Būsimiems slaugytojams – pasirinkimo kryžkelė

Violeta Bučiūtė
2016-07-25
Slaugos specialistus ruošia ir universitetai, ir kolegijos. Nors universiteto diplomas daugeliui reiškia prestižą ir žymiai platesnes įsidarbinimo galimybes, tačiau mūsų šalies slaugos profesionalai tvirtina – norint tapti šios specialybės asu, nebūtina baigti mokslų universitete.
Būsimiems slaugytojams – pasirinkimo kryžkelė
Pasak specialistų, slaugytojas, baigęs universitetą ar kolegiją, nelabai kuo ir skiriasi savo kvalifikacija. Tik kolegijose būsimi slaugytojai yra daugiau mokomi praktinės veiklos, o universitetuose orientuojamasi į slaugos mokslą, mokslinius tyrimus.

Skirtumai – menki
„Dabar slaugytojas, baigęs universitetą ar kolegiją, nelabai kuo ir skiriasi savo kvalifikacija. Tik kolegijose būsimi slaugytojai yra daugiau mokomi praktinės veiklos, o universitetuose orientuojamasi į slaugos mokslą, mokslinius tyrimus. Kita vertus, kolegijose studentai irgi atlieka tam tikrus mokslinius tyrimus, apklausas“, - kolegijų ir universitetų slaugos bakalauro studijų programas lygino Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) viceprezidentė Aušra Volodkaitė.
 
Toks studijų panašumas ne vienam abiturientui gali sukelti rimtą galvosūkį – kokį kelią, siekiant tapti profesionaliu slaugytoju, derėtų pasirinkti? Prieš atsakant į šį klausimą, derėtų pagalvoti apie finansines galimybes, taip pat nuspręsti, ar profesinėje veikloje pakaks iššūkių vien tik slaugant pacientus.
 
Domina greičiau įsilieti į rinką
Pagal šių metų duomenis apie pretendentų į slaugos studijas skaičių galima spręsti, jog daugelis abiturientų nori kuo greičiau įsilieti į darbo rinką, todėl renkasi trejų su puse metų studijas kolegijose.

 
LAMA BPO informacinėje sistemoje pirmą vietą užėmė Vilniaus kolegijos Bendrosios praktikos slaugos dieninė studijų programa. Į valstybės finansuojamas vietas norinčiųjų įstoti – net 590 abiturientai. Kiek žemiau – Kauno kolegija, kurioje nemokamo mokslo šaknis krimsti pasiryžę 497 dvyliktokai.
 
Trečioje vietoje atsidūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) slaugos specialybė – 344 pretendentai į nemokamą mokslą. Dar žemiau pagal skaičius – 274 – siekiantys bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją nemokamai įgyti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.
 
Universiteto diplomas brangesnis
Daugeliui Lietuvos abiturientų šeimų yra labai svarbi finansinė studijų pusė. A. Volodkaitės teigimu, į universitetą yra sudėtingiau įstoti – reikalingi aukštesni konkursiniai balai, o studijuoti irgi kainuoja brangiau nei kolegijoje. 
 
Bendrosios praktikos nuolatinė studijų programa šių metų populiariausioje mokymo įstaigoje – Vilniaus kolegijoje – 2015-aisiais metams kainavo 1370 eurų. Įkainiai už mokslą kitose kolegijose labai panašūs.
Tuo tarpu metus slaugos mokytis Klaipėdos universitete 2016-aisiais-2017-iaisiais kainuos 1680 eurų, o LSMU – 1552 eurus.
 
Kita vertus, dvyliktokai, kurie būsimoje darbinėje veikloje nenori apsiriboti pacientų rūpinimųsi, bet siekia pretenduoti ir į slaugos administratoriaus poziciją ar tapti akademinės bendruomenės nariais, baigę universitetą iškart po bakalauro studijų gali žengti magistrantūros keliu. 
Kolegijų absolventai į magistrantūrą gali stoti tik po papildomų studijų. Klaipėdos universitete jos trunka iki vienerių metų ir ateinančiais mokslo metais kainuos 510 eurų.

 

Komentarai
Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto dekanė doc. Vida Staniulienė:

- Bakalauro slaugos studijų metu universitete ar kolegijoje yra ugdomos tos pačios kompetencijos. Būsimiems bendrosios praktikos slaugos specialistams nėra jokio skirtumo, kur jie baigs bakalauro studijas. Išties jokių esminių skirtumų tarp to, kokios kompetencijos reikalingos slaugytojo profesijai, nėra.
 
Mūsų šalies slaugos specialistai, ruošiami kolegijose ar universitetuose, be jokių problemų gali įsidarbinti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, nes bakalauro kvalifikacinis laipsnis yra visur pripažįstamas.
 

Abiturientui, svajojančiam apie slaugos specialybę, be jokios abejonės siūlyčiau rinktis tiktai kolegiją. Kodėl? Mano žiniomis, kolegijose yra labiau orientuojamasi į profesinius įgūdžius, į tai, ko reikalauja Europos direktyva. Mūsų šalies universitetai, kurie siūlo slaugos bakalauro studijas, neturi rimtų bazių praktikai atlikti.
Kolegijose yra ugdomi profesijos specialistai, o magistrų slaugoje nereikia labai daug – ten turėtų stoti tik patys geriausieji, kurie svajoja vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą. Apibendrindama galiu tik patvirtinti, kad slaugytojus Lietuvos mokymo įstaigos rengia tikrai labai gerai.
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovo pavaduotoja, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė, Sveikatos priežiūros profesionalų pasikeitimo (HOPE) programos koordinatorė Lietuvoje dr. Daiva Zagurskienė:

- Tiek kolegijose, tiek universitetuose rengiami savarankiški slaugos specialistai, turintys vienodus klinikinius įgūdžius. Slaugytojai, profesinę kvalifikaciją įgiję universitetuose, turi galimybę iškart tęsti studijas magistrantūroje, tad jiems atsiveria platesnės karjeros galimybės. Įgytas kompetencijas absolventai gali realizuoti įvairiose veiklose: klinikinės slaugos, slaugos administravimo, pacientų mokymo, slaugos koordinavimo, pedagogikos ir kitose srityse.
 
Nors šiandien slaugytojų darbo vietos pagal išsilavinimą nepakankamai diferencijuotos, tačiau darbdaviai, ypač kurdami naujas darbo vietas, vis dažniau pageidauja slaugos specialistų įgijusių universitetinį išsilavinimą.
Tiesa, Lietuvoje slaugytojų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų yra nepakankamas ir nesiekia Europos Sąjungos šalių narių vidurkio, tad planuojantys pasirinkti šią profesiją gali būti tikri, kad turės darbo vietas.

 
Tarp kitko
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje bet kurią minutę į pagalbą žmogui yra pasirengę atvykti apie 6 mln. slaugos specialistų.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 100 000 mūsų šalies gyventojų tenka 743 slaugytojai, Latvijoje – 547, Estijoje – 655.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

      Budinti vaistinė


      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

      razinka


      Sveika šeima


      Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

      Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

      Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Ar gudresnis valgo skaniau?
      Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

      Naujas numeris