Tiesa, ministro teigimu, jei tik užsibrėšime tikslą, jo ligos istorijos, receptai, pacientams atliekami tyrimai į elektroninę erdvę persikels po aštuonerių metų, tai bus ne progresas, bet stagnacija. „Manau, kad visus duomenis į elektroninę erdvę galima perkelti per porą metų. Nuo kitų metų neturėtų likti popierinių receptų ir tai reikia pasakyti visiems aiškiai, kad nekiltų vėl kokių nors trikdžių. Yra nemažai gydymo įstaigų, kurių elektroninės sistemos puikiai veikia, jos nemažai išrašo e.receptų.
 
Mes vis dar kalbame apie duomenų perkėlimą į skaitmeninį formatą, o pasaulyje jau populiarėja ir mobiliesiems telefonams pritaikytos sistemos. Viliuosi, kad viską pavyks įgyventi kur kas greičiau, o ne po aštuonerių metų“, - teigė A.Veryga.
Elektroninės sveikatos sistemos plėtra numatyta šios Vyriausybės programoje. Ir premjeras, ir sveikatos apsaugos ministras yra minėję, kad visu pajėgumu pradėsianti veikti e. sveikata padės gydymo įstaigose trumpinti eiles, o pačią sveikatos sistemą padarys skaidresnę.

Tiesa, kokios pagrindinės priežastys stabdo šių paslaugų plėtrą, įvardinti negalėjo niekas. Vis dėlto abu politikai teigė, jog viskas pradės veikti greitai. Ministras įsitikinęs, kad reikia plėtoti ir mobiliąsias technologijas, kurios medikams atveria galimybes per atstumą stebėti pacientų būklę. Tai padėtų taupyti ir sveikatos apsaugai skiriamas lėšas, o pacientams nereikėtų dėl recepto pratęsiamo kreiptis į gydymo įstaigą.
Apsilankymo metu aptartos numatomos investicijos į ligoninių infrastruktūrą, kas leistų pagerinti teikiamų gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą.

Pripažinkime, kad šiek tiek keista, kai Lietuva garsėja sparčiausiu internetu, IT technologijų plėtra, bet jau daugiau nei dešimtmetį e.sveikatos sistema trypčioja vietoje. Ne kartą buvo keltas ir lėšų iššvaistymo klausimas. Deja, vis nepavyksta atrasti už tai atsakingų asmenų.

Antoroje dienos pusėje premjeras ir sveikatos apsaugos ministras lankėsi ir LSMU ligoninės Kauno klinikose.