Dr. Gintautas Virketis: „Neturime rodiklių skubiajai pagalbai vertinti“

Aigustė Tavoraitė
2018-01-20
„Didžiulis ambulatorinių pacientų, kurie priklauso šeimos gydytojo kompetencijai, srautas, papildomai apkrauna ligoninių priėmimo skyrių, sukelia kitų ligonių nepasitenkinimą. Jei žmogus negali būti priimtas tuojau pat, dažnai kyla konfliktai, ir visada kalta lieka gydymo įstaiga... “, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas anesteziologas reanimatologas, vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai (konservatyviai) dr. Gintautas Virketis (48 m.).
Dr. Gintautas Virketis: „Neturime rodiklių skubiajai pagalbai vertinti“
„Nereikia turėti iliuzijų, kad užsienyje kas nors žarstysis pinigais, jei nemokėsi dirbti. Man sunkiai suvokiami studentų skundai, kad jiems tik duoda klijuoti lapelius į ligos istoriją. Jei nori, viską gali gauti. Jei netinka viena ligoninė, važiuok į kitą“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas anesteziologas reanimatologas, vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai (konservatyviai) dr. Gintautas Virketis.

- Pernai apgintoje disertacijoje apžvelgėte Lietuvos skubios medicinos pagalbos sistemą. Kas šiandien jai labiausiai trukdo veikti kaip laikrodžiui? 
- Kai tik pradėjau rašyti mokslinį darbą, kai kurie sakė, jog nieko be to, kad šiai sistemai trūksta finansavimo, nerasiu (juokiasi). Visgi realiai šio klausimo atskirai nenagrinėjau, tik konstatavau faktą, kad taip yra. Pagrindinės problemos susiveda į kitus bazinius dalykus. Visų pirma – teisinio reglamentavimo stoką. Turime numatę įvairias programas iki 2024-ųjų ar 2025-ųjų ir taip vos ne kasmet. Tačiau kai jas palygini, pamatai, kad vienoje programoje svarbios vienos kryptys, kitoje – visai kitos. Taigi nėra jokio tęstinumo. Šiandien neturime nustatę jokių kokybinių ir kiekybinių rodiklių skubiajai pagalbai vertinti.
 
Gerokai aiškiau turėtų būti apibrėžtos ir tokios pagalbos teikimo kategorijos. Dabar gi pacientų srautai yra nevaldomi. Didžiulis ambulatorinių pacientų, kurie priklauso šeimos gydytojo kompetencijai, srautas, papildomai apkrauna ligoninių priėmimo skyrių, sukelia kitų pacientų nepasitenkinimą. Jei žmogus negali būti priimtas tuojau pat, dažnai kyla konfliktai, ir visada kalta lieka gydymo įstaiga... Nėra susitarta dėl bendrų susistemintų terminų vartojimo.
 

Ne tik pacientų atrankos metodų trūkumas yra problema, bet ir jų transportavimas tarp įstaigų. Šiandien jis yra „laukinis“ – kokios būklės bebūtų pacientas, kas kada nori jį atveža, nederinę ir neperspėję. Sako, kad jų įstaigoje nėra vietų, o kitoje, jų manymu, būtinai turi būti? Lygiai tas pats kalbant ir apie atgalinį pacientų išvežimą. Dar vienas dalykas – personalas ir jo įgūdžiai. Norėtųsi, kad slaugytojos turėtų didesnes kompetencijas. Svarbus ir visuomenės mokymas, informavimas, kaip suteikti pirmąją pagalbą. To dar labai trūksta.
 
- Matote prielaidų realiems pokyčiams? Galbūt Klaipėdos universitetinė ligoninė pretenduoja tapti pioniere diegiant daug efektyvesnį modelį? 
- Viskas žingsnis po žingsnio juda į priekį. Džiugu, kad dar rašant disertaciją dėl platesnių slaugytojų kompetencijų buvo priimtas ministro įsakymas. Jos jau gali vertinti būklę, priminėti elementarius sprendimus. Tai - didelis progresas. Nors mūsų ligoninė daugelyje sričių yra inovatyvi ir vis ką nors pradedame pirmieji, viena įstaiga jokio modelio priimti negali. Aišku, tam tikri pokyčiai įmanomi. Pavyzdžiui, Klaipėdos vaikų ligoninė turi reitingavimo sistemą. Aišku, norėtųsi, kad pacientas pats galėtų įvertinti, ar jam reikalinga skubioji pagalba. Tam puikiai pasitarnauja šiuolaikinės technologijos – įvedami kriterijai mobilioje programėlėje leistų įvertinti padėtį, pacientas mažiau panikuotų.
 
- Neretai disertacijos rašymas tampa nemenku išbandymu. Nekilo klausimas, kam viso to prisireikė? 
- Kai viskas įvyksta savo laiku ir vietoje, ir klostosi pakankamai sklandžiai. Vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis ne tik pasiūlė rašyti darbą, bet ir buvo konsultantas, džiaugiuosi, kad buvo sudarytos palankios darbo sąlygos. Tad teliko ryžtis ir veikti. Taip, reikėjo stumtis į priekį, bet jaučiant tvirtą palaikymą lengviau. Yra nemažai tokių, kurie parašo disertaciją ir uždeda varnelę, kad ja naudotis bus galima tik po penkerių metų. Aš sakau: „Skaitykit, kritikuokite ir ką nors pasiimkite“.
 
- Anesteziologo ir reanimatologo profesija nestokoja adrenalino – dėl to pasukote administracinio darbo link? 
- Administracijoje esu jau kokius penkiolika metų, tačiau ir toliau dirbu praktinį darbą, tiesa, tik reanimatologo, anesteziologijai nelieka laiko. Džiaugiuosi, kad esu išlaikęs įgūdžius ir kvalifikaciją. Nesinorėtų nutolti nuo pagrindinės profesijos. Tai, ko tiek laiko mokėmės, yra didžiulė vertybė. Administravimas – naudinga ir reikalinga patirtis, kur, beje, adrenalino irgi pakanka. Tačiau daug paprasčiau administruoti procesą, kada ir pats jame dalyvauji bei pažįsti iš vidaus.

 
- Esate atsakingas ir už jaunųjų specialistų internatūrą ir rezidentūrą ligoninėje. Kokiomis nuotaikomis šiandien jaunieji specialistai gyvena jūsų įstaigoje?
- Nepasakyčiau, kad tos nuotaikos, kurių vedini į gatves išėjo rezidentai, būtų stipriai juntamos mūsų įstaigoje. Tie, kurie atvažiuoja pas mus, atvyksta pasiryžę mokytis ir dirbti, dalis jų tikisi ir likti čia. Sąlygas jie čia randa geras, pakankamas yra specialistų poreikis. Negirdėjau nė iš vieno rezidento apie planus išvykti.
 
Studentai irgi kažkaip aktyviai to nedeklaruoja, mat iš ligoninės išeina pakelta galva: čia ir pacientą „pačiupinėja“, ir žaizdą susiuva, ir operacinėje asistuoja. Nereikia turėti iliuzijų, kad užsienyje kas nors žarstysis pinigais, jei nemokėsi dirbti. Man sunkiai suvokiami studentų skundai, kad jiems tik klijuoti lapelius į ligos istoriją duoda. Jei nori, viską gali gauti. Jei netinka viena ligoninė, važiuok į kitą. Tie, kurie aiškina, kad nieko negali daryti, tegul atvažiuoja pas mus (juokiasi). Čia jie gauna struktūrizuotas užduotis, yra išskirstyti po skyrius ir turi daug veiklos.


 
Dosjė
1990–1996 m. Kauno medicinos akademija, suteikta medicinos gydytojo kvalifikacija.
1996–1997 m. Kauno medicinos universitetas, internatūra,
1997–2000 m. Kauno medicinos rezidentūra, suteikta gydytojo anesteziologo reanimatologo kvalifikacija.
1999–2000 m. Kauno medicinos universiteto klinikos, gydytojas asistentas.
2000 m. iki dabar Klaipėdos universitetinė ligoninė, gydytojas  anesteziologas reanimatologas.
2003 m. iki dabar Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas. Taip pat yra šios ligoninės gydytojų internų, klinikinės medicinos praktikos studentų vadovas.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris