„Esame davę užduotį, kad gydymo įstaigų analizė turi „ateiti“ į komitetą. Kol kas apie ligoninių uždarymus nekalbama“, - sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas, pridurdamas, kad rudens sesijoje bus griebiamasi sveikatos sektoriui itin reikšmingų darbų.
„Nemėgstu žodžio „reforma“, nes, kiek atsimenu, daugiau negu ketvirtį amžiaus gyvenome nuolatinių reformų laiku. Iš tikrųjų tai - ne reformos. Mes turime organizuoti sveikatos apsaugą. Ne reformuoti, bet organizuoti, kad ji būtų palanki pacientui, kad medikas jaustųsi saugus ir užtikrintas ateitimi, o žiniomis bei darbu galėtų padėti žmonėms“, - sako Seimo narys Darius Kaminskas.
- Rajonai gąsdinami juoduoju ligoninių sąrašu. Jį matėte savo akimis?
- Iš karto sakau, kad tai – mitas. Tokio sąrašo nei matęs, nei girdėjęs. Kaip įsivaizduoju, Sveikatos apsaugos ministerija atlieka analizę vertindama iš visų ligoninių suplaukusius duomenis. Vienoms įstaigoms sekasi geriau, kitoms – prasčiau. Tada ir pradėsime kalbėti, kaip galime išlaikyti gydymo įstaigas, kad šios gyvuotų bei teiktų paslaugas, kurių reikia gyventojams. Kaip medikas visada „sergu“ už kolegas, kad jie turėtų darbą ir už jį gautų orų atlyginimą.
- Bet gal ministras Aurelijus Veryga mintyse kaip šachmatų figūras dėlioja rajonines ligonines – jūs gi to nežinote?
- Kiek jį pažįstu, kalbame atvirai. Bent jau slaptos informacijos nebuvo. Klausėme ministerijos. Jie patikino, kad tokio sąrašo nėra. Pagal tam tikrus kriterijus rodė ir kiekvienas matė, kiek stacionarizuotų paslaugų teikia, kokių operacijų atlieka, kiek gimdymų priima kiekviena įstaiga. Tai yra būtent ta medžiaga, kurią turime vertinti, nes, neturėdami pagrindinių duomenų, apie gydymo įstaigų reorganizavimą negalime net kalbėti. Šiuo metu vertinama, kokia yra įstaigų būklė, ką mums reikėtų keisti, ką stiprinti, netgi vertinti žmogiškuosius išteklius, apgalvoti teisinę bazę, kad ir kalbant apie dvigubą įstaigų pavaldumą.
- Pritariate dvigubam įstaigos pavaldumui – kai ligoninę už virvučių tampys tiek savivaldybė, tiek ministerija?
- Manau, kad taip. Kadangi penkias kadencijas esu buvęs Kėdainių tarybos narys, savivaldybių situaciją išmanau gerai. Problema, kad savivaldybės taryba, kaip pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų steigėjas, praktiškai nieko negali padaryti, jei iš aukščiau ministerija „nuleidžia“ tam tikrus nurodymus. Kaip sakoma, yra dvi auklės, o vaikas lieka be galvos. Ligoninių darbuotojai irgi skųsdavosi, kodėl savivaldybė nekelia atlyginimų. Nors ji - steigėja, bet yra bejėgė. Jei nuleidžiamos tam tikros direktyvos, jos turi būti pagrįstos ir finansiškai. Automatiškai už tai turėtų atsakyti ir ministerija. Savivaldybė visąlaik matys ir atstovaus gyventojams, kad šie gautų geriausias sveikatos priežiūros paslaugas arčiau namų. Būtų sutarta, kad savivaldybė atstovauja rajono interesams, o valstybė ir ministerija užsiima būtent finansinių srautų reguliavimu.
- Jeigu juodojo sąrašo ir nėra, be abejonės, jis bus... Kai kurių ligoninių situacija apverktina...
- Tai galima padaryti jungimo būdu. Dabar yra Klaipėdos miesto ligoninė ir Skuodo ligoninė. Pastaroji – kaip filialas. Tokių pavyzdžių gali būti ir daugiau. Bet ar tai reiškia, kad ligoninė bus uždaryta? Nebus! Ji vis tiek teiks atitinkamas paslaugas. Taip, galime diskutuoti, gal kai kurios įstaigos keis profilį, gal bus kuriamas mažos ligoninės modelis, galbūt virs slaugos įstaigomis, nes slaugos paslaugų poreikis iš tikrųjų didelis.
Esame davę užduotį, kad gydymo įstaigų analizė turi „ateiti“ į komitetą, bet, kaip minėjau, apie ligoninių uždarymus kalbos tikrai nėra.
- Kaip medikų atlyginimus padaryti orius: galbūt į politiką pasukote neapsikentęs sudėtingų darbo sąlygų?
- Ketvirtį amžiaus dirbau gydytoju praktiku, tad žinau, kokia yra reali situacija: sudėtingus mokslus baigęs žmogus, norintis oriai gyventi, turi lakstyti po kelis darbus ar prisiimti didelį darbo krūvį. Visos mano ir kolegų pastangos komitete yra tam, kad būtų skiriamas kuo didesnis finansavimas. Turime suprasti, kad atlyginimus galime pakelti tik didėjant finansavimui. Reikalingi ir realūs įkainiai, pagal kuriuos įstaigos galėtų išsilaikyti. Dirbama ir dėl sveikatos draudimo įstatymo, kad valstybė už draudžiamuosius asmenis mokėtų pakankamą sumą, kuri bent jau susilygintų su tuo, ką sumoka dirbantys žmonės.
Buvo pasirašytas susitarimas su Gydytojų sąjunga dėl mediko atlyginimo didėjimo, numatant, kad iki du tūkstančiai dvidešimtų metų jis sieks tris su puse vidutinio darbo užmokesčio, o viduriniam personalui - pusantro vidutinio darbo užmokesčio. Toliau dirbsime ta linkme. Teko bendrauti su finansų ministru ir premjeru, yra numatytas grafikas, kad atlyginimas medikams turėtų nuosekliai didėti kasmet. Bet valstybė yra įsipareigojusi kelti atlyginimus ir pedagogams, ir medikams, ir socialiniams darbuotojams. Vienu metu ženkliai padidinti visiems – tikrai sudėtinga. Nenoriu supriešinti specialybių, bet turime žiūrėti į visus.
- Medikų bendruomenės netenkina šakinė kolektyvinė sutartis. Šią pasirašius, skundžiamasi, kad jie nebegalės streikuoti?
- Kiek žinau, buvo susitikę Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai su ministru. Jie diskutavo šiuo klausimu. Nelabai logiška: susitari ir paskui pradedi streikuoti. O draudimo piketuoti sutartyje nemačiau. Negali būti laisvoje šalyje, kad užgniaužtume demokratinius procesus. Kalbama tik apie tai, kas jau yra sutarta, pasirašyta ir patvirtinta, tad nelabai yra dėl ko protestuoti.
- Kaip į reformas žvelgiate mediko akimis?
- Taip, reikalingos skausmingos reformos. Pasakyčiau vaizdžiai kaip medikas: jei susidarė pūlinys, kitąkart reikalinga chirurginė intervencija jam prapjauti. Nors tai yra skausminga, reikia padaryti. Nemėgstu žodžio „reforma“, nes, kiek atsimenu, daugiau negu ketvirtį amžiaus gyvenome nuolatinių reformų laiku. Iš tikrųjų tai - ne reformos. Mes turime organizuoti sveikatos apsaugą taip, kad ji pradėtų veikti ir funkcionuoti. Ne reformuoti, ne optimizuoti, bet organizuoti, kad ji būtų palanki pacientui, kad medikas jaustųsi saugus ir užtikrintas ateitimi, o žiniomis bei darbu galėtų padėti žmonėms.
Dosjė
1992 m. baigė studijas Kauno medicinos institute, gydytojas (akušeris ginekologas).
2006 m. baigė Kauno technologijos universitetą, viešojo administravimo magistras.
1995–2016 m. Kėdainių ligoninės Akušerijos – ginekologijos skyriaus gydytojas, 2004–2016 m. skyriaus vedėjas. Nuo 1998 m. užsiėmė privačia praktika.
1999 m. Naujosios sąjungos, 2006–2009 m. Darbo partijos, 2006 m. Pilietinės demokratijos partijos narys.
2000–2016 m. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, 2002–2004 m. vicemeras.
Nuo 2016 m. Seimo narys.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: