„Kaip matome, Lietuvoje pagrindinis dėmesys skiriamas procedūros įvykdymui, bet ne kainų analizei rinkoje, kad, gink Dieve, nepažeistume kokio nors viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo. Nors iš tikrųjų kryptis turėtų būti visiškai kita“, - sako Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) direktorius Darius Vedrickas (34 m.)
„Jei norime, kad ateitų nauji žmonės dirbti su viešaisiais pirkimais, tokie eskalavimai, kad viešieji pirkimai yra blogis, kad čia - visi vagys, korumpuoti, šiai sričiai patrauklumo neprideda“, - sako Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) direktorius Darius Vedrickas.
- Žinant, kad įstaigų vadovai dažnai įklimpsta dėl viešųjų pirkimų, kokie būtų centralizuotų pirkimų privalumai?
- Kalbėdami apie centralizuotus pirkimus, turėtume išskirti keletą aspektų: ekonomiškumas, paprastumas ir, žinoma, užtikrinama didesnė konkurencija. Perkančiajai organizacijai nereikia ruošti pirkimo, jai belieka tik pateikti užsakymą elektroniniame kataloge. Visas viešųjų pirkimų procedūras atliekame mes, o perkančiajai organizacijai belieka pasirinkti jai reikalingą techninę specifikaciją ir įvykdyti viešąjį pirkimą. Elektroniniame kataloge dėl kiekvieno užsakymo paprastai konkuruoja keli tiekėjai, žinoma, priklausomai nuo pirkimo modulio ir kiek tiekėjų yra rinkoje. Matome, kad perkančiajai organizacijai numačius maksimalų biudžetą, kiek ji yra pasirengusi už tai mokėti, sutaupoma nuo septynių iki dvidešimt procentų.
- Kokią dalį pavyksta sutaupyti centralizuotai perkant vaistus?
- Jei vykdomi įprastiniai pirkimai, sutaupoma daugiau nei septyni procentai, jei konsoliduoti - beveik devyni.
Lyginant du tūkstančiai šešioliktus ir septynioliktus metus, ypač kalbant apie vaistų pirkimą, kas turbūt yra svarbiausia asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, užsakymų skaičius vaistų pirkimų modulyje padidėjo šešiasdešimt vienu procentu, o vertė išaugo keturiasdešimt trim procentais. Ką tai rodo? Kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra linkusios pirkimus vykdyti per CPO elektroninį katalogą. Svarbu, kad tai darant išnyksta, jeigu galima taip sakyti, korupcinis šešėlis. Kadangi perkančioji organizacija negali įtakoti nei pagrindinės sutarties sąlygų, nei tiekėjo kvalifikacijos – viskas yra atliekama centralizuotai.
- Turbūt jums tenka gerai „įsikirsti“ į gydymo įstaigų specifiką?
- Žinoma, specifikos yra, bet turime suprasti, kad kalbame ne apie vieną įstaigą, visiškai skirtingą nuo visų kitų, o kalbame apie sektorių, kuriame veikia beveik du šimtai perkančiųjų organizacijų arba du šimtai asmens sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių iš esmės panašius poreikius.
Nesutikčiau su pasakymais, kad negalime centralizuoti pirkimų gydymo įstaigose. Mes jau centralizuojame vaistų pirkimus ir turime gerus rezultatus. Centralizuotai įsigyjame sąnarių endoprotezus, kuriuos daugiausiai perka VLK ir išdalina asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Turime medicininius reikmenis, pavyzdžiui, ausų kilputes, vožtuvėlius. Artimiausiu metu paleisime asmens higienos pirkimo modelį, tai yra sauskelnės, užklotai. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko analizę ir nustatė, kad iš tikrųjų ten nėra viskas gerai. Tad sukursime pirkimo modulį ir juo galės naudotis ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir globos įstaigos.
Perkančiosios organizacijos pradeda suprasti konsoliduotų pirkimų naudą, bet jos turi tarpusavyje suderinti poreikius. Turbūt sunkiausia, kad turi galvoti vien apie savo, bet ir kitas įstaigas. Dažnai derintis nenorima, nori pirkti tik pats už save. Šiais metais turėjome pavyzdį su Kalėjimų departamentu, kuris įvykdė konsoliduotą vaistų pirkimą CPO kataloge visoms pavaldžioms įstaigoms ir iš tikrųjų pirkimas buvo labai didelis – pirko daugiau nei keturių šimtų vaistinių preparatų. Jie sakė, kad iki šiol įvykdyti vaistų pirkimą jiems buvo didžiulis iššūkis, kadangi neturėjo specialių žinių.
- Kodėl kai kurios įstaigos pasirenka pirkti savarankiškai?
- Aplinkybių yra įvairių. Viešųjų pirkimų įstatymas nesako, kad pirkti per CPO yra totali prievolė. Perkančiosios organizacijos tik privalo pirkti per Centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei negali įsigyti pigesniu būdu arba jeigu neatitinka poreikių. Būna situacijų, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigose vaisto reikia labai greitai. O pirkimo procedūra CPO kataloge, nors greičiausiai įvyksta per dvi darbo dienas, bet dar sutarčiai pasirašyti skiriamos penkios darbo dienos perkančiajai organizacijai, penkios darbo dienos tiekėjui. Taigi kartais laikas nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąjungininkas. Kiekvienais metais atnaujiname vaistų pirkimo modulį ir matome, kad vis atsiranda nauji poreikiai sveikatos priežiūros įstaigoms įsigyti tam tikrus vaistus, kurių anksčiau kataloge nebuvo.
Galbūt būtų racionalu, kad konsoliduoti vaistų pirkimai vyktų apskričių mastu, idant asmens sveikatos įstaigos pradėtų bendrauti. Užuomazgos padarytos, mano nuomone, labai geros, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija kaip vieną asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų veiklos vertinimo kriterijų nurodė, kad būtų atliktas bent vienas konsoliduotas viešasis pirkimas, nesvarbu, ar per CPO, ar savarankiškai, bet kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo judėti tokia kryptimi.
- Kaip užkirsti kelią tokiems dalykams kaip auksinių šaukštų skandalas ar keliskart brangesni skalbiniai gydymo įstaigose?
- Iš vieno įvykio nereikėtų daryti apibendrinamų išvadų apie visą sistemą. Jei norime, kad ateitų nauji žmonės dirbti su viešaisiais pirkimais, tokie eskalavimai, kad viešieji pirkimai yra blogis, kad čia - visi vagys, korumpuoti, šiai sričiai patrauklumo neprideda, todėl gana sunku pritraukti naujus žmones.
Kad gautume gerą rezultatą kokybės ir kainos atžvilgiu, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas rinkos analizei, kada nagrinėjamos kainos. O Lietuvoje situacija yra kitokia: pagrindinis dėmesys yra skiriamas procedūroms įvykdyti, bet ne rinkos analizei, kad, gink Dieve, nepažeistume kokio nors viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo. Nors iš tikrųjų kryptis turėtų būti visiškai kita. Kaip aš sakau, turime keisti viešųjų pirkimų DNR, kad pagrindinį dėmesį skirtume rinkos analizei ir atitinkamai pagal tai susidėliotume tiek techninę specifikaciją, tiek pagrindines sutarties nuostatas.
Dosjė
Nuo 2011 m. dirbo Ūkio ministerijoje viešųjų pirkimų politikos formavimo srityje. Buvo atsakingas už viešųjų pirkimų srities teisės aktų projektų rengimą, VšĮ „CPO LT“ veiklos koordinavimą, strateginių dokumentų rengimą, gerosios praktikos viešųjų pirkimų srityje analizę ir pasiūlymų teikimą. Dar anksčiau dirbo Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamente ir Viešojo administravimo departamente. D.Vedrickas Mykolo Romerio universitete yra įgijęs viešojo administravimo bakalauro laipsnį, o Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute – viešojo administravimo magistro laipsnį. Nuo 2017 m. gegužės 16 d. eina Viešosios įstaigos CPO LT direktorius.
Komentuoti: