Dar nepasiruošę kitokiam donorystės modeliui

Margarita Meškaitė
2018-03-05
Seimo nario Mykolo Majausko siūlymas, jog donorais taptų visi asmenys, nebent šie pareikštų kitokią valią, priimtinas toli gražu ne visiems. „Valstybės vardu negalima dovanoti žmogaus organų“, - sako parlamentaras Kęstutis Masiulis. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo kitokį variantą – kad išduodant asmens tapatybės dokumentą būtų įteisinta pareiga išreikšti valią ir dėl organų donorystės.
Dar nepasiruošę kitokiam donorystės modeliui
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, prašydamas išanalizuoti „numanomo sutikimo“ donorystės modelį, pagal kurį asmuo laikomas sutinkančiu būti donoru, nebent jis pats arba po mirties jo artimieji yra išreiškę kitokią valią.

Faktas
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 26 tūkst. asmenų, sutikusių tapti donorais, iš jų – beveik 9 tūkst. vyrų ir per 17 tūkst. moterų. Per metus paruošiama apie 60 donorų, iš kurių paimami organai transplantacijai.

 
Siūlo keisti tvarką
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas M.Majauskas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, prašydamas išanalizuoti „numanomo sutikimo“ donorystės modelį, pagal kurį asmuo laikomas sutinkančiu būti donoru, nebent jis pats arba po mirties jo artimieji yra išreiškę kitokią valią.

Visgi sveikatos apsaugos ministras nepritaria visuotinės organų donorystės modeliui. Anot jo, tokiam siūlymui prieštarauja dalis visuomenės, politikų, taip pat Bažnyčia.
 
„Esame bendravę su transplantacijos specialistais. Jų manymu, visuomenė tokiam modeliui nėra paruošta ar pasiruošusi. Su Nacionaliniu transplantacijos biuru esame aptarę kitokį modelį, jam ruošiamasi: kad žmonės, atsiimantys tapatybės dokumentą, kurį keičia kas dešimt metų, privalėtų deklaruoti, sutiktų ar nesutiktų būti donorai. Jei tokia sistema atsirastų, per dešimt metų Lietuvos gyventojai deklaruotų sutikimą ar nesutikimą“, – žurnalistams yra sakęs ministras.
 
Susiskaldė į dvi stovyklas
Organų donorystė Lietuvoje šiuo metu įmanoma tik tais atvejais, kai žmogus pasirašo sutikimą po mirties paaukoti organus donorystei arba taip nusprendžia jo artimieji.
„Natūralu, kad gedintiems šeimos nariams yra sunku priimti sprendimą dėl organų donorystės, nežinant artimojo valios. Tai yra viena dažniausiai minimų priežasčių, kurią nurodo organų donorystei prieštaraujantys šeimos nariai. Todėl absoliuti dauguma ES šalių taiko „numanomo sutikimo“ donorystės modelį“, – teigia M.Majauskas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis tokią idėją vertina skeptiškai.
 

„Negali valstybė kėsintis į kito žmogaus turtą ir juolab – organus. Paimti ir pareikšti tokias pretenzijas yra neįmanoma. Mano požiūriu, netgi teisiškai nepriimtina valstybės vardu dovanoti organus, kuomet žmogus neišreiškia valios. Jei neišreškia, vadinasi, jos ir nėra. Lygiai taip pat galima sakyti, kad po mirties visas žmogaus turtas lieka valstybei, jeigu jis neišreiškia kitokios valios“, - palygina konservatorius Kęstutis Masiulis.

 
Visuomenė turi daug baimių
Šiuo metu Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre yra užsiregistravę 26 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Nors ir kilni idėja, donorystės kortelių programa šiandien turi beveik tiek pat naudos kiek kortelė su švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdu piniginėje. Dėl paprasčiausios priežasties – tam, kad veiktų, donorais turi būti užsiregistravę bent milijonas gyventojų, nes tik retas gali tapti tikru donoru“, – sako M.Majauskas.

Anot jo, donorais dažniausiai tampa asmenys, neužsiregistravę donorų registre. Dalis iš jų atkrenta dėl netinkamos organų ir audinių būklės. Dažnai artimieji nesutinka, kad organai būtų skirti kitų žmonių gyvybėms gelbėti.
 
„Lietuvoje yra daug visokių baimių. Paprasčiausiai reikia laiko, diskusijų, gerųjų pavyzdžių, kurie parodo, kad žmonės, gavę donorinius organus, ir toliau sugeba gyventi, dirbti, negu kad mirusiojo organai būtų utilizuoti ar pradingtų liepsnose arba būtų užkasti į žemę. Jeigu mirusysis gali pasitarnauti kito žmogaus gyvybei, kodėl nepadėti. Tokia praktika yra taikomas kitose šalyse“, - sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

 
Komentaras
Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė:


- Lietuva naujam modeliui dar nepasiruošusi. Iš tikrųjų donorystės arba transplantacijos sistema, kuri šiuo metu yra galiojanti, Lietuvoje galioja aštuoniolika metų. Donorystės rezultatus lemia ne sutikimo modelis. Svarbiausia – reikia, kad būtų konstatuota smegenų mirtis ligoninėje, reanimacijoje. Vadinasi, turime daug dirbti arba skatinti, viešinti, informuoti gydytojus, kurie ten dirba. Bet kuriuo atveju, ar modelis yra pasirašytinas, ar toks, koks dabar siūlomas – vadinamasis numanomas, šeimos ir artimųjų visada klausiama. Ir galutinį sprendimą arba nuomonę išreiškia artimieji.
 
Kai mes daug kalbame apie donorystę, artimiesiems jau nėra baisu duoti sutikimą. Tad, jeigu sugalvotume keisti modelį „čia“ ir „dabar“, iš tikrųjų atsirastų priešprieša, kodėl žmogus nebe pats sprendžia, ką aš noriu dovanoti, o yra įpareigojamas tam tikro nutarimo arba įsakymo punkto, kad jam tai yra privalu daryti. Kitas modelis tikrai nėra blogas. Bet reikia labai daug diskutuoti su specialistais, visuomene ir gana ilgo pereinamojo laikotarpio, kad nesustabdytume ir nesugriautume ką šiandien turime. Nes jeigu apie donorystę tik pasirodo neigiama informacija, tuomet rodikliai stoja ir žmonės pradeda abejoti, ar tikrai tai yra kilnu ir gerai.

 
Tarp kitko
„Numanomo sutikimo“ modelis taikomas 20 Europos valstybių: Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje.
Tokiam organų donorystės modeliui ką tik pritarta Nyderlanduose. Pagal naują tvarką visi pilnametystės sulaukę piliečiai bus užregistruoti galimais organų donorais, nebent pareikštų kitaip.
Kaimyninėse ES šalyse taip pat taikomas „numanomo sutikimo“ modelis. Latvijoje jis veikia jau nuo 1992 metų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris