Prezidentė Dalia Grybauskaitė gėdingomis vadina Seimo priimtas pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą ir viešą paskelbimą.
„Kadangi įstatymo dar negavome, norėčiau įsigilinti į detales, bet galėčiau atsakyti vienu sakiniu – mano požiūriu, tai yra gėdingas įstatymas“, – žurnalistams penktadienį sakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar pasirašys minėtas Baudžiamojo kodekso pataisas.
„Kadangi įstatymo dar negavome, norėčiau įsigilinti į detales, bet galėčiau atsakyti vienu sakiniu – mano požiūriu, tai yra gėdingas įstatymas“, – žurnalistams penktadienį sakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar pasirašys minėtas Baudžiamojo kodekso pataisas.
Penktadienį kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių, žurnalistų viešai kreipėsi į šalies vadovę, reikšdami susirūpinimą, kad priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.
Seimas ketvirtadienį 79 balsais „už“, vienam buvus „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, kad už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Pataisą inicijavo socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė, tik jos siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, o sankciją – griežtesnę, iki trejų metų nelaisvės. Pataisą vertinusi Vyriausybė pasiūlė taikyti švelnesnę sankciją, bet plačiau. Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo, tačiau iki šiol nebuvo atsakomybės asmenims už civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos medžiagos arba jos dalies atskleidimą ar viešą paskelbimą.
Kreipimąsi į prezidentė pasirašė naujienų portalų Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, Alfa.lt, naujienų agentūros BNS, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, LNK, TV3, „Lietuvos ryto“ televizijų, „Žinių radijo“, žurnalo „IQ“, dienraščio „Verslo žinios“ atstovai (pildoma).
Savaitraštis „Lietuvos sveikata“ ir www.lsveikata.lt taip pat prisideda prie šio viešo kreipimosi ir pateikia jo tekstą
Mes, Lietuvos žiniasklaidos priemonių vadovai, redaktoriai ir žurnalistai, prašome Jūsų grąžinti Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti 2016 m. balandžio 14 d. priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas Nr. XIIP-309(3).
Esame susirūpinę, kad priimtos pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įstatymo pataisos kriminalizuoja bet kokios neviešame teismo posėdyje nagrinėjamos bylos medžiagos paskelbimą, nepriklausomai nuo šios informacijos pobūdžio.
Toks įstatymas pažeistų visuomenės interesą gauti informaciją apie teismo procesus. Jis sukurtų prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę žurnalistams ar žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai visuomenės interesas žinoti informaciją nusveria argumentus, kuriais remiantis teismas priima formalų sprendimą skelbti neviešą teismo posėdį ar nustato, kad bylos medžiaga yra nevieša.
Toks reglamentavimas neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje suformuotos nuoseklios pozicijos, kad įslaptinta informacija iš esmės negali būti per se pašalinama iš viešosios diskusijos sferos. Remiantis šia praktika, už įslaptintos informacijos atskleidimą negali būti persekiojama, jei tai nesukelia reikšmingų neigiamų pasekmių.
Suprantame ir gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užkirsti kelią žmogaus privatumo pažeidimams, ypač ginant nepilnamečių interesus, tačiau esame įsitikinę, kad Seimo priimtos pataisos nėra tinkamos šiam tikslui pasiekti.
Pažymime, kad priimtos pataisos neatsižvelgia į tai, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), kai nėra galimybių kitomis teisinėmis priemonėmis apginti visuomenę nuo teisinės tvarkos pažeidimų.
Deklaruojame savo tvirtą pasiryžimą laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso ir Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie užtikrina duomenų, susijusių su žmogaus asmeniniu, šeiminiu gyvenimu, sveikata konfidencialumą, ir nekaltumo prezumpciją.
Komentuoti: