„Socialinių problemų, susijusių su skurdu ir socialine atskirtimi, neišspręsime išleisdami vieną stebuklingą įsakymą ar įstatymą. Iš pradžių turime paruošti dirvą, kad mūsų sodinamos sėklos išaugtų“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis (28 m.), paklaustas, kaip ketina spręsti gajas socialinės nelygybės problemas.
„Skurdas ir pajamų nelygybė visų pirma atsiranda dėl neperskirstytų ar nepakankamai surenkamų mokesčių. Turtingesni turėtų daugiau sumokėti į valstybės biudžetą, kad galėtume labiau paremti tuos, kurie gauna mažiausias pajamas“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
- Dirbdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, ar matote daug sąlyčio taškų su sveikatos apsaugos sritimi?
- Visų pirma slauga ir globa namuose. Organizuojant kompleksines paslaugas turime žiūrėti daug lanksčiau: ar žmogui reikia slaugos, ar labiau globos? Jeigu yra tarpinė riba būna išnykusi, žmogus sistemoje pasimeta. Kita problema - sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimas senjorams ir negalią turintiems asmenims. Nors Lietuvoje sveikatos įstaigų pasiskirstymas regionuose teigiamai vertinamas tiek Europoje, tiek pasaulyje, nuvykimas į gydymo įstaigas yra itin sudėtingas, komplikuotas.
Ankstesniame darbe susidūriau su tuo, jog vyresnio amžiaus asmenys gyvena septynis aštuonis kilometrus nuo poliklinikos, tačiau diedukui ar močiutei reikia nueiti du kilometrus iki stotelės, tada nuvažiuoti autobusu į gydymo įstaigą, dar pasižiūrėti, kaip sugrįžti į namus. Taigi paslaugos tikrai nėra arti žmogaus. Tokia pati situacija ir su negalios paliestais asmenimis.
- Kaip atsidūrėte socialinėje srityje? Šių dienų jaunimas labiau mėgsta rinktis informacines technologijas ir panašius dalykus...
- Savanoriauti pradėjau dar mokykloje. Pamažu įsitraukiau į „maltiečių“ organizacijos veiklą. Savanoriaudamas socialinėse organizacijose tiesiogiai padedi žmogui. Vaikštai į vaikų dienos centrus, susitinki su socialinės rizikos šeimomis, lankai senelius, organizuoji išvykas. Šiurpuliukai kūnu nubėga, kai matai, kad gali pakeisti žmonių gyvenimą.
- Šiurpuliukai perėjo kūnu sulaukus pasiūlymo užimti viceministro kėdę?
- Pasiūlymą priėmiau kaip iššūkį. Žinoma, jį gavęs turėjau laiko pagalvoti ir pasitarti su kolegomis, šeima, draugais. Sulaukiau jų palaikymo. Atsakomybės tikrai yra daug. Aukojama pakankamai daug privataus gyvenimo. Darbas ministerijoje - irgi savotiškas gyvenimo būdas. Mes pradedame darbą prieš aštuonias ir išeiname namo aštuntą valandą vakaro.
- Ar žinote, kuo galite padėti socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms? Juk tenka sutikti daug nelaimingų žmonių.
- Socialinės apsaugos sritis aprėpia tikrai daug. Tai yra šeimos, pensininkai, negalią turintys asmenys. Ši Vyriausybė ypač akcentuoja skurdą ir socialinę nelygybę. Spręsdami šias problemas turėsime skatinti žinybiškumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Tai nėra vienos ministerijos reikalas, bet mums turbūt reikės būti flagmanais, kurie bandys sutelkti visas pajėgas. Skurdas ir pajamų nelygybė visų pirma atsiranda dėl neperskirstytų ar nepakankamai surenkamų mokesčių. Turtingesni turėtų daugiau sumokėti į valstybės biudžetą, kad galėtume labiau paremti tuos, kurie gauna mažiausias pajamas.
- Kaip vertinate socialinių darbuotojų padėtį? Ant jų pečių kraunama daug pareigų, o mokami grašiai.
- Manau, kad tai yra labai blogai. Socialiniai darbuotojai turi būti labiau pripažįstami ir gerbiami mūsų visuomenėje. Jų pajamos dažnai būna panašios į tų asmenų, kuriais rūpinasi ir prižiūri. Turėtume peržiūrėti ir socialinės pagalbos sistemą. Labai daug socialinių darbuotojų dirba biudžetinėse įstaigose.
Tačiau yra gražių pavyzdžių, kuomet socialinė pagalba organizuojama kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, semiantis patirties iš Vakarų, kur socialinis darbuotojas ateina ir suteikia tik tam tikrą paslaugų sąrašą. O šiltą bendravimo dalį užpildo savanoriai. Jie gali su žmogumi pabūti dvi tris valandas, išeiti pasivaikščioti į lauką, palydėti iki parduotuvės, pavežioti. Tam tikrose vietose galime nedidindami kaštų suteikti daug daugiau paslaugų.
- Globos įstaigų pertvarka kol kas nepajuda iš vietos. Kodėl, jūsų nuomone, taip vyksta?
- Pertvarka yra būtina. Kai du šimtai ar du šimtai penkiasdešimt žmonių uždaromi vienoje teritorijoje, jų atskyrimas, izoliavimas man visiškai nepriimtinas.
Savivalda dažnai tvirtina, kad bendruomenė nepasiruošusi, nėra nevyriausybinių organizacijų, tačiau ji nieko sistemingai nesiima, kad įvyktų permainos. Savivalda turi daug galių tokias paslaugas organizuoti bendruomenėje, tik nėra politinės valios ar sprendimų. Mes, kaip ministerija, galime daug dalykų pasiūlyti. Bet nesame atsakingi už jų vykdymą. Tad dėl ministerijai pavaldžių globos įstaigų tikrai daug dėmesio skirsime bendravimui su savivalda.
Turime spartinti įvaikinimo procedūras, kurti visuomenę ir bendruomenes, kurios priglaustų iš šeimų paimamus vaikus, o ne paleistų į valdiškas įstaigas.
Socialinių problemų, susijusių su skurdu ir socialine atskirtimi, neišspręsime ministerijai išleidžiant vieną stebuklingą įsakymą ar įstatymą. Iš pradžių pagalvokime, kaip turime paruošti dirvą, kad mūsų sodinamos sėklos išaugtų. Žinoma, sėkla gali išaugti ir iš neparuoštos žemės, bet tai užtruks ilgiau. Mes, kaip ūkininkai, turime paruošti aplinką, kuri būtų patraukli žmonėms įgyvendinti gražias idėjas ir iniciatyvas.
Dosjė
2007–2010 m. Studijavo Vilniaus universitete, Matematikos ir informatikos fakultete Statistikos studijų programą.
2009 m. UAB „Teltonika“ dirbo eksporto vadybininku.
2010–2012 m. Maltos ordino pagalbos tarnyboje ėjo Lietuvos jaunųjų maltiečių referento pareigas.
2010–2014 m. Dirbo laisvai samdomu mokymų vadovu, lektoriumi neformalus ugdymo, jaunimo politikos, darbo komandoje ir komandinio darbo, grupės procesų, strategijų ruošimo, konfliktų valdymo, savanorių vadybos, veiklos planavimo ir vykdymo, laiko planavimo, veiklos/darbų/projektų vertinimo ir rekomendacijų išgryninimo srityse.
2012–2017 m. Maltos ordino pagalbos tarnyboje ėjo Generalinio sekretoriaus pareigas.
2012 m. baigė pirmąją Lietuvoje profesionalių mokymų vadovų rengimo programą, orientuotą į darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis, neformaliuoju ugdymu, pedagogiką, savakryptį mokymąsi.
2015 m. Vilniaus universitete, Tarptautinio verslo mokykloje įgijo Tarptautinio verslo bakalauro laipsnį.
Nuo 2015 metų Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos narys ir Europos skurdo mažinimo tinklo Vykdomojo komiteto narys.
Nuo 2017 m. sausio 3 d. paskirtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministru.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: