„Vilniuje ir kituose regionuose susiduriame su socialinių darbuotojų trūkumu. Jie, baigę aukštuosius mokslus ir turintys puikias kompetencijas, neina dirbti socialinio darbo“, - pavojaus varpais skambina Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovė Jūratė Tamašauskienė. Be abejo, kalti maži atlyginimai. Nors Seime pasigirdo siūlymų gerokai kelti bazinį dydį, kuris turės įtakos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams, - stebuklų nesitikima.
Penkiolika dvidešimt eurų žadami kelti atlyginimai nepateisins itin mažas algas už sunkų darbą gaunančių socialinių darbuotojų lūkesčių.
Algos juokingos
„Socialinių darbuotojų atliekamam darbui ir svarbai atlyginimas apie šešis šimtus eurų iki mokesčių – tikrai neadekvatus. Daugiau turiu omenyje regionus. Vilniuje socialinių darbuotojų atlyginimai didesni maždaug aštuoniasdešimt eurų“, - apie per mažus atlyginimus kalba Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos laikinai pareigas einanti pirmininkė Jūratė Tamašauskienė.
Anot jos, atlyginimo dydis priklauso nuo kiekvienos savivaldybės.
„Kai kuriose jų socialinio darbuotojo atlyginimas iki mokesčių atskaitymo nesiekia ir šešių šimtų eurų. Tai dar atskaičiuokime mokesčius ir įsivaizduokite, kiek žmogus gauna „į rankas“? Buvome neseniai susitikę su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Jis pranešė lyg ir gerą žinią, nors mažai džiuginančią, kad atlyginimo žemutinio koeficiento apatinė riba šiek tiek ūgtels. Gal pakils penkiolika ar dvidešimt eurų, bet tai tikrai nepatenkins socialinių darbuotojų lūkesčių. Siūlyčiau peržiūrėti socialinių darbuotojų krūvius, deleguojamas funkcijas“, - sako Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos laikinai pareigas einanti pirmininkė Jūratė Tamašauskienė.
Siūlo kelti bazinį dydį
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas siūlo gerokai padidinti bazinį dydį, nuo kurio priklauso valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai: „Tada nebūtų apeitas nė vienas darbuotojas, ar tai būtų socialinis, ar dirbantis seniūnijoje, savivaldybės įstaigose. Nes tai yra jų darbo užmokesčio pagrindas. Visi jie turi tam tikras kategorijas ir, jeigu mes bazinį dydį padidintume, automatiškai, priklausomai nuo turimos kategorijos, prisidėtų prie atlyginimo ir dvidešimt eurų, jeigu mažesnė kategorija – dešimt, penkiolika eurų“, - sako A.Sysas.
„Apie aštuoniasdešimt procentų socialinių darbuotojų dirba biudžetinėse įstaigose ir teikia paslaugas. Todėl mums biudžetinių įstaigų įstatymas yra aktualus. Bet ryškių ženklų, kad bus esminis pagerėjimas, nėra. Mes, kaip asociacija, nuolatos palaikome ryšį su profsąjungomis, kurie dirba Trišalėje taryboje. Liūdina, kad iš jos ateina pastebėjimai esą socialinis atlyginimas yra pakankamas“, - stebisi J.Tamašauskienė.
600
- vidutiniškai tiek litų, neatskaičius mokesčių, siekia socialinio darbuotojo atlyginimas.
Derasi dėl šakinės sutarties
„Atlyginimus pažadėjo didinti, skyrė finansus, bet jie yra maži. Konkrečiai dabar derybos vyko Linkuvos globos namuose. Ten yra psichinę negalią turintys žmonės, pavojingi, kurie prie socialinių darbuotojų netgi priekabiauja. Socialiniams darbuotojams padidino atlyginimus, o jų padėjėjams, kurie atlieka juodžiausią darbą, iš viso nieko nepridėjo. Padėtis tikrai apgailėtina, o socialinių darbuotojų poreikis itin didėja, nes ir asocialių šeimų, ir žmonių su fizine, psichine negalia turime, ir daugėja pagyvenusių žmonių. Turi būti priimami radikalūs valstybės sprendimai“, - sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Anot jos, šiuo metu vyksta socialinių darbuotojų derybos dėl šakinės kolektyvinės sutarties. Ką jinai duos?
„Turėtume įvesti vienodą tvarką visoms socialinių darbuotojų įstaigoms. Pavyzdžiui, nustatytas minimalus atlyginimas už socialinį darbą, kaip skiriamos priemokos, priedai prie atlyginimų, kaip už tą darbą mokomi koeficientai. Nes dabar bazinė alga dauginama iš koeficiento, kuris yra labai svarbus. Norime jo nustatymo skaidrumo ir tikimės, kad šakinė kolektyvinė sutartis būtent įves daugiau skaidrumo, kad bus aiškiai pasakyta, kad tokios kvalifikacijos, tokio darbo, išsilavinimo ir patirties žmogus turi turėti nemažiau kaip tokį ir tokį koeficientą“, - sako K.Krupavičienė.
Padeda diplomą į stalčių
Anot J.Tamašauskienės, dabar Vilniuje ir kituose regionuose susiduriama su socialinių darbuotojų trūkumu:
„Profesionalai, baigę aukštuosius mokslus, turintys puikias kompetencijas, atitinkamą kvalifikaciją, neina dirbti socialiniais darbuotojais. Nes darbas sudėtingas, krūviai milžiniški, atlyginimas – neadekvatus. Galiu pasakyti puikių pavyzdžių: kai kas išvažiuoja į užsienį ir pritaiko žinias, nors ir žemesnėje grandyje, kai kas galbūt individualiai asistuoja neįgaliesiems. Bet jie turi puikių žinių ir sparčiai kopia karjeros laiptais. Tiesiog matau kaip tas žmogus kyla karjeros laiptais ir į kokią poziciją taikosi – vis aukščiau ir aukščiau. Vadinasi, užsienyje socialiniams darbuotojams yra galimybių daryti karjerą.
Iš kitos pusės Lietuvos socialinio darbo aukštosios mokyklos tikrai parengia labai puikius profesionalus, kurie turi analitinių, vadybinių gebėjimų, psichologinių žinių, darbo komandoje įgūdžių. Tokie žmonės nesunkiai prisitaiko tarptautinėse bendrovėse. Žinoma, gaudami tikrai ne socialinių darbuotojų atlyginimą, nors turi pašaukimą socialiniam darbui“, - sako J.Tamašauskienė.
Anot jos, kovojant už socialinių darbuotojų teises pasvarstoma ir apie radikalesnius žingsnius. „Bet dirbame su žmonėmis, kurie yra socialiniuose užribiuose. Tai yra, su socialinės rizikos šeimomis, su priklausomais žmonėmis, negalią turinčiaisiais, benamiais. Mūsų darbo pagrindinė komunikavimo priemonė – dialogas tiek su paslaugų gavėjais, tiek su socialiniais partneriais, tiek su socialinės politikos formuotojais. Mes esame profesiškai taip išmokyti.
Socialinio darbuotojo profesija dar labai jauna, nėra vieningumo, dar tik formuojasi tradicijos, kultūra. Man, kaip asociacijos tarybos narei, atrodo, kad patys socialiniai darbuotojai sunkiai atranda tą identitetą, o palaikymo iš šalies neturime.
Ministras pats buvęs socialinis darbuotojas. Jis puikiai žino mūsų praktiką, mūsų darbo lauką ir mūsų krūvius. Be abejo, jeigu matysime, kad rezultatai nėra geri, galbūt reikės galvoti ir apie kokią nors akciją. Nors mums, kaip socialiai atsakingos profesijos atstovams, nesinorėtų daryti tokių žingsnių“, - sako asociacijos vadovė.
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys:
- Kaip pakelti socialiniams darbuotojams atlyginimus? Klausimas gan retorinis. Nemačius biudžeto projekto, vertinti, ką dabar valdantieji siūlo, labai sunku, nes yra labai skirtingi signalai. Vieni sako, kad reikia kelti atlyginimus, bet kėlimas kol kas nenumatytas. Jeigu pakels bazinį dydį, vienu euru tikrai niekas nepajaus pagerėjimo. Po pateikimo pritarta baziniam algos kėlimui – tai yra Algirdo Syso projektas. Ten praktiškai visiems darbuotojams pakiltų atlyginimas. Turbūt tai būtų teisingiausias sprendimas. Kiti kalba dar apie minimalios algos kėlimą, kuris irgi paliestų socialinius darbuotojus. Nežinau, kuo tai baigtųsi, man atrodo, galutinai iškreiptų sistemą, nes visi dirbs už vieną algą, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užims. Bet paprastai Seimui ir komitetui pavyksta per biudžetą ką nors nuveikti šioje srityje bent iš dalies – per koeficiento korekciją padidinti jų algas. Tai aš tikiuosi, per biudžeto svarstymą mums pavyks kai ką pasiekti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: