Dainius Pūras: „Medicinoje lengvo pasivaikščiojimo nebus“

Deimantė Gruodė
2017-09-04
„Manau, kad studijų programose turi būti numatyti emocinių krizių įveikimo dalykai. Būsimus medikus reiktų mokyti ne tik, kaip dirbti su pacientais. Dalį laiko būtina skirti tam, kad studentai išmoktų sveikai bendrauti ir įtampą „nuimti“ be raminamųjų vaistų ar alkoholio pagalbos“, - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras (59 m.).
Dainius Pūras: „Medicinoje lengvo pasivaikščiojimo nebus“
„Nesakau, kad Lietuvoje viskas yra blogai, bet turime akivaizdžių spragų, kurias atsisakome užpildyti. Norime išspręsti savižudybių problemą ir turime psichikos sveikatos sistemą, kuri absoliučiai nedraugiška suaugusiesiems, o dar labiau vaikams ir paaugliams“, - teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras.

- Ne taip seniai paskelbta, jog kas trečias ar ketvirtas besikreipiantis į psichoterapeutus yra studentas...
- Studijos - rimtas išbandymas. Kaip kiekvienas gyvenimo tarpsnis, taip ir kiekvienas išbandymas turi pranašumų ir tam tikros rizikos. Jeigu su psichikos sveikata apskritai iškyla kokių nors problemų, dažniausiai šios pasireiškia būtent paauglystėje ir jaunystėje. Juolab jei mokomasi nesveikai - prieš egzaminus ištisai kalama naktimis. Bet aš studijose įžvelgiu daugiau psichikos sveikatą stiprinančių veiksnių, nors esama ir nemažai rizikos. O kad studentai kreipiasi į psichoterapeutus, yra gerai. Svarbiausia – kad būtų kur kreiptis ir ne iš savo kišenės. Jeigu studentui jau prireikia psichikos sveikatos specialisto ar psichoterapijos paslaugų, tik turėdamas turtingus tėvelius jis gali sau leisti tokią prabangą. Tai - didžiulė dėmė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje.
 
- Vadinasi, į studentų sveikatą numojama ranka?
- Studentų psichikos sveikata iš tikrųjų yra svarbus dalykas. Lietuvoje vertėtų kalbėti apie brandesnius sprendimus. Dabar tik padejuojama ir padūsaujama. Esu matęs labai gerų studentų psichikos sveikatos centrų, pavyzdžiui, Helsinkio universitete, kai valstybė, miestas ir universitetas, šiek tiek prisideda patys studentai, sukaupia išteklius, kad studijuojantieji gautų prieinamas psichikos sveikatos paslaugas. To palinkėčiau bent vienam Lietuvos universitetui. Dėl to pas mane keletą kartų buvo atėję studentai.

 
Aš juos paskatinau, paraginau, bet šiai idėjai įgyvendinti reikia universiteto valdžios sąmoningumo ir didesnio studentų aktyvumo. Jeigu iki dvidešimt kartų reikia susitikti su specialistu, iš karto iškyla klausimas, kas visa tai apmokės. Ši našta būtų per didelė universitetui ir miestui, valstybei ir studentui. Bet, žiūrėkite, jeigu po dvidešimt penkis procentus visi susimeta, psichoterapijos paslaugos būtų pakeliama našta.
 
- Atlikta daug tyrimų, jog didžiausią nerimą ir stresą studijuodami patiria būtent medicinos studentai.
- Nenustebčiau, jei iš tikrųjų būtų tokia tendencija, nes pasaulyje yra gerai žinomas faktas, kad medikai, o šiuo atveju kalbame apie būsimus medikus, yra viena pažeidžiamiausių grupių savižudybių, priklausomybių rizikai. Tai galima įvairiai aiškinti. Lengviausia pasakyti, kad jų sunkus darbas. Bet tokių darbų yra daug. Galbūt tai galima paaiškinti tuo, kad į mediciną stoja ambicingi žmonės. Gal jie ne visada gerai įvertina savo emocinius ir sveikatos resursus, nes iš tiesų pasirenka vieną sudėtingiausių specialybių. Lengvo pasivaikščiojimo nebus, jeigu stoji į mediciną.
 
Turi būti gerai pasiruošęs iššūkiams, kitaip sakant, nepalūžti. Aš netgi pasakyčiau, kad studijų programose turi būti numatyti emocinių krizių įveikimo dalykai. Būsimus medikus reikia mokyti ne tik, kaip dirbti su pacientais. Dalį laiko būtina skirti tam, kad studentai išmoktų sveikai bendrauti ir įtampą „nuimti“ be raminamųjų vaistų ar alkoholio pagalbos. Gaila, kad dažniausiai tai aukojama studijų programose ir užpildoma daugybe specializuotų medicininių dalykų. Visų pirma medikai turi būti sveiki, dvasiškai – taip pat.
 
- Jaunimas linkęs į savižudiškus veiksmus. Ar matote proveržį šiuo metu vykdomoje savižudybių prevencijoje?
- Tuo, kas dabar vykdoma, galima pasidžiaugti, bet saikingai. Už tai, kad iniciatyvos stiprios ir geros. Ir iš prezidentės, ir iš Seimo narių, kurie jau daro spaudimą vykdomajai valdžiai ir visuomenei. Bet visa tai vyksta vaikštant aplink psichikos sveikatos sistemą. Sakoma: darykime gerus darbus, apmokykime vadinamuosius vartininkus, švieskime visuomenę, kad atpažintume savižudybės signalus. Tai yra labai svarbūs dalykai, bet turime psichikos sveikatos sistemą, kuri kasmet sunaudoja šimtus milijonų eurų. Sudėjus visas sveikatos psichikos priežiūros paslaugas, psichiatrijos ligonines, psichoneurologinius pensionatus, ambulatorinę pagalbą, vaistus sistema neveikia taip, kaip turėtų būti. Ji skleidžia žmonėms dvigubą žinią: „Ateikite pas mus, jeigu kas nors blogai“. Bet pasakykime jiems visą teisybę: „Mes jums duosime vaistų, reikia ar nereikia, ir paguldysime į psichiatrijos ligoninę. Be to, „uždėsime“ diagnozę, kuri jums gali atsirūgti.

 
Jeigu kai kurių profesijų atstovams bus diagnozuotas psichikos sutrikimas, žmogus neteks galimybės dirbti savo darbo. Tai yra dar viena dėmė mūsų sistemoje. Ar mes norime, kad žmonės kreiptųsi pas psichikos sveikatos specialistus, ar norime, kad jie slapytųsi? Juk žinome, kad kas ketvirtas žmogus gyvenime bent kartą patiria depresijos epizodą. Patys žymiausi žmonės su tuo yra susidūrę. Nesakau, kad Lietuvoje viskas yra blogai, bet turime akivaizdžių spragų, kurias atsisakome užpildyti.
 
Norime išspręsti savižudybių problemą ir turime psichikos sveikatos sistemą, kuri absoliučiai nedraugiška suaugusiesiems, o dar labiau vaikams ir paaugliams. Psichikos sveikatos sistema Lietuvoje yra ydinga, neveiksmingai. Bet kiek keičiasi valdžios, iš karto pradedama dangstyti problemą, kad nėra taip blogai. Mini per šimtą psichikos sveikatos centrų. Gerai, kad jie yra, bet jie nesustabdo nei savižudybių, nei patekimo į institucinę globą, nei per dažno guldymo į psichiatrijos ligonines. 

Dosjė

Dainius Pūras (g. 1958 m. vasario 7 d. Vilniuje) – gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, Vilniaus universiteto (VU) profesorius.
1981 m. baigė VU Medicinos fakultetą, įgijo gydomosios medicinos specialybę.1983–1986 m. Vilniaus universitete baigė aspirantūrą.
1988 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją tema „Vidutinio ir sunkaus laipsnio protinis atsilikimas Vilniaus miesto vaikų populiacijoje“, medicinos mokslų daktaras.
VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vedėjas, profesorius.
2000–2002 m. VU Medicinos fakulteto dekanas.
Nuo 1983 m. dėsto vaikų ir paauglių psichiatriją VU Medicinos fakulteto ir Filosofijos fakulteto studentams bei besitobulinantiems Medicinos fakultete gydytojams.
Nuo 2016 m. Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas teisei į sveikatą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris