Įsitikinę - prie suskilusios geldos neliks
Ar buvo baimių, jog darbdavys gali griežti dantį, nes, kaip žinia, darbduotojai neretai bijo sirgti, ką jau kalbėti apie devynis mėnesius truksiančią karo tarnybą?
„Tiesą sakant, ne. Viena vertus, pasitikiu savimi ir žinau, kad jeigu atsitiktų taip, jog darbdavys mane atleistų, tikrai neliksiu prie suskilusios geldos. Aišku, buvo šiokio tokio nepasitenkinimo, kad reikės perstyguoti darbus, bet iš darbdavių pusės sulaukiau pritarimo.
 
Devyniasdešimt procentų kolegų žiūrėjo teigiamai, sakė, kad mano pasirinkimą eiti tarnauti į kariuomenę gerbia“, - prisipažįsta į karo tarnybą išėjęs trisdešimt šešerių Vaidas Neverauskas, pagal išsilavinimą - vaistininkas, dirbantis žiniasklaidos srityje.
„Dirbau viešųjų ryšių įmonėje. Iš tikrųjų bijojau darbdavių reakcijos, bet baimės, pasirodo, buvo tik mano galvoje. Jie mano sprendimą sutiko palankiai. Aišku, darbdaviai buvo nustebę dėl tokio pasirinkimo, bet nesudarė kliūčių - kaip tik gražiai išlydėjo ir, sako, laukia sugrįžtant. Jeigu darbdaviai būtų sureagavę neigiamai, manau, kad tikrai nebūtų problema sugrįžus po devynių mėnesių karinės tarnybos rasti kitą darbą“, - tikino į kariuomenę tarnauti išėjusi Marija Čereškevičiūtė.
 
Darbdaviai klausia, ar privalo išleisti
Paskelbus šauktinių sąrašą, jį puola tikrinti ne tik kiekvienas jaunuolis, bet ir darbdavys. Mat tiek pašaukto jaunuolio, tiek savanoriškai einančiojo į karinę tarnybą darbo vieta privalo būti saugoma.
„Užklausimų iš tikrųjų gauname tiek iš darbdavių, tiek iš pačių šauktinių. Žinoma, šauktiniui pirmiausias rūpestis, ar jam bus išsaugota darbo vieta. Karo prievolininkams galioja karo prievolės įstatymas ir Darbo kodekso yra teikiama apsauga, kur numatyta, kad tarnybos metu jiems išlaikoma darbo vieta“, - sako Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyr. specialistas Julius Židonis.
 
Patys darbdaviai tikisi, kad sąrašuose esantys jų darbuotojai vis dėlto nebus pašaukti arba nepraeis griežtų sveikatos patikrinimų ir prie karo tarnybos nebus prileisti.
„Darbdaviams vėlgi kyla klausimų, ar karo prievolininkus reikia išleisti, kokiomis sąlygomis? Todėl yra atitinkamai valstybinės darbo inspekcijos išleisti paaiškinimai, mes irgi teikiame informaciją, ką teisės aktai numato ir kokia yra karo prievolininkų apsauga. Taip pat, kas aktualu darbdaviui, kad, kai pas jį grįžta šauktinis, atlikęs tarnybą arba įsidarbina, darbdavys gali pretenduoti į šešių mėnesių darbuotojo atlyginimo subsidiją, kurią išmoka teritorinės darbo biržos. Iš esmės informuojame abi suinteresuotas šalis apie jų teises, pareigas ir netgi šiokius tokius privalumus“, - sako J.Židonis.
 
Pašnekovas tikina, kad jo nėra pasiekusi informacija, jog dėl karinės tarnybos darbuotojas būtų atleistas ar turėtų nemalonumų dėl nesupratingo darbdavio.
„Mes nebent galėtume tokiu atveju informuoti ir nukreipti į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo komisijas bei paaiškinti, kaip būtų galima karo prievolininkui ginti savo teises. Tikimės, kad ir darbdavių, ir karo prievolininkų informavimas apie jų teises veikia ir apsaugo karo prievolininkus“, - tikisi J.Židonis.
Naujojo darbo kodekso J.Židonis nėra sulaukęs nė vieno klausimo iš karo tarnybą atliekančių asmenų.

---

 
Komentarai
 Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas:

- Karo prievolės įstatyme numatyta, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, garantuojant jiems darbo vietą. Galiojančiame Darbo kodekse yra atitinkama nuostata, tačiau naujai rengiamame Darbo kodekso projekte tokios nuostatos nelieka.
 
Todėl siekiant suderinti įstatymų nuostatas ir apsaugoti karo prievolę atliekančius karius, pasiūliau papildyti rengiamą Darbo kodeksą, neleidžiant darbdaviui įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Rūpinamės krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių tarnybos sąlygomis, socialinėmis garantijomis, todėl tikimės Seimo narių palaikymo teikiamam Darbo kodekso papildymui.
 
Lietuvos darbdavių kondeferacijos vadovas Danas Arlauskas:

- Pirmas dalykas, kad tarp šauktinių atsirado labai daug savanorių. Iš tikrųjų pradžioje buvo daug neaiškumų, ką reiškia karo tarnybos loterija. O jeigu vienoje įmonėje, sakykime, pusė žmonių paklius į ją, įmonė gali likti be darbuotojų. Bet, kaip parodė praktika, tų pačių šauktinių liko ne tiek ir daug, kadangi atėjo daug savanorių. Aš manau, valstybė gerai pasielgė, nes savanoriams sudarytos tam tikros materialinės sąlygos, kad atsirastų stimulas tarnauti.
 
Kitas dalykas, kad mes pradėjome dirbti ir su Krašto apsaugos ministerija. Dabar ruošiame programą, buvome susitikę ir su ministru, nes darbdaviams tie žmonės, kurie pasirenka karo tarnybą, yra labai įdomūs – tai rodo žmonių tam tikrą aktyvumą, motyvaciją. Tarp jų pradedame ieškoti ir būsimų darbuotojų.