Daina Gudzinevičiūtė: „Nebesuprantame valstybinių institucijų darbo“

Nerijus Bliujus
2017-08-17
„Negerai, kad neturime tokio stadiono, kuris galėtų talpinti bent jau normalų kiekį žiūrovų, kuriame vyktų renginiai. Visai neseniai vyko Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis Dėrio mieste, Vengrijoje. Dėras - maždaug Panevėžio lygio. Bet jis turi absoliučiai visas bazes padaryti tokį renginį. Mes Vilniuje to suorganizuoti negalėtume“, - sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė (51 m.).
Daina Gudzinevičiūtė: „Nebesuprantame valstybinių institucijų darbo“
„Neneigiu kultūros reikalingumo, bet sportas yra investicija į labai daug ką. Visų pirma į tautos sveikatą. Ir, be abejo, tai galėtų išspręsti labai daug socialinių problemų“, - Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

- Jau beveik penkerius metus esate LTOK prezidentė. Kaip per šiuos metus sekasi įgyvendinti iškeltus tikslus?
- Prieš tai buvęs prezidentas ilgai užėmė šias pareigas, o mums norėjosi šiek tiek modernizuoti, kad atitiktų ir dabartinę dvasią, ir bendravimą, ir abipusį ryšį. Norėjosi gilesnio bendravimo su mūsų organizacijomis.
 
- Minite geresnę komunikaciją. Kaip ji pasikeitė?
- Išplėtėme bendravimą. Pakeitėme įstatus, tad dabar mūsų nariai jau yra juridiniai asmenys, o ne fiziniai, kaip anksčiau. Sutvarkėme finansų sistemą. Ji yra visiškai vieša. Gali ir biudžetą, ir kaip jis vykdomas, pamatyti bet kuris, mokantis naudotis kompiuteriu. Tinklalapį inicijavome kartu su Sporto federacijos sąjunga. Taip pat yra tinklalapis „sportopinigai.lt“, kuriame viešiname tiek savo finansus, tiek kviečiame prisijungti kitus.
 

- Panašu, kad LTOK progresuoja, tačiau greičiausiai yra daug ir taisytinų dalykų?
- Nuo Naujųjų metų pradėta vadinamoji reforma. O aš kitaip nei sistemos griovimu jos pavadinti negaliu. Nes ji yra beprasmė ir betikslė. Pastaruoju metu visai nebesuprantame kai kurių valstybinių institucijų darbo. Valstybė, kuri mažai dėmesio skiria sportui, manau, tiesiog nesirūpina tautos ateitimi. Gal kam nors nesidominčiam sportu atrodo, kad kultūra yra aukščiau ir svarbiau. Iš tikrųjų ne. Nes sportas daug natūralesnis dalykas.
 
Varžymasis gebėjimais ir jėgomis yra daug natūralesnis turbūt žmogui dalykas, jau nekalbant apie tai, kad sportas yra gerokai objektyvesnis už kultūrinius dalykus. Neneigiu kultūros reikalingumo, bet sportas yra investicija į labai daug ką. Visų pirma į tautos sveikatą. Ir, be abejo, tai galėtų išspręsti daug socialinių problemų. O pas mus, deja, į tai žiūrima siaurai, kad tai tik medaliai.

Mes privalome kalbėti apie tai, jog iškovotas medalis yra pavyzdys ir paskatinimas šimtui žmonių pradėti sportuoti, pradėti keisti gyvenimo būdą.

 
- Ar toji reforma yra susijusi su vis dar nepatvirtintu sporto įstatymu?
- Sporto įstatymas tik dalis to. Tačiau nuo Naujųjų metų prasidėjo Lietuvos olimpinio centro žlugdymas, kuriame buvo rengiami aukščiausio lygio sportininkai. Prasidėjo ne visai suprantama reforma. Ir iš vienos pusės mes patys kalbame, kad visuomeninės organizacijos mielai paimtų daugiau atsakomybės ir funkcijų, bet be valstybės didelio dalyvavimo sporte tai neįmanoma. Nes nė viena federacija neparengs sportininko olimpinėms žaidynėms.  
 
- Vis daugiau dėmesio skiriama žmonių sveikatinimui ir sportui. Kokia LTOK pozicija šiuo klausimu?
- Labai daug apie tai kalbama, tačiau esmė yra paprastesnė. Svarbiausia skatinti sveiką gyvenimo būdą ir žmones daugiau judėti, sportuoti. Dabar įsivaizduokite suaugusius, kuriems daugiausiai reikia medicininės pagalbos. Juos dabar pradėti sveikatinti per judėjimą, pripažinkime, nėra labai parasta. Todėl mes visą laiką ir kalbame apie vaikų skatinimą sportuoti. Nes tas, kuris pradėjo darželyje sportuoti, savaime suprantama, su tuo gyvens ne tik mokykloje, bet ir universitete, o vėliau galbūt ir toliau bus aktyvus.
Apmaudu, kad vykdydami tokius projektus kaip Mažųjų žaidynės, tai yra darželinukų žaidynės, dažnai susiduriame su tuo, jog sporto salė darželyje uždaroma, nes trūksta grupių.

 
- Ar tikitės iki kadencijos pabaigos sulaukti Olimpinio stadiono? Ir kiek svarbus olimpinei bendruomenei yra šis statinys?
- Negerai, kad mes neturime tokio stadiono, kuris galėtų talpinti bent jau normalų kiekį žiūrovų, kuriame galėtų vykti renginiai. Neseniai vyko Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis Dėrio mieste, Vengrijoje. Dėras yra maždaug Panevėžio lygio. Bet jis turi absoliučiai visas bazes tokiam renginiui suorganizuoti. Mes Vilniuje to padaryti negalėtume. Kaunas jau gal ir galėtų, bet ten trūksta apgyvendinimo vietų. Štai ir paradoksas – Lietuvos sostinė Europos jaunimo vasaros olimpinio festivalio negalėtų. Ir tai ne tik stadiono problema. Tai bet kokių funkcionalių, nedidelių sporto salių problema. Baseino nebeturime, stadiono neturime.
 
- O sportininkų pasiekiami rezultatai tenkina LTOK?
- Kaip žinote, mes tik prisidėdavome prie sportininkų rengimo per olimpinį sporto centrą. Pavyzdžiui, Kūno kultūros ir sporto departamentas niekuo neprisidėjo prie jaunimo olimpinio festivalio. Bet rengimo sistemoje mes judame į priekį ganėtinai neblogai. Ir būtent sportininkų paruošimas per olimpinį sporto centrą buvo viena to priežasčių. Jeigu mes paleisime sportininkų rengimą į federacijas ar klubus, turėsime didžiulę duobę. Dabar teigiama, kad sportas tik visuomeninių organizacijų reikalas. Bet mes turbūt nenorime, kad Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse eitų su organizacijų vėliavomis? Vis dėlto jie neša Lietuvos vėliavą. Tad valstybė turi skirti tam atitinkamą dėmesį. Jeigu mes turime tokią užduotį, privalome ta kryptimi dirbti. O ne darau taip, kaip man tuo momentu „susišvietė“.


 
Dosjė
1988 m. pradėjo profesionalės karjerą šaudymo sporte.
2000 m. Sidnėjaus Olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį šaudymo rungtyje.
2001 m. apdovanota Gedimino antrojo laipsnio ordinu.
Iki 2005 m. dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
2006 m. Vilniaus universitete baigė Teisės studijas.
2012 m. baigė profesionalės karjerą šaudymo sporte.
Nuo 2012 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris