Nors perpildyti vaikų darželiai – įsisenėjusi ir dažnai linksniuojama problema, su kuria susiduria daugelis mažylius auginančių tėvų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo klausimu oficialiai susirūpino neseniai. Savivaldybės gi šiaušiasi: jos netiki paviešintais duomenimis.
Net 65 procentai Lietuvos darželių turi bent vieną perpildytą grupę.
Bendra problema
Ministras Aurelijus Veryga pristatė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atliktą darželių saugos tyrimą. Pasitvirtino nestebinantis faktas – perpildytas grupes lankantys vaikai nėra saugūs: kyla didesnė traumų tikimybė, grėsmė susirgti užkrečiamosiomis ligomis. Net 65 procentai Lietuvos darželių turi bent vieną perpildytą grupę. Neįtiko nesaugios vaikų žaidimų aikštelės, rasta sanitarinių pažeidimų, lėtai vyksta ypatingųjų poreikių vaikų integracija. Sveikatai nedraugiški ir privatūs darželiai.
Anot NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, šios įstaigos turi kitas problemas: „Su žaidimo aikštelėmis susijusių pažeidimų nefiksuojama, nes dažniausiai jie neturi savo aikštelių. Šiuose darželiuose pastebimos su darbuotojais susijusios problemos: jų kvalifikacija būna netinkama, darbuotojai nepasitikrinę sveikatos, o kilus pavojui vaiko gyvybei nesugebėtų suteikti pirmosios pagalbos.“
Tiesa, iš bendro konteksto išsiskyrė Panevėžio savivaldybė: patikrinimų metu darželių perpildymo ir kitų sveikatos pažeidimų čia neužfiksuota.
Kaltųjų paieškos
SAM atstovai savo kaltės nemato. A.Veryga tikina, kad tai – savivaldybių problema. Anot ministro, padėtis nėra normali: „Buvo savivaldybių lūkestis, kad ministerija keistų higienos normą. Davėme aiškų signalą savivaldybėms, kad jos nelauktų normų keitimo.“ Ministrui pritarė ir R.Lingienė: „Jokiomis priemonėmis nepavyko įtikinti savivaldybių. Teismai pripažįsta, kad jų sprendimai neteisėti, bet bylinėjimosi proceso metu spėja pasikeisti tarybos sudėtis ir viskas prasideda iš naujo.“ Dalis darželių veikia nelegaliai – neturi reikalingo higienos paso. Žalią šviesą tokioms įstaigoms uždega savivaldybės, priimdamos neteisėtus sprendimus.
Kyla paradoksali situacija: tokie darželiai kelia rizikas, tačiau uždarymas prie gero neprives. „Darželiai veikia, nes įsisukama į ilgą teismų maratoną. Tačiau reikia pripažinti, kad didesnė žala būtų padaryta, jei neteisėti darželiai būtų uždaromi, mat vaikams vietų trūksta“, - teigė R.Lingienė ir pridūrė, kad dėl sprendimų jau deramasi su savivaldybėmis. Kaip pasiūlymas nuskambėjo naujų darželių statymas. Kada žodžiai taps veiksmais, iš kur pavyks surinkti lėšų, žinoma, nenurodyta. Nei aiškių planų, nei datų neišdavę SAM specialistai buvo paslaptingi.
„Reikia geranoriškumo ir bendrai sutelktų pastangų. Kada bus pasiekti rezultatai priklauso nuo to, kaip savivaldybės bendradarbiaus“, - tikino R.Lingienė.
Savivaldybės nesutinka
Savivaldybės ministerijai nusileisti nelinkusios. Kuo baigsis ši akistata, neaišku, tačiau kaltinimų kratomasi. Niekas neneigia, kad sveikatai žalingos pilnos grupės tikrai egzistuoja, bet atstovai tikina, kad tai - dirbtinė problema. Ji neva atsiranda dėl to, kad tėvai renkasi darželius strategiškai patogioje vietoje, pavyzdžiui, miesto centre. Kauno savivaldybės atstovės J.Baltaduonytės teigimu, NVSC ir SAM duomenys nepatikimi: „Jų rezultatai remiasi popieriuose esančiais skaičiais, o ne realia situacija.“ Nors ir pripažino, kad grupių sąrašuose nurodoma kiek daugiau darželinukų, nei numato higienos normos, J.Baltaduonytė įtikinėjo, esą vaikų lankomumas nėra šimtaprocentinis: jų grupėse būna mažiau, nei oficialiai skelbiama.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: