Medikai rakinėja pasirašytą šakinę kolektyvinę sutartį, į kurią toliau lekia kritikos strėlės. „Nustatyta galimybė išieškoti visą žalą iš darbuotojo ne tik esant įstaigos kolektyvinei sutarčiai, bet ir darbdaviui parengus sąrašą ir jį suderinus su profesine sąjunga. Ką reiškia sąvoka „suderinus“ - neaišku“, - stebisi teisininkas.
Medikai turi pastabų, kad šakinėje sutartyje surašyti darbuotojų įsipareigojimai, o nėra darbdavio įsipareigojimų.
Be darbdavio įsipareigojimų
„Medikai turi pastabų, kad šakinėje sutartyje surašyti darbuotojų įsipareigojimai, o nėra darbdavio įsipareigojimų. Nėra aiškiai pasakyta, kad gydytojų atlyginimai iki du tūkstančiai dvidešimtųjų metų pasieks tris VDU (vidutinius darbo užmokesčius –red.), kas buvo susitarta. Jei yra nurodoma materialinė atsakomybė, gydytojai turi būti draudžiami, kad draudimas galėtų padengti nuostolius, nes nė vienas neapsaugotas nuo klaidų. Ne viskas priklauso nuo gydytojo“, - sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Pasak jos, visiškai neaptarti darbo krūviai, kas yra vienas svarbiausių klausimų.
„Gydytojų, slaugytojų trūksta, krūviai pasidarė trigubi. Dėlto darbuotojai pavargsta, tad kaip gali apsaugoti pacientą arba kaip gali pats apsisaugoti nuo klaidos“, - pridūrė profsąjungos pirmininkė.
Specialiai surengtoje profsąjungos ir Lietuvos medikų sąjūdžio diskusijoje įžvalgomis dalijosi ir teisininkas Vitalijus Jarmontovičius.
„Iš šimto vienuolikos kolektyvinės sutarties punktų tik dvylikta daugiau mažiau gerina sistemos darbuotojų teisinę, ekonominę, socialinę padėtį, o keturios nuostatos ryškiai blogina padėtį.
Nuostatos, kurių geriau nebūtų: tai leidimas sudaryti terminuotas darbo sutartis nuotolinio pobūdžio darbui. Jei įstatymas numato, kad pagal naują darbo kodeksą gali būti iki dvidešimt procentų sudaroma, šakinėje kolektyvinėje sutartyje, dabar jau galiojančioje, numatyta, kad galima sudaryti be limito.
Nustatyta galimybė išieškoti visą žalą iš darbuotojo ne tik esant įstaigos kolektyvinei sutarčiai, bet ir darbdaviui parengus sąrašą ir jį suderinus su profesine sąjunga. Ką reiškia sąvoka „suderinus“? Neaišku.
Pasyvus budėjimas namie, kai darbuotojas turi būti pasirengęs atlikti darbą, nėra laikomas darbo laiku. Tai sausio mėnesį buvo priimtas Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimas vienoje svarbioje byloje, kurioje teismas pasisakė, kad budėjimas namie, kai darbuotojas privalo atlikti darbą arba laukti iškvietimo, yra prilyginamas darbo laikui.
Paskutinis punktas – profesiniai sąjungai gali būti skiriama iki trijų tūkstančių eurų bauda darbdavio naudai, jei atsiranda kolektyvinis ginčas. Ši nuostata apkritai nepriimtina“, - kalbėjo teisininkas.
Jautėsi kaip balastas
Profesinė sąjunga „Solidarumas“ susilaikė nuo pasirašymo. „Mes viską išnagrinėjome, išdiskutavome ir norime arba papildyti esamą sutartį ir tada pasirašysime arba tiesiog tartis su ministru, kad jis pasirašinėtų naują šakinę sutartį“, - sakė profsąjungos pirmininkė K.Krupavičienė.
Jai antrino Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, kuri dalyvavo garsiosiose derybose: „Man iki šiol neaišku, kodėl buvo tokia derybinės grupės sudėtis, o ne kitokia. Du pirmieji, ko gero, visiems gerai žinomi: tai - Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. Jie buvo pagrindiniai, turėjo vieną bendrą teisininką. Mano nuomone, visos žemiau esančios profesinės sąjungos buvo tiesiog imtos kaip balastas, kaip masinis palaikymas, į kurių pastabas nebuvo atsižvelgiama rimtai.“
Pasak jos, dalyvaujant pačiose derybose ir stebint Vyriausybės atstovų nuotaikas, buvo matyti, kad profsąjungų atstovai per lengvai nusileidžia.
„Ką reikia taisyti ir ko sieksime – suformuoti naują koaliciją, į kurią būtų įtrauktos visos profesinės sąjungos ir visi kas tik gali savo gebėjimais, protu prisidėtų prie šakinės sutarties sukūrimo ir pasirašymo. Visgi, tai yra šakinė sutartis ir turėtų galioti visiems medicinos srityje dirbantiems darbuotojams, o ne tik finansuojamiems iš PSDF biudžeto ar dar kitaip. Tai neturėtų priklausyti ir nuo įstaigos pavaldumo“, - sakė J.Keburienė.
Moteriai nepatiko tai, kad derybose atvykę stebėtojai ar kitų profesinių sąjungų atstovai, jos žodžiais tariant, buvo išvejami. Juk tai nebuvo slaptos derybos!
„Neaišku, kas sprendžia derybinės grupės sudėtį, kokie yra kriterijai, kokios pirmininkaujančios funkcijos. Galiu pasakyti, kad ponas Labanauskas leido sau prisiimti daugiau nei pirmininkaujančio pareigas.
Ką jau kalbėti apie posėdžių periodiškumą: tiesiog iš vakaro paskambinama arba atsiunčiamas elektroninis laiškas, kad rytoj 13 valandą bus posėdis. Įsivaizduokite, ką reiškia, kai negali turėti nei darbinių, nei šeiminių įsipareigojimų, nes visą laiką turi būti pasiruošęs bėgti į derybas“, - kritiką išsakė J.Keburienė.
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas:
- Pirmiausia nepatenkinta yra viena konkreti profsąjunga, visos kitos pasirašė. Manau, kad šakinė sutartis tikrai galėtų būti papildyta jų pasiūlymais, su kuriais susipažinau. Nematau nieko, kas būtų per daug sudėtinga įgyvendinti. Iš principo reikėtų tęsti pokalbį su ministerija. Jei ši į kalbas nesileis, laukti sekančio etapo, kada vėl bus derybos. Juk reikia gerbti ir kitas puses, kurios pasirašė ir jie turi teisėtus lūkesčius turėti tokią sutartį ir naudotis jos privalumais. Jei vyko derybos, pasirašymas, tai dabar reikia vykdyti sutartį. Logiška būtų peržiūrėti ne po dviejų metų kaip dabar yra nukelta, nes gan stambios organizacijos neprisijungė.
Lietuvoje profsąjungos yra susiskaldžiusios ir jų labai daug. Nėra hierarchinio ryšio, jos visos vienodai reikšmingos, todėl turime tokią situaciją.
Bet aš akcentą dedu į nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuri apimtų visus sektorius. Problema yra tokia, kad neturime vizijos apskritai dėl algų kėlimo valdiškame sektoriuje ir nėra pagrindinių skaičių, kiek švietimui, kiek sveikatai, kiek kultūrai skirti. Tokių derybų Lietuvoje dar nėra, nepribrendome. Vakarų pasaulyje yra taip: pavasarį vyksta derybos su profsąjungomis, susitariama dėl biudžeto pagrindinių skaičių, tai yra, kiek yra skiriama sveikatos, kiek švietimo darbuotojų algų didinimui, o rudenį Finansų ministerija derybų pagrindu ruošia biudžeto projektą. Bet tam reikia brandos.
Mūsų profsąjungos derasi tik atskirose šakose. Sutinku, yra problema dėl šakinės sutarties – ji ne tobula. Manau, kad reikia šiek tiek palaukti, pagyventi skirtingą gyvenimą: vieni pagal sutartį, kiti – be jos, ir galiausiai atnaujinti derybas, jei sutiks visi dalyviai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: