Šalį apskriejo žinia apie, kaip įtariama, neaiškios kilmės alkoholiu apsinuodijusio šešiolikmečio mirtį. Dėl esą neadekvačios kovos su alkoholio vartojimu valdžią kritikavusieji jau anksčiau trimitavo, kad tai paskatins nelegalių svaigalų rinką. Scenarijus pildosi?
Anot gydytojų, nors išleisti drakoniški alkoholį ribojantys įstatymai, jausmas, kad šios priemonės neveikia. Į ligoninę patenka daugiau alkoholiu apsinuodijusių nepilnamečių, jie agresyvesni.
Apsinuodijusių vaikų daugėja
Nemažėjantis alkoholiu apsinuodijusių vaikų srautas, priklausomybę jau turintys, ne pirmą kartą į ligoninę patenkantys paaugliai – apie tokią skaudžią realybę pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo-skubios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėja Goda Cibulskienė. Jos teigimu, tokie pacientai į ligoninę atvežami praktiškai kas savaitę ir prognozuoti, kurią dieną jų būna daugiau, sudėtinga.
„Nors išleisti „drakoniški“ įstatymai, toks jausmas, kad šios priemonės neveikia. Į ligoninę patenka daugiau alkoholiu apsinuodijusių nepilnamečių, jie agresyvesni. Didžiausias skaudulys – vaikų globos namų auklėtiniai. Nors į juos patenka iš nesaugios aplinkos perkelti vaikai, kurie turėtų būti prižiūrimi socialinių tarnybų, daug tokių atvejų, kai pakartotinai atvežami tie patys asmenys. Pagal galiojančius įstatymus visada turime pranešti apie tokius įvykius socialinėms tarnyboms, bet juk šie vaikai jų ir taip yra prižiūrimi... Tad klausimas, kaip tokie dalykai nutinka“, – nuostabos neslėpė gydytoja.
Anot jos, pasitaiko įvairaus amžiaus nepilnamečių, nuodingos medžiagos gurkštelėjusių visiškai atsitiktinai, tačiau alkoholio surogatais apsinuodijusių vaikų nepasitaikė. „Tokie atvejai gerokai sudėtingesni ir pavojingesni gyvybei. Savo ruožtu atsitiktinis vienkartinis alkoholio suvartojimas ir apsinuodijimas galbūt neturėtų rimtų pasekmių sveikatai. Bet kai tai kartojasi, atsiranda psichinė priklausomybė. Liūdina tokią problemą turintys jauni žmonės – penkiolikmečiai, šešiolikmečiai“, – pasakojo G.Cibulskienė ir pridūrė, kad vadinamasis „prastas“ alkoholis – daugiau suaugusiųjų problema, ypač jau priklausomų asmenų. Vaikai gi gal ir baiminasi gerti neaiškios kilmės alkoholį.
Mato šešėlinę prekybą
Rizika apsinuodyti mirtinai pavojingų medžiagų – metanolio ar etilenglikolio – priemaišomis „paskaninto“ alkoholio išauga jo įsigyjant nelegaliu būdu. Anot iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio, dar prieš kelerius metus atliktas samanės mėginio tyrimas laboratorijoje parodė visą puokštę įvairių cheminių medžiagų, kurių gaminyje neturėtų būti.
Neseniai nelegalios alkoholio rinkos augimą rodančius ženklus visuomenei pristatęs K.Kupšys tvirtino, kad šešėlinę prekybą alkoholiu galima pastebėti tiek miestų skelbimų lentose, ir socialiniuose tinkluose pasirodančiuose skelbimuose, kuriuose siūloma alkoholinių gėrimų nusipirkti po įstatymo nustatytų valandų. Taip pat remtasi daugėjančiais policijos pranešimais apie nelegalią alkoholio gamybą.
„Kai regime lentynoje garbingas keturias vietas užimantį odekoloną, jau signalas, kad žmonės jį greičiausiai vartoja ne pagal paskirtį“, - sako iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Ne mažiau iškalbingas, pašnekovo manymu, pasikeitęs prekių asortimentas kaimo parduotuvėse: „Kai regime lentynoje garbingas keturias vietas užimantį odekoloną, jau signalas, kad žmonės jį greičiausiai vartoja ne pagal paskirtį.“
Gydytojai toksikologai vis dėlto teigė įsigaliojus vadinamiems alkoholio draudimams „revoliucijų“ nematantys – benzino niekas gerti nepradėjo, o apsinuodijusiųjų surogatais net sumažėjo. Tiesa, kiti bendri skaičiai išlieka stabilūs.
„Kol kas tie pokyčiai net teoriškai nelabai galimi, nes priėmus tam tikrus sprendimus poslinkiai išryškėja tik po kurio laiko“, – aiškino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras.
Nelegalios prekybos augimo nepastebintys teigė ir Policijos departamento atstovai, o dėl suaktyvėjusios pasiūlos elektroninėje erdvėje alkoholio įsigyti po 20 val. tendencingų išvadų kol kas daryti negalintys.
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Antanas Matulas:
- Vis daugiau duomenų pateikia įvairios tarnybos, kad auga kontrabanda, kaimuose atsirado perpardavinėtojai, tad yra rizika, kad apsinuodijimų alkoholio surogatais daugės. Įsigaliojus paskutiniams draudimams, ypač ženkliai pakėlus akcizą silpniems alkoholiniams gėrimams, uždraudus pilnamečiams iki 20 metų pirkti alkoholį, yra padaryta klaidų. Akcizo silpniems alkoholiniams gėrimams kėlimas nesuderinus to su kaimyninėmis šalimis prieštarauja bendrai rinkos logikai. Turime siekti ne tik sumažinti alkoholio vartojimą, bet ir stiprių gėrimų vartojimą. Priklausomybės prevencijų komitetas pateikė aiškius duomenis, kad didėja lengvų narkotikų vartojimas tarp 18–20 metų amžiaus žmonių. Kiek tenka važinėti po kaimus, kalbama, kad alkoholis po 20 valandos yra lengvai prieinamas – pardavinėjamas pas tam tikrus žmones ir tokių atvejų fiksuojama vis daugiau.
Kauno klinikų gydytoja klinikinė toksikologė Rūta Lekšienė:
- Mirtinai apsinuodyti metanoliu ar etilenglikoliu užtenka minimalios dozės – gurkšnio metanolio ir šimtas gramų etilenglikolio, naudojamo automobilio aušinimo skysčiui gaminti. Skoninėmis savybėmis metanolis nuo paprasto alkoholio veik nesiskiria, ypač jei padaryta tai naminės degtinės pagrindu. Mes nenustatinėjame, kokiu alkoholiu buvo apsinuodyta, bet pagal klinikinius požymius galime įtarti. Kuo anksčiau atvykstama į ligoninę, tuo labiau galima tokiam žmogui padėti. Paprastai šiomis pavojingomis medžiagomis apsinuodijama atsitiktinai, nors jų dažniau pasitaiko savadarbiuose, padirbtuose alkoholiniuose gėrimuose, niekada neatmetame apsinuodijimo galimybės net vartojus valstybinį alkoholį. Žinomi atvejai Estijoje, Čekijoje, kai į valstybinę prekybą buvo patekęs alkoholis su metanoliu.
Tarp kitko
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rodo, kad žmonės būtų linkę pirkti nelegalų alkoholį, jei drastiškai mažėtų jų pajamos.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pernai gruodį skelbė, kad 2017 metais stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje šešėlis sudarė 24 proc. – 2 proc. punktais daugiau, nei 2015 metais. Tačiau pastebima, kad bendras ekonomikos „šešėlio“ dydis, 2015 metais siekęs 26 proc., pernai sumenko iki 24 procentų.
Taip pat tyrimai rodo, kad nuo 2015 m. daugėjo žmonių, kurie pateisina prekybą nelegaliu alkoholiu bei jo vartojimą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: