo­si­me tab­le­tę ir iš­sprę­si­me vi­sas pro­ble­mas tė­ra tik sa­vęs ir pa­cien­to ap­gau­di­nė­ji­mas.

- Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se pa­gal­ba, tiek spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos žmo­nėms yra pri­ei­na­mos, o kaip re­gio­nuo­se?

Aud­ro­nė Vė­la­vi­čie­nė:
- Si­tu­a­ci­ja Ute­no­je pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ge­rė­ju­si, ei­lių pas en­dok­ri­no­lo­gus  nė­ra. Ta­čiau pro­ble­ma ta, kad pa­cien­tai per re­tai ar pa­vė­luo­tai siun­čia­mi pas gy­dy­to­ją en­dok­ri­no­lo­gą. Nors ži­no­me, kad to­kių pa­cien­tų  yra kur kas dau­giau.
Šio­je vie­to­je yra ir dar vie­na pro­ble­ma, tai šei­mos gy­dy­to­jų dar­bo krū­viai ra­jo­ne.  To­dėl na­tū­ra­lu, kad kar­tais yra tie­siog tę­sia­mas pa­skir­tas gy­dy­mas, ne­pa­ste­bė­jus ro­dik­lių po­ky­čio ar pa­cien­to skun­do, ar nuo­gąs­ta­vi­mo. O juk dia­be­to prie­žiū­ra - ko­man­di­nis dar­bas. Mū­sų ko­man­do­je pa­cien­tas, šeimos gydytojas,  dia­be­to­lo­gė, en­dok­ri­no­lo­gas. Rei­kia ne­pa­mirš­ti ir pa­ties pa­cien­to su­pra­ti­mo apie li­gą, di­des­nės ini­cia­ty­vos, mo­ty­va­ci­jos siek­ti  ge­res­nės kon­tro­lės.
Ute­no­je yra slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė, ku­ri vyk­do tik  pa­cien­tų mo­ky­mo pro­gra­mą. Tie­sa, vos pus­die­nį kar­tą per sa­vai­tę, nors po­rei­kis yra žen­kliai  di­des­nis. Kol kas ne­tu­ri­me ga­li­my­bės  vyk­dy­ti ko­jų prie­žiū­ros: at­lik­ti gy­do­mą­jį pe­di­kiū­rą ir dia­be­ti­nės pė­dos prie­žiū­rą.

- Su­si­da­ro įspū­dis, kad šiuo me­tu vei­kian­ti sis­te­ma ne­ten­ki­na nei gy­dy­to­jų, nei pa­cien­tų, bet ar tu­ri­te pla­ną, kaip si­tu­a­ci­ją bū­tų ga­li­ma pa­ge­rin­ti?

Prof. Ra­sa Ver­kaus­kie­nė:
- Yra pa­ruoš­ta Na­cio­na­li­nė dia­be­to pro­gra­ma, pa­gal Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos re­ko­men­da­ci­jas. Pa­grin­di­nis dė­me­sys ski­ria­mas pir­mi­nei, ant­ri­nei ir tre­ti­nei pre­ven­ci­jai. Pir­mi­nė pre­ven­ci­ja – tai vi­suo­me­nės švie­ti­mas, sie­kis ska­tin­ti svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, veng­ti ža­lin­gų įpro­čių, to­kiu bū­du su­ma­ži­nant ti­ki­my­bę dia­be­tui at­si­ras­ti. Pro­gra­mo­je siū­lo­ma pir­mi­nė pro­fi­lak­ti­ka ap­im­tų pa­grin­di­nių lė­ti­nių  li­gų gru­pes, ku­rias bū­tų ga­li­ma ati­to­lin­ti per gy­ven­se­nos kei­ti­mą, švie­čiant vi­suo­me­nę. Tai yra la­bai pla­ti veik­los sri­tis, rei­ka­lau­jan­ti di­de­lių ir fi­nan­si­nių, ir žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių. To­dėl jos įgy­ven­di­ni­me tu­rė­tų vie­ny­tis ne tik svei­ka­tos ap­sau­gos, bet ir ki­ti sek­to­riai, įskai­tant so­cia­li­nės ap­sau­gos, švie­ti­mo ir moks­lo, ūkio, eko­no­mi­nės plėt­ros.

Ant­ri­nė pro­fi­lak­ti­ka - tai anks­ty­va diag­nos­ti­ka, ku­ri leis­tų su­ma­žin­ti kom­pli­kuo­to dia­be­to at­ve­jų. Nes šian­dien ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad daž­nu at­ve­ju dia­be­tas diag­no­zuo­ja­mas iš­ti­kus mio­kar­do in­fark­tui, at­si­ra­dus pa­ki­ti­mams aky­se ar inks­tuo­se. Anks­ti diag­no­za­vę pre­dia­be­tą, ga­lė­tu­me už­kirs­ti ke­lią an­tro ti­po dia­be­tui ar­ba ati­to­lin­ti jo kom­pli­ka­ci­jų formavimą­si.

Skaičiai:
Nu­sta­ty­ta, kad 52 proc. pa­cien­tų, ser­gan­čių 2 ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, mir­ties prie­žas­tis yra šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos, 11 proc. mirš­ta nuo inks­tų kom­pli­ka­ci­jų. 2 ti­po dia­be­tas nu­ma­to­mą gy­ve­ni­mo truk­mę su­trum­pi­na iki 10 me­tų, 1 ti­po – apie 20 me­tų. Lie­tu­vo­je dia­be­tu ser­ga kas 20-tas gy­ven­to­jas. Ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je sirg­ti ga­li kas 10-tas. 


Tre­ti­nė pro­fi­lak­ti­ka - tai jau ser­gan­čių pa­cien­tų in­di­vi­du­a­li­zuo­tas gy­dy­mas. Šiuo eta­pu, pa­si­nau­do­jant šiuo­lai­ki­ne me­di­ci­na, pla­čiu vais­tų ir nau­jų tech­no­lo­gi­jų ar­se­na­lu, pa­ren­kant kuo tin­ka­mes­nį gy­dy­mą, bū­tų sie­kia­ma ge­ros li­gos kon­tro­lės bei ser­gan­čių­jų dar­bin­gu­mo iš­sau­go­ji­mu. Sie­kiant su­stab­dy­ti įsi­se­nė­ju­sių li­gų lei­džian­čių su­ma­žin­ti ūmių ir lė­ti­nių kom­pli­ka­ci­jų daž­nį, iš­veng­ti ne­įga­lu­mo ir pa­ge­rin­ti pa­cien­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Šiuo me­tu tu­ri­me daug ino­va­ty­vių vais­tų, ku­riuos pras­min­ga skir­ti li­gos pra­džio­je, kai ka­sa dar gy­vy­bin­ga, nes jie ne tik re­gu­liuo­ja gli­ke­mi­ją, bet ir ap­sau­go nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Su­pran­ta­ma, kad  vals­ty­bės lė­šos yra ri­bo­tos, ta­čiau tau­py­da­mi šiuo eta­pu ir lai­ku ne­skir­da­mi rei­kia­mo gy­dy­mo vė­liau gy­do­me kom­pli­ka­ci­jas: ak­lu­mą, am­pu­tuo­tas ga­lū­nes, ne­įga­lu­mą, ho­pi­ta­li­za­ci­jas ir už tai mo­ka­me vi­si, ta­čiau ne­pa­sie­kia­me no­ri­mo re­zul­ta­to.


Prognozės:
Prieš 25 me­tus pa­sau­ly­je šia li­ga sir­go apie 30 mln. žmo­nių, 2015 m. – jau apie 415 mln. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2030 m. cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų skai­čius pa­sau­ly­je iš­augs iki 580 mln., o 2040 m. – net 642 mln. Apie 90 proc. nau­jai diag­no­zuo­tų at­ve­jų yra 2 ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas. 

Gai­la, kad dia­be­to pro­gra­ma vis dar ne­pra­dė­ta įgy­ven­din­ti nei Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, nei na­cio­na­li­niu  lyg­me­niu.  Nors pra­ėjo jau ke­le­ri me­tai,  bet net ir vai­kams bei jau­niems žmo­nėms, ser­gan­tiems pir­mo­jo ti­po dia­be­tu vis dar ne­kom­pen­suo­ja­mos in­su­li­no pom­pos, nors se­niai įro­dy­ta ne­abe­jo­ti­na jų nau­da li­gos kon­tro­lei.

Doc.Džil­da Ve­lič­kie­nė:
- Prieš me­tus kar­tu su en­dok­ri­no­lo­gais iš Vil­niaus Uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Santaros klinikų, šei­mos gy­dy­to­jais, SAM at­sto­vais sky­rė­me sa­vo lai­ką ir ener­gi­ją, ku­riant Dia­be­to pro­gra­mą. Bu­vo 3 pa­grin­di­niai šios pro­gra­mos tiks­lai: įdieg­ti Lie­tu­vo­je pir­mi­nę, ant­ri­nę ir tre­ti­nę cuk­ri­nio dia­be­to pre­ven­ci­ją.
Jei no­rim re­a­liai su­val­dy­ti 2 ti­po cuk­ri­nio dia­be­to epi­de­mi­ją ir pa­keis­ti esa­mą si­tu­a­ci­ją, tu­rim veik­ti vi­so­mis kryp­ti­mis, vie­nin­gai, ap­jun­giant ne tik SAM pa­stan­gas, bet ir įtrau­kiant ki­tas mi­nis­te­ri­jas, nes nei SAM, nei gy­dy­to­jai  ne­pa­jė­gūs įgy­ven­din­ti vi­sų pre­ven­ci­jos rū­šių. To­dėl mū­sų siū­ly­mas, kad pro­gra­ma tap­tų il­ga­lai­ke, vals­ty­bės svei­ka­tos po­li­ti­kos for­ma­vi­mo pri­ori­te­tu, nes vi­sos tai­ko­mos prie­mo­nės leis­tų su­ma­žin­ti nu­tu­ki­mo, sės­laus gy­ve­ni­mo bū­do, o kartu šir­dies ir krau­ja­gys­lių bei ki­tų lė­ti­nių ne­in­fek­ci­nių li­gų at­si­ra­di­mo ri­zi­ką, ta­čiau ap­čiuo­pia­mi re­zul­ta­tai pra­dė­tų ryš­kė­ti ne per ke­lerius me­tus, bet po il­ges­nio lai­ko, su­kū­rus sta­bi­liai vei­kian­čią sis­te­mą ir pra­dė­jus kis­ti vi­suo­me­nės na­rių mąs­ty­mui, įpro­čiams.

Prof. An­ta­nas Nor­kus:
Ten­ka la­bai ap­gai­les­tau­ti, kad  pro­gra­ma jau tre­čius me­tus eks­per­tuo­ja­ma Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je. Kei­čia­si vy­riau­sy­bės, kei­čia­si Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­bės, ta­čiau pro­jek­tas iš vie­tos ne­ju­da. Mes su­pran­ta­me, kad iš kar­to ne­įma­no­ma vyk­dy­ti pro­gra­mos na­cio­na­li­niu mas­tu, jei ji tu­rė­tų ap­im­ti ne tik svei­ka­tos ap­sau­gos gran­dį, bet ir ki­tus sek­to­rius. Ta­čiau ji tu­rė­tų star­tuo­ti nuo svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos ir pamažu tap­ti na­cio­na­li­nė. Cuk­ri­nio dia­be­to pro­fi­lak­ti­ka ir kon­tro­lė ga­li bū­ti efek­ty­vi na­cio­na­li­niu ly­giu. Ži­no­ma, ji tu­rė­tų bū­ti il­ga­lai­kė ir tam tu­ri bū­ti ski­ria­mos ati­tin­ka­mos lė­šos. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Au­re­li­jus Ve­ry­ga net raš­tu yra pa­reiš­kęs, kad Cuk­ri­nio dia­be­to pro­gra­ma ga­lė­tų bū­ti tvir­ti­na­ma svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu. Lau­kia­me.

Komentaras:

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Au­re­li­jus Ve­ry­ga:

- Ty­ri­mų duo­me­ni­mis dia­be­tas yra vie­na iš spar­čiau­siai plin­tan­čių li­gų pa­sau­ly­je. Ser­gan­čių­jų skai­čiaus di­dė­ji­mas sie­ja­mas su po­pu­lia­ci­jos se­nė­ji­mu, ne­tin­ka­mais mi­ty­bos įpro­čiais, ma­žu fi­zi­niu ak­ty­vu­mu bei nu­tu­ki­mu, ža­lin­gais įpro­čiais. Šios li­gos kom­pli­ka­ci­jos są­ly­go­ja su­ma­žė­ju­sį pa­cien­tų dar­bin­gu­mą, ne­ga­lią, di­des­nį mir­tin­gu­mą, blo­ges­nę gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, taip pat – la­bai di­de­les iš­lai­das vals­ty­bei ir ser­gan­čių­jų šei­moms.
To­dėl, sie­kiant ap­sau­go­ti žmo­nes nuo šios li­gos, na­cio­na­li­nė dia­be­to pro­gra­ma bū­tų tik­rai rei­ka­lin­ga. Ta­čiau rei­kia su­pras­ti, kad to­kia pro­gra­ma ap­ima ne tik svei­ka­tos prie­žiū­rą, o na­cio­na­li­niu ly­giu tu­rė­tų bū­ti su­de­ri­na­mi svei­ka­tos, švie­ti­mo, spor­to, trans­por­to, mies­tų pla­na­vi­mo, ener­ge­ti­kos, ap­lin­kos ap­sau­gos, fi­nan­sų ir eko­no­mi­nės plėt­ros, pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų, ži­niask­lai­dos bei ki­tų sek­to­rių veiks­mai. Ši pro­gra­ma ap­im­tų dau­gy­bę sri­čių ir pa­rei­ka­lau­tų ne tik di­džiu­lių in­ves­ti­ci­jų, bet ir tar­pins­ti­tu­ci­nio ko­or­di­na­vi­mo vi­sos vals­ty­bės mas­tu. At­si­žvel­giant į tai, grei­ti spren­di­mai yra ne­įma­no­mi ir apie to­kią pro­gra­mą tu­ri bū­ti kal­ba­ma pa­si­tel­kus dau­ge­lį ki­tų vals­ty­bi­nių, ne­vy­riau­sy­bi­nių įstai­gų. Taip pat to­kios pro­gra­mos vyk­dy­mui pri­reik­tų pa­pil­do­mai ke­lio­li­kos mi­li­jo­nų eu­rų per me­tus. SAM spe­cia­lis­tai šiuo me­tu ren­gia pa­siū­ly­mą to­kios pro­gra­mos su­kū­ri­mui, bent pre­li­mi­na­rūs spren­di­mai ga­lė­tų bū­ti da­ro­mi at­ei­ty­je, vis­ką la­bai ge­rai ap­svars­čius, ra­dus tam pa­pil­do­mų lė­šų ir iš­gry­ni­nus pro­jek­tą.



 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris