Dievo patentas – ne kiekvienam...

Henrikas Vaitiekūnas
2017-09-15
Pirmiausia jums teks pasižiūrėti į nuotrauką. Nes pirmieji sakiniai yra skirti būtent jai paaiškinti. 
- Priešinkitės, - sako profesorius Jurgis Brėdikis. – Neleiskit man nulenkti jūsų rankos.
Ir iš tikrųjų: nors 88-ąjį gimtadienį sutikęs akademikas jėgos turi ne pagal amžių daug, žurnalisto ranką žemyn nulenkti nelengva.
- O dabar pameluokit man: ištarkit, kad jūs esat Petras Petraitis. Ir vėl išskėskit rankas.
- Aš esu Petras Petraitis, - sakau profesoriui.
Tada jis vėl tuo pačiu judesiu paliečia Vaitiekūno dilbį ir... lengvai nulenkia.
Mudu su fotografu nieko nesuprantam. O Jurgis Brėdikis šypsosi:
- Jūs gi vis tiek manęs klausinėsit apie tai, ką knygose rašau -  apie kūno ir proto paslaptis. Tad štai čia – viena jų. Ir jokios mistikos tame nėra. Tik reikia žinoti kūno ir dvasios sąsajas. Aš jas žinau...
Dievo patentas – ne kiekvienam...
Akademikas Jurgis Brėdikis (kairėje) su straipsnio autoriumi Henriku Vaitiekūnu. H. Štuto nuotr.

O mes, jei jau į rankas paėmėm šį savaitraštį, tikrai žinom, kas yra Jurgis Brėdikis.
Kardiochirurgas. Diplomatas. Habilituotas mokslų daktaras. Dešimčių medicininių inovacijų pradininkas. Visa, kas dar nepaminėta, jūs rasite akademiko dosjė. Bet tikrai ne viską. Nes naują susidomėjimo Jurgio Brėdikio filosofija bangą sukėlė jo rašytiniai darbai: knygos. O jose – labai jau netradicinėse – nedažnai mūsų medicinoje girdimi teiginiai. Apie kūno ir sielos vienybę IR HOLISTINĮ GYDYMĄ.
 
Dar šiame rašiny perskaitysit apie mechanines širdies siūles ir operuojamus avinus. Taip pat sužinosite, kas buvo akademikas Abraomas Jofė ir kas yra Šumano rezonansas. Ir apie dvasinį stuburo gydymą pastraipa tikrai bus.
Ne kartą knygų puslapiuose profesorius Jurgis Brėdikis pavartoja žodžius „Dievo patentas“. O kai kurie jo teiginiai yra itin drąsūs: štai, paklaustas ar tiki reinkarnacija, akademikas nė nemirkteli:
- Aš netikiu, aš žinau, kad ji yra.
 
Ir tada klausiu, ar nepavojinga taip teigti 21-jame amžiuje? Ar nepakenks tai garbingam akademiko vardui? Juoba kad ir apie ekstrasensoriką ar, pavyzdžiui, dvasinį (?) stuburo gydymą profesorius kalba šventai įsitikinęs, jog viskas, ką jis sako, yra paremta mokslu.
- Esu visiškai laisvas žmogus. Niekam nebepriklausau. Nei rektoriaus nebėra virš mano galvos, nei ministro. Na, jei bent Dievas. O jis leidžia man kalbėt atvirai.
Medicinos mokslas – ne teorinis. Todėl su profesoriumi prisimename tolimus metus, kuomet niekas pasaulyje dar nežinojo ir Christiano Bernardo – chirurgo iš Pietų Afrikos Respublikos - 1967-aisiais pirmąkart pasaulyje persodinusio širdį. (Beje, šiemet - šios operacijos jubiliejus).

 
- Kaip keista bebūtų, - sako Jurgis Brėdikis, - bet Lietuva jau tada tokioms operacijoms ruošėsi. Dirbau su maskviečiais: kartu kūrėm mechaninę prieširdžių susiuvimo techniką (tam tikras užduotis pavedžiau aspirantams). Eksperimentines operacijas atlikdavome su šunimis. Bet sunku buvo dirbtinės kraujo apytakos aparatą užpildyti šunų krauju, tad užmezgėm ryšius su Kauno mėsos kombinatu ir iš ten operacijoms imdavom avis. Slapta visa tai darydavom, kad valdžia nesužinotų. Ir, žinoma, jokia spauda apie mūsų eksperimentus tuomet nerašė.
 
Vėliau, kai atėjo laikas širdies operacijoms su dirbtine kraujo apytaka, taip „treniruodavosi“ visa brigada: ir chirurgai, ir anesteziologai. Pasisekė, kad tuomet institutui vadovavo kardiologas profesorius Zigmas Januškevičius. Jei ne jis, Mokslo taryba tikrai nebūtų patvirtinusi širdies transplantacijos tematikos aspirantų disertaciniam darbui. Tam tikra prasme tie blogieji laikai davė ir naudos. Tūkstančius kainuojančios aparatūros nebuvo, viską turėjom kurti patys, tad sukūrėme (ypač ritmo sutrikimų chirurgijoje) nemažai naujovių. Pavyzdžiui, važiavau į vieną Ukrainos kabelių gamyklą, juos mokiau ir po kiek laiko jau turėjome plonyčius elektrodus, kuriuos galėjome įvesti į širdį.
 
Tais mūsų sukurtais elektrodais naudojosi visos TSRS širdies klinikos. Kai prireikė kraujagyslių protezų, išmokėm Kauno „Kaspiną“ juos gaminti. Įdomi istorija ir apie širdies stimuliatorius. Kai buvo atrasti puslaidininkiai, Leningrado akademikas Abraomas Jofė išleido apie juos pirmą knygą. Naktimis sėdėjau ją studijuodamas. O paskui pats juokiausi, kad rusų inžinieriai nustebdavo sužinoję, jog esu ne fizikas, o gydytojas.
 
- Prieš 35 metus jūs, profesoriau, pirmasis Lietuvoje operavote širdį vos kelis mėnesius turinčiam kūdikiui. Gal žinote, koks jo likimas?
- Tikrai nežinau. Operuodavau kasdien - visų neprisiminsi. Tačiau neseniai teatre prie manęs priėjusi gal kokių 35-erių moteris paklausė, ar nepamenu jos. Padėkoti norėjo. Nes, pasirodo mažą širdelę operavau, kai tai poniai tebuvo septyneri. Tai maloniai nuteikia.
 
- Pereikim prie sunkesnės pokalbio dalies. Iš ateisto tapote tikinčiu žmogum. Kaip tai įvyksta? Ar staigus buvo tas atsivertimas?
- Tai tiesiog atėjo. Vieną dieną čia, Kulautuvos pievoje, žiūrėjau į gėlės žiedą. Studijavau tą gėlę, ir staiga supratau: evoliucija negali būti atsitiktinė ir tokia tobula. Protas nepriima, kad atsitiktinai susiformavo amino rūgštis, paskui gyvybė.
 
- Dabar evoliuciją jūs jau neigiat?
- Tikrai ne. Bet Dievas (man patogiau jį vadinti Kūrėju) savo valia turbūt ir sukėlė tą evoliuciją.
- Tai nebūtinai Jėzus Kristus, Mahometas ar Alachas?
- Galim juos vadinti kaip norim. Kad ir avatarais. Aš vadinčiau Aukščiausiąja sąmone. Dievu. Ta nesuprantama jėga išplaukia iš kitų mums įtaką darančių dalykų. Suprasim mes pasaulį ar ne, priklausys nuo tos jėgos. Nesuprasim – vadinasi, nelemta. Visada bus tai, ko mes nesuprantam. Ir aš vadinu tai Dievo Patentais.
 
- Bet evoliucija negali sustoti. O mes stovim!
- Mes nestovim. Evoliucija vyksta. Ir kiekvienam mūsų duotas pasirinkimas tarp Gėrio ir Blogio.
- Aš matau daugiau blogio. Pasaulis žudo save, ir gamta jau atsisuka prieš žmogų.
- Apokalipsės išvengti jau nebegalima.

 
- Nelabai tvirtai tai teigiate...
-Todėl, kad yra dar vilties ir variantų. Vienas jų – žmogaus virpesių dažniai. Planetos virpesių dažniai. Aš rašau apie tai paskutinėje knygoje. Kuo labiau žmogus materialėja, kuo labiau jis pririštas prie žemiškų dalykų (godumo, amoralumo), tuo virpesių dažniai  žemesni.
- O kas juos išmatavo?
- Dvidešimt pirmas amžius: yra aparatūra. Normalus dažnis – apie 50 gigahercų. Itin šviesių žmonių – Dalai Lamos, Jono Pauliaus antrojo – daug aukštesni. O jei nusvers tie, kurių virpesių dažnis itin žemas – katastrofa neišvengiama.
 
- Kur apie tai paskaityti?
- Pastudijuokit Šumano rezonanso bangas. Jos juosia žemę maždaug 55 kilometrų aukštyje. Paskaitykit apie jas... Ir atsiminkit, kad ne kas kitas, o žemi Šumano virpesiai žemėje kelia revoliucijas, žadina pyktį ir neapykantą.
Ir dar akademikas pasiūlo visiems mums susipažinti su japono Masaru Emoto darbais. Šią pavardę mūsų skaitytojai tikrai yra girdėję, o apie jo atradimus rašė pasaulio spauda. Tai istorijos apie vandens atmintį: pasakojimai ir nuotraukos, rodančios, kad vanduo gali atpažinti piktus ir švelnius žodžius. O nuo tų – ištartų žodžių prasmės – keičiasi jo kristalų forma.
 

- Gerbiamas profesoriau, keliaudami šiuo keliu pradėsime įtikėti stebuklais. Tikriausiai ne vienas yra, kuris jus gerbia už unikalius darbus, vertina už tikrai didelį indėlį į medicinos mokslą, bet su jūsų stebukliniais teiginiais nesutinka...
- Nevadinu to stebuklais. Bet savo knygose siekiu, kad – jei matot ir galit apčiuopti – pripažinkit, kad tai ir yra. Negaliu nugalėti žmonių, kurie mato lėkštę ant stalo ir neigia, kad tai - lėkštė. Kitas dalykas – paaiškinti kokį nors reiškinį, jo mechanizmą. Mokslas vis daugiau paslapčių atveria, ypač kvantinė teorija.
 
- Gerai, - sakau akademikui, – paaiškinkit man sąvoką „dvasinis stuburo gydymas“.
- Daro tai ne gydytojai, todėl pavadinsiu juos specialistais. Pacientas: vienas petys žemiau kito, viena koja 3-4 centimetrais trumpesnė, išbandęs daugybę gydymo būdų. Specialistė Anne Hubner pavedžioja ties stuburu ranka. Po 15 minučių atliekami matavimai. Ir fotografavimai. Kojos sutrumpėjimo nebėra. Pečiai išsilygino. Skoliozės nebėra. Liudininkai – visi auditorijoje susirinkę žmonės.
 
- Toji ponia Anne – ne gydytoja. Tad gal ir aš taip galėčiau?
Profesorius darsyk šypteli. Sako, kad nežino, ar turiu tinkamų vibracijų. Ir tada mes pradedame kalbėti apie Rytų mediciną. Kalba ilga. Todėl perteikiu tik jos tezes. Bet jos autentiškos. Žodis į žodį, kaip sakė profesorius Jurgis Brėdikis.
- Kada supratom, kad žmogus – energinė būtybė, kad be kūno yra ir jausmai, ir protas, ir siela, nuo tada vis daugiau vietos mūsų medicinoje užima energinis gydymas. Nes ligos atsiranda būtent dėl energinio balanso sutrikimo. Tai ir yra rytietiško gydymo pagrindas. Jo esmė – pašalinti ligos priežastį.
 
- Jei sveikas, bet nelaimingas, vadinasi, nesveikas. Ar taip sako indai? – klausiu. 
- Taip sako Ajurveda. Integravus Rytų mediciną į mūsų turimą, gautume gerą rezultatą.
- O jei dabar nueitumėte į universitetą ir pasiūlytumėte tai dėstyti, turbūt pasijuoktų...
-Aš taip padariau. Prieš penketą metų tai pasiūliau. Rektorius pasakė, kad jei į laisvai pasirenkamą kursą susirinks bent dešimt studentų, leis.
 
- Ir...
- Susirinko šimtas. O po metų jų jau buvo daugiau. Kursas ir dabar skaitomas, tačiau to nepakanka: reikėtų klinikos, kurioje būtų galima praktikuotis. Rygoje, pavyzdžiui, ir dabar patirtį studentams perduoda iš Indijos atvykę žmonės.
- Neilgas mūsų pokalbis baigiasi. Ko norėtumėte palinkėti jauniems kolegoms – gydytojams? Ir kokį netikėtą patarimą duotumėte mūsų fotografui Henrikui, gyvenančiam devintame aukšte?
- Gydytojams norėčiau patarti daugiau bendrauti su paciento artimaisiais. Kad – ypač po operacijos – jie neliktų vieni, ir, kad gydytojas neliktų vienas. O fotografui Henrikui siūlau paieškoti buto... arčiau žemės. Nes tos devinto aukšto vibracijos nėra geros. Turim būti arčiau mūsų žEMĖS. Reikia jausti ją basom kojom, o dangų - mylėti. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris