Slaugos specialistus ruošia ir universitetai, ir kolegijos. Nors universiteto diplomas daugeliui reiškia prestižą ir žymiai platesnes įsidarbinimo galimybes, tačiau mūsų šalies slaugos profesionalai tvirtina – norint tapti šios specialybės asu, nebūtina baigti mokslų universitete.
Pasak specialistų, slaugytojas, baigęs universitetą ar kolegiją, nelabai kuo ir skiriasi savo kvalifikacija. Tik kolegijose būsimi slaugytojai yra daugiau mokomi praktinės veiklos, o universitetuose orientuojamasi į slaugos mokslą, mokslinius tyrimus.
Skirtumai – menki
„Dabar slaugytojas, baigęs universitetą ar kolegiją, nelabai kuo ir skiriasi savo kvalifikacija. Tik kolegijose būsimi slaugytojai yra daugiau mokomi praktinės veiklos, o universitetuose orientuojamasi į slaugos mokslą, mokslinius tyrimus. Kita vertus, kolegijose studentai irgi atlieka tam tikrus mokslinius tyrimus, apklausas“, - kolegijų ir universitetų slaugos bakalauro studijų programas lygino Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) viceprezidentė Aušra Volodkaitė.
Toks studijų panašumas ne vienam abiturientui gali sukelti rimtą galvosūkį – kokį kelią, siekiant tapti profesionaliu slaugytoju, derėtų pasirinkti? Prieš atsakant į šį klausimą, derėtų pagalvoti apie finansines galimybes, taip pat nuspręsti, ar profesinėje veikloje pakaks iššūkių vien tik slaugant pacientus.
Domina greičiau įsilieti į rinką
Pagal šių metų duomenis apie pretendentų į slaugos studijas skaičių galima spręsti, jog daugelis abiturientų nori kuo
greičiau įsilieti į darbo rinką, todėl renkasi trejų su puse metų studijas kolegijose.
LAMA BPO informacinėje sistemoje pirmą vietą užėmė Vilniaus kolegijos Bendrosios praktikos slaugos dieninė studijų programa. Į valstybės finansuojamas vietas norinčiųjų įstoti – net 590 abiturientai. Kiek žemiau – Kauno kolegija, kurioje nemokamo mokslo šaknis krimsti pasiryžę 497 dvyliktokai.
Trečioje vietoje atsidūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) slaugos specialybė – 344 pretendentai į nemokamą mokslą. Dar žemiau pagal skaičius – 274 – siekiantys bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją nemokamai įgyti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.
Universiteto diplomas brangesnis
Daugeliui Lietuvos abiturientų šeimų yra labai svarbi finansinė studijų pusė. A. Volodkaitės teigimu, į universitetą yra sudėtingiau įstoti – reikalingi aukštesni konkursiniai balai, o studijuoti irgi kainuoja brangiau nei kolegijoje.
Bendrosios praktikos nuolatinė studijų programa šių metų populiariausioje mokymo įstaigoje – Vilniaus kolegijoje – 2015-aisiais metams kainavo 1370 eurų. Įkainiai už mokslą kitose kolegijose labai panašūs.
Tuo tarpu metus slaugos mokytis Klaipėdos universitete 2016-aisiais-2017-iaisiais kainuos 1680 eurų, o LSMU – 1552 eurus.
Kita vertus, dvyliktokai, kurie būsimoje darbinėje veikloje nenori apsiriboti pacientų rūpinimųsi, bet siekia pretenduoti ir į slaugos administratoriaus poziciją ar tapti akademinės bendruomenės nariais, baigę universitetą iškart po bakalauro studijų gali žengti magistrantūros keliu.
Kolegijų absolventai į magistrantūrą gali stoti tik po papildomų studijų. Klaipėdos universitete jos trunka iki vienerių metų ir ateinančiais mokslo metais kainuos 510 eurų.
Komentarai
Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto dekanė doc. Vida Staniulienė:
- Bakalauro slaugos studijų metu universitete ar kolegijoje yra ugdomos tos pačios kompetencijos. Būsimiems bendrosios praktikos slaugos specialistams nėra jokio skirtumo, kur jie baigs bakalauro studijas. Išties jokių esminių skirtumų tarp to, kokios kompetencijos reikalingos slaugytojo profesijai, nėra.
Mūsų šalies slaugos specialistai, ruošiami kolegijose ar universitetuose, be jokių problemų gali įsidarbinti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, nes bakalauro kvalifikacinis laipsnis yra visur pripažįstamas.
Abiturientui, svajojančiam apie slaugos specialybę, be jokios abejonės siūlyčiau rinktis tiktai kolegiją. Kodėl? Mano žiniomis, kolegijose yra labiau orientuojamasi į profesinius įgūdžius, į tai, ko reikalauja Europos direktyva. Mūsų šalies universitetai, kurie siūlo slaugos bakalauro studijas, neturi rimtų bazių praktikai atlikti.
Kolegijose yra ugdomi profesijos specialistai, o magistrų slaugoje nereikia labai daug – ten turėtų stoti tik patys geriausieji, kurie svajoja vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą. Apibendrindama galiu tik patvirtinti, kad slaugytojus Lietuvos mokymo įstaigos rengia tikrai labai gerai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovo pavaduotoja, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė, Sveikatos priežiūros profesionalų pasikeitimo (HOPE) programos koordinatorė Lietuvoje dr. Daiva Zagurskienė:
- Tiek kolegijose, tiek universitetuose rengiami savarankiški slaugos specialistai, turintys vienodus klinikinius įgūdžius. Slaugytojai, profesinę kvalifikaciją įgiję universitetuose, turi galimybę iškart tęsti studijas magistrantūroje, tad jiems atsiveria platesnės karjeros galimybės. Įgytas kompetencijas absolventai gali realizuoti įvairiose veiklose: klinikinės slaugos, slaugos administravimo, pacientų mokymo, slaugos koordinavimo, pedagogikos ir kitose srityse.
Nors šiandien slaugytojų darbo vietos pagal išsilavinimą nepakankamai diferencijuotos, tačiau darbdaviai, ypač kurdami naujas darbo vietas, vis dažniau pageidauja slaugos specialistų įgijusių universitetinį išsilavinimą.
Tiesa, Lietuvoje slaugytojų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų yra nepakankamas ir nesiekia Europos Sąjungos šalių narių vidurkio, tad planuojantys pasirinkti šią profesiją gali būti tikri, kad turės darbo vietas.
Tarp kitko
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje bet kurią minutę į pagalbą žmogui yra pasirengę atvykti apie 6 mln. slaugos specialistų.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 100 000 mūsų šalies gyventojų tenka 743 slaugytojai, Latvijoje – 547, Estijoje – 655.
Komentuoti: