„Stereotipas, kad kūrybiškas žmogus nemoka skaičiuoti, jis tik svajoja, nesugeba susikoncentruoti, spręsti uždavinių ir šiaip yra vėjo pamušalas“, - sako Vilniaus miesto savivaldybėje darbą pradėjusi Donalda Meiželytė (43 m.).
„Aišku, net kalbos nėra, kad pasinėrus į visuomeninę veiklą, ar politiką, kaip pavadinsi, yra nemažai rutininio darbo: posėdžių metu tarybai tenka priimti sprendimus dėl socialinio būsto klausimų, tvirtinti reglamentus, centrinei valdžiai pakeitus vieną ar kitą įstatymą jo nuostatas. Bet yra ir daug kūrybos, polėkio, siekiamybės“, - sako Vilniaus miesto savivaldybėje pradėjusi dirbti Donalda Meiželytė.
- Jums, meniškos sielos žmogui, įdomu politikoje? Draugai ir pažįstami neklausia, kam tau viso šito reikėjo, nepatraukia per dantį: tik neužsnūsk per nuobodoką posėdį?
- Paskambinkite mano matematikos mokytojai ir ji jums pasakys, kad vesdavau vyresnėse klasėse pamokas klasiokams, kai mokytoja išeidavo su reikalais. Vienintelė mokykloje per baigiamuosius egzaminus iš algebros ir geometrijos egzamino gavau dešimt. Būdama Seimo narė dirbau Audito komitete, kur tikrai nebuvo nei menų, nei kūrybos. Stereotipas yra, kad kūrybiškas žmogus nemoka skaičiuoti, esą jis tik svajoja, nesugeba susikoncentruoti, spręsti uždavinių ir šiaip yra vėjo pamušalas. Tėvai man išugdė stiprų atsakomybės jausmą. Visada buvau visuomeniška, buvau seniūnė ir klasėje, ir kurse, ir seniūno pavaduotoja Seimo frakcijoje, o dabar esu Laisvės frakcijos seniūnės pavaduotoja.
Aišku, net kalbos nėra, kad pasinėrus į visuomeninę veiklą ar politiką, kaip pavadinsi, yra nemažai rutininio darbo: posėdžių metu tarybai tenka priimti sprendimus dėl socialinio būsto klausimų, tvirtinti reglamentus, centrinei valdžiai pakeitus vieną ar kitą įstatymą - jo nuostatas. Bet yra ir daug kūrybos, polėkio, siekiamybės.
-
Pradėjote darbą Vilniaus miesto savivaldybėje, Sveikatos ir sporto komitete. Kokius uždavinius sau keliate?
- Nuo šių metų Sveikatos reikalų komitetas vadinasi Sveikatos ir sporto, nes tai yra du susisiekiantys indai. Visi uždaviniai surašyti Koalicijos darbų programoje. Su frakcijos kolege Vilija Gucevičiūte pasirinkome Sveikatos ir sporto komitetą, nes iššūkių šioje srityje yra ypač daug. Vilniuje prie šeimos gydytojų kabinetų prisiregistravę 622 tūkstančių gyventojų, srautai didžiuliai, ministerija pradėjo grūmoti įsakymais, kad jei nepriimsi paciento per savaitę, nurėš mokėjimus. Bet mums ne tiek ministerijos grūmojimai, kiek pačių šeimos gydytojų sveikata rūpi. Mažiname apylinkes, padidinome šeimos gydytojų kabinetų finansavimą. Jau vien padidinti sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai yra nemenkas finansinis iššūkis savivaldybės biudžetui. Yra gydymo įstaigų, pavyzdžiui, Antakalnio poliklinika su moderniu valdymu, gerai organizuota veikla, gyventojų vertinama, o yra ir prastos būklės gydymo įstaigų. Apie artimiausius projektus - naują korpusą Vasaros gatvėje, naują ambulatoriją Salininkuose, savivaldybės įsteigtų gydymo įstaigų jungimą, galimybę atlikti sveikatos būklės įvertinimą nuotoliniu būdu - sužinosite po truputį, kai juos svarstysime taryboje.
- Ar teko išbandyti eiles Vilniaus miesto gydymo įstaigose?
- Esu prisiregistravusi privačioje šeimos klinikoje, eilių ten nėra, mokėti papildomai nereikia. Išsamius kraujo tyrimus darausi laboratorijoje kartą per metus. Kol viskas gerai, retai tenka lankytis pas šeimos gydytoją. Dažniau socialinėje erdvėje pasidaliname nuomonėmis apie sveikatos sistemos trūkumus. Be to, giminėje turiu medikų: tetą, dėdę, pusseserę.
- Vilnių galime vadinti sveiku miestu?
- Vilnius yra žalias ir žaliųjų zonų daugėja. Per praėjusius dvejus metus mieste buvo pasodinta penki tūkstančiai medžių ir želdynų, šį pavasarį – trys tūkstančiai. Didžioji dauguma jų sodinami prie aplinkkelių, skveruose, gyvenamuosiuose rajonuose tarp namų ir gatvių kaip garso, dulkių filtras. Aš pati anksčiau niekada nebūčiau atkreipusi dėmesio, o dabar man smagu. Kartais keliaudama autobusu į miestą skaičiuoju ir stebiu, kur naujai pasodinta medžių ar krūmų, pamėginkit ir jūs.
Jau praėjusią kadenciją buvo pradėti tiesti dviračių takai, klojami nauji šaligatviai, atnaujintas viešasis transportas, sutvarkytas Vingio parkas, Neries apatinė krantinė, darbai tęsiami. Judėjimas yra sveikata, todėl infrastruktūra judėjimui mieste turi būti puiki, idant miestiečiai išliptų iš mašinų, tiesiog daugiau vaikščiotų. Žodžiu, daug daroma dėl sveikesnio mūsų gyvenimo būdo.
Turime planą kasmet atnaujinti po dešimt sporto aikštynų prie mokyklų. Tik bėda, kad jų sargai užsideda dievų karūnas ir neįleidžia į mokyklos teritoriją šalia gyvenančių vaikų, pavyzdžiui, pažaisti futbolo. Nors skiriame mokykloms finansavimą aplinkos tvarkymui, atnaujiname futbolo aikštes, jos apsitveria ir tampa nebeprieinamos.
Pakalbėjusi su regos sutrikimų turinčiais vieno centro darbuotojais svajoju, kad Vilniuje ant turėklų būtų Brailio raštu nuorodos kur link kelias veda, o stotelėse ant švieslenčių stulpų būtų mygtukai, kuriuos paspaudus praneštų, kokie trys artimiausi autobusai ar troleibusai atvažiuoja.
- Jūs pati skiriate dėmesio sveikatos prevencijai, sportuojate?
- Važinėju viešuoju transportu, vaikštau, kartais padarau mankštą, atsistriksiu ir prisisportuoju renginių bei koncertų metu ant scenos savaitgaliais. Sveikata ir sportas - plačios temos, jos susisieja ir su socialiniais reikalais bei kultūriniais renginiais. Vieno, ko noriu visų paprašyti, nepeikite pirma laiko, pastebėkite gerus pokyčius, atkreipkite mūsų dėmesį į problemines vietas. Žiūrėkite į miestą šeimininko žvilgsniu, prisidėkite patys, nesame vieni kitiems nei tarnai, nei direktoriai, nei eiliniai, nei ne eiliniai. Jei norime klestinčio, švaraus, draugiško ir kuo sveikesnio miesto, visi turėsime pajudinti galvas ir prisidėti savo geru pavyzdžiu. Kai sakau, kad važinėju mieste autobusais, troleibusais, manęs klausia: „Tu teisių neturi?“ Aš tiesiog nematau reikalo leisti dūmus į orą dėl įsivaizduojamo komforto, tuo oru kvėpuoja mūsų vaikai. Visiems sveikatos, gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams stiprybės, kiek ten jos dar likę, o mes su komitetu jau ruošiamės pirmajam vizitui į savivaldybės gydymo įstaigas.
Dosjė
Nuo 1993 iki 1997 metų Vilniaus Universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute baigė žurnalistikos bakalauro studijas.
Išrinkta į Seimą 2008-2012 m. kadencijai daugiamandatėje apygardoje pagal Tautos prisikėlimo partijos sąrašą.
Būdama Seimo nare, nuo 2008 m. priklausė Audito komitetui, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijai (nuo 2008 m. gruodžio) ir Krikščionių partijos frakcijai (buvo seniūno pavaduotoja). Taip pat ji buvo narė įvairių parlamentinių grupių: tarpparlamentinių ryšių su Kinija, Čile, Indija, Portugalija, Korėja, Japonija ir Vokietija.
2011 m. kartu su kitais Seimo nariais siekė legalizuoti alkoholio reklamą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: