Elektroninė sveikata toliau bando gydytojų kantrybę

Deimantė Zailskaitė
2016-05-16
Mažiau nei po mėnesio bus metai, kai pradėjo veikti e.sveikata. Ar ji pateisino gydytojų lūkesčius? Net ir įžvelgiant didžiulių privalumų, atrodo, kad darbo e.sveikata nepalengvino, ypač kai prasidėjo „žaidimai“ su elektroninio recepto išrašymu.
Elektroninė sveikata toliau bando gydytojų kantrybę
Kai kurių gydymo įstaigų atstovai įsitikinę: jeigu dabartinė e.sveikatos sistema nebus tobulinama, įstaigos negalės atsisakyti popierinių ligos istorijų.

Tas pats „kurpalius“ visiems
„Gydytojai tikėjosi darbo palengvinimo ir popierizmo sumažėjimo. Bet taip nėra. Visų pirma programos - sudėtingos, ilgiau užtrunka jų užpildymas, negu surašymas ranka, nors turėtų būti atvirkščiai. Neveikia arba stringa duomenų gavimas, pavyzdžiui, iš Registrų centro. Per ilgai užtrunka patikrinimas, ar pacientas draustas. Tam gydytojai visai neturi laiko“, - pagrindinius trūkumus įvardija Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Janina Galiauskienė.
 
Anot jos, jeigu dabartinė sistema nebus tobulinama, įstaiga negalės atsisakyti popierinių ligos istorijų. Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre visi gydytojai buvo apmokomi dirbti su e.sveikatos sistema. Keletas jų vyko į specialius kursus. Iš jų grįžusi viena jauna medikė kantriai užsiėmė likusiųjų apmokymu. Administracijos ausis pasiekė toli gražu ne vienas šia programa nusivylusio gydytojo skundas.
 
„Seniai sakome, jog vienoda forma neturėtų būti taikoma visiems specialistams. Šeimos gydytojams patogu, bet yra akušeris ginekologas, chirurgas, odontologas.
O elektroniniam receptui išrašyti, pasak gydytojų, šiuo metu prireikia net keturiasdešimt penkių minučių, nes reikia suvesti visus paciento duomenis, sveikatos būklės vizito metu aprašymą, kokiems tyrimams pacientas buvo siunčiamas, ir tada gali išrašyti elektroninį receptą“, - sako J.Galiauskienė.

 
Trūksta įdirbio
„Elektroninė sveikatos sistema turi daug funkcionalumų. Kad jie pradėtų veikti, įskaitant ir e.receptą, medikai turi pradėti su ja dirbti, tai yra reikia daryti elektroninius (ne popierinius) įrašus, patvirtinamus elektroniniu parašu. Tuomet sistema leidžia atlikti viską, ko gydytojai norėtų arba kas būtų reikalinga pacientui.
 
Dabar elektroninėje sistemoje daug kas išnaudoja tik registraciją, elektroninį receptą bei ligonių kasoms pildomas apskaitas.
Kartais žmonės ir netgi gydytojai nesupranta, kodėl neišrašomas elektroninis receptas.
Jeigu elektroninėje ligos istorijoje nėra bent kelių įrašų ar nustatytos diagnozės, sistema neveikia. Kai jau nustatyta diagnozė, pati sistema pasufleruoja, kokie galimi vaistai ir iš jų pasirenki“, - sako Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys.
 
Šeškinės poliklinikos gydytojai po truputį pildo elektronines ligos istorijas. Tiesa, ne visi džiaugiasi naujovėmis. „Gydytojui, kuris jaunas ir imlus, klaviatūra užpildyti ir pažymėti „varneles“ yra greičiau, negu užpildyti popierinę formą. O kitiems - atvirkščiai. Informacinės technologijos sparčiai žengia į priekį. Jeigu nenorėsime pildyti elektroninių formų, būsime beviltiškai atsilikę“, - įspėja J.Kairys.
 
Medikų neklausė
Elektrėnų ligoninės direktorė Laimutė Matkevičienė galvoja, jog minėtos sistemos kūrėjai sunkiai įsivaizdavo, ko reikia gydytojams ir kaip realiai atrodo jų darbas. Vadovė neabejoja, kad sistema veiktų efektyviau ir joje liktų žymiai mažiau spragų, jeigu į programos kūrimą nuo pat pradžių būtų įsijungę medikai.
„Laukelių tikrai yra daug, ne visus juos, manau, reikia pildyti. Galbūt kūrėjai mato, kad sistemą reikia tobulinti ir tai bus daroma.
Registracijos formos, langelių užpildymas tikrai pasiteisino. O elektroninis receptas - kaip atskiras projektas. Jam buvo skiriama tiek daug dėmesio, o rezultatas - niūrokas“, - apgailestauja L.Matkevičienė.
 

Įstaigos vadovė neabejoja, jeigu informacinių technologijų specialistai ir medikai susės prie bendro stalo, rezultatas bus daug geresnis ir greitesnis.
Savo ruožtu Kauno centro poliklinikos gydytojai neskuba kaip akis išdegę:
„Turime integruotą informacinę sistemą, kurią įsigijome savo lėšomis ir kuri buvo adaptuota pagal mūsų gydymo įstaigos poreikius. Yra galimybė jungtis prie e.sveikatos, bet vis tiek reikės papildomų lėšų.
 
Kai girdžiu, kaip ilgai yra rašomas elektroninis receptas, suprantu, kad mes negalime jam skirti tiek daug laiko. Nenorime, kad susidarytų pacientų eilės.
Žinoma, kada nors e.receptas bus įgyvendintas ir jis palengvins gydytojų darbą.
Naujas produktas visada stringa, ne taip sklandžiai vyksta, todėl nešokame kaip akis išdegę. Žiūrime, kaip kitiems sekasi ir analizuojame situaciją“, - atsargiai vertina Kauno centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė.

 

Komentaras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. Aurelijus Veryga:

- Tai jau yra keiksmažodis, o ne pasididžiavimas. Kiek metų ši sistema kuriama, bet aš nematau jos funkcionuojančios. Manau, kad tai yra organizacinė problema, nes kitos šalys turi tokias sistemas įdiegusios, ir jos veikia. Man teko bendrauti su kolegomis Izraelyje, kurie jau analizuoja tų programų arba sistemų saugumo klausimus. Jau atsiranda visokių problemų su duomenų vagystėmis.
 
O pas mus tiek metų yra tąsomasi. Stebėjau, kaip buvo anonsuojamas elektroninis receptas ir buvusi ministrė tvirtino: jau dabar gydytojai yra apmokyti ir paruošti dirbti...
Nedirbu valstybinėje ligoninėje, bet turiu draugų ir pažįstamų, kurie ten dirba. Jų klausiau: jus mokė kas? „Baik tu, kas čia mus mokys. Nebuvo jokių mokymų“.
Aš turiu dvi versijas. Viena - nekompetencija, kuri man labiau tikėtina. O antra – kad tiesiog nenorima tos sistemos, nes ji gerai išskaidrintų, pavyzdžiui, pacientų srautus, vaistų išrašymus ir panašius dalykus.
 
Man teko dalyvauti viename pasitarimų, kur labai gražiai buvo pristatinėjama sistema.
Bet į tokius klausimus, ar bus sudaryta galimybė, sakykime, mokslininkams greitai prieiti prie duomenų ir juos analizuoti, pavyzdžiui, kaip pagerinti sistemą, - niekas negalėjo atsakyti. Kitas klausimas buvo, ar ta sistema jau numato iš anksto
galimybes sieti su mobilios sveikatos funkcijomis, kurios dabar pasaulyje labai greitai plėtojamos. Tai yra, visi įrenginiai, kurie leidžia nuotoliniu būdu stebėti žmogaus funkcijas, pavyzdžiui, užrašinėti kardiogramą ir ją perdavinėti. Niekas irgi nesuprato klausimo.
Kiek tenka girdėti viešumoje, kad viskas yra gerai, turėkite kantrybės ir tuoj sistema pajudės. Klausimas, kada?


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris