Pirmadienį grįžtant iš darbo užeini į parduotuvę, nori nusipirkti nestiprų alkoholinį gėrimą. Tačiau tave pasitinka stop linija. Rugsėjo 1-oji. „Šiandien apsieisi“, – kužda ji. Tokių užsimiršusių pasitaiko kiekvienais metais. Vieni užsiperka anksčiau, kiti tą dieną mini baruose, arba tiesiog apsieina be alkoholio. Politikams, visuomenės veikėjams dilema – drausti, ar mokyti?
Lietuva atsidūrė trečioje vietoje pasaulyje pagal legalių alkoholinių gėrimų suvartojimą, tenkantį vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui. Per dešimt metų absoliutaus (100 proc.) alkoholio suvartojimas išaugo nuo 11,3 iki 15,2 litrų.
Niūri statistika
„Rugsėjo pirmoji – diena be alkoholio“, – tokia deklaratyva žinoma nuo 2006 metų. Tuomet buvo priimtos įstatymo pataisos, įpareigojusios drausti bet kokį alkoholio pardavimą rugsėjo pirmąją – Mokslo ir žinių dieną. Tiesa, kilus visuomenės, kuriai nereikia zulinti mokyklos ar studijų suolo, pasipiktinimui, įstatymas vos už poros metų tapo liberalesnis. Taigi, šventės metu parduotuvės vadovausis Alkoholio kontrolės įstatyme numatytu draudimu, o daug kas tiesiog sugužės į barus. Žinoma, be nepilnamečių. Mat, jei bare būtų pagautas alkoholinį gėrimą „degustuojantis“ paauglys, barui grėstų didžiulės baudos.
Įstatymas priimtas dėl šių girtavimo, kuris ypač kilsteli apsinuodijimų statistikos kreives. Lietuva atsidūrė trečioje vietoje pasaulyje pagal legalių alkoholinių gėrimų suvartojimą, tenkantį vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui. Per dešimt metų absoliutaus (100 proc.) alkoholio suvartojimas išaugo nuo 11,3 iki 15,2 litrų. Atsidūrėme Baltarusijos, Moldovos, Rusijos ir Rumunijos - daugausiai išgeriančių šalių - kompanijoje.
Padėtis gerėja, kritikos daugėja
Įstatymas, regis, duoda naudos jo tikslinei auditorijai.
Studentiją vienijanti Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pritaria, kad alkoholio vartojimo mažinimas Lietuvoje yra skatintinas ir sveikintinas, bet kritikuoja priemones šiam tikslui pasiekti. Jos atstovų nuomone, visų pirma turi būti kuriami ne draudimai, bet kitokia socialinė aplinka. Tai yra, žmonėms vertėtų pasiūlyti veiklų, kuriose alus ar stipresni gėrimai nebūtų prioritetas. Jaunąją kartą apie alkoholio žalą reikėtų šviesti nuo pat pradinių klasių. Be to, sąjunga laikosi pozicijos, kad ypač svarbu ne tik prevencija, bet ir kontrolės sistema. Jei ji veiktų efektyviai ir nesudarytų galimybių nepilnamečiams įsigyti alkoholio, nereikėtų ir papildomų draudimų.
LSS pozicijai pritariančių toli ieškoti nereikia, tačiau egzistuoja ir kita pusė – įsitikinusi draudimo nauda ir teisingumu. Tad mokyti ar drausti – sunkiai išsprendžiamas klausimas, kuriam reikia laiko. Bent jau iki rugsėjo pirmosios.
Interviu
Su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Antanu Matulu.
-
Ar LR alkoholio kontrolės įstatymas duoda apčiuopiamos naudos, ypač jo dalis apie alkoholio pardavimo draudimą rugsėjo pirmąją?
- Alkoholio kontrolės įstatymas buvo priimtas gana griežtas, bet po to – tapo liberalesnis: leista reklamuoti, prekiauti alkoholiu visą parą bet kur. Tad rezultato nereikėjo ilgai laukti – 2007 metai tapo pražūtingiausi Lietuvai pagal alkoholio vartojimo ir jo sukeltų psichozių skaičių, kuris nuo 2000 metų išaugo apie 50 procentų. Vėliau prasidėjo sunki kova dėl įstatymo sugriežtinimo: buvo apribota naktinė prekyba, uždrausta reklama, prekyba kioskuose, iš prekybos išimti „bambaliai“ ir t.t. Sugriežtinimai šiek tiek stabilizavo alkoholio suvartojimą paskutiniais metais, bet net bijau pagalvoti, kokia situacija būtų dabar, jei jie nebūtų priimti.
Sutinku, kad vienos dienos draudimas rugsėjo pirmąją parduoti alkoholį mažmeninėje prekyboje alkoholizmo problemos Lietuvoje nei sumažins, nei išspręs. Bet kaip rodo statistika, šis draudimas duoda naudos, nes užfiksuojama žymiai mažiau jaunų žmonių, kurie apsinuodiję patenka į ligonines. Duoda tam tikros naudos ir tiems, kurie pirmąkart eina į mokyklą – būna saugiau, nes alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės tą dieną būna bent kiek blaivesni. Kitas aspektas – psichologinis. Valstybė pasakė, kad gerbia Mokslo ir žinių dieną bei savo ateitį – jaunimą, todėl tą dieną turime sutikti blaivūs. Remiu šį sprendimą, kad bent vieną dieną galime apsieiti be alkoholio.
-
Kaip vertinate pernai ir užpernai patirtą, galima sakyti, draudimo fiasko, kai -
Mokslo ir žinių dienos šventė daug kur nesutapo su kalendorine rugsėjo pirmąja?
- Tai tiesiog neatsakingas ŠMM sprendimas leisti kilnoti šventės datą. Bet daugybė savivaldybių nesusigundė tokiu sprendimu ir šios šventės nepavertė parodija, o padarė šventę vaikams. Žinoma, draudimas prasmę šiek tiek prarado, bet, manau, tokių nelogiškų sprendimų valstybėje nebeturėtų būti.
-
Jaunimas draudimą dažnai apeina nusipirkdami alkoholinių gėrimų iš anksto. Galbūt tiesiog reikėtų didesnės kontrolės?
- Norintys užsipirkti iš anksto, kitaip švenčių neįsivaizduoja ir vis tiek ras vietų, kur gauti alkoholio. Bet didžioji dauguma žmonių tą dieną jo tiesiog neieškos. Šis draudimas labiau nukreiptas ne į jaunimą, o jaunimui. Jis ne tik negali vartoti alkoholio, bet ir jo turėti su savimi. Deja, bet visuomenė abejinga, dažnai net bijo to girto jaunimo. O šiaip, jei paaugliai užsipirks alkoholio prieš rugsėjo pirmąją, jei vartos jo, visų pirma pažeis įstatymą.
-
Nemanote, kad pagrindinis valstybės darbas – organizuoti švietimo kampanijas, informuoti tėvus bei jaunimą apie alkoholio žalą?
- Tai alkoholio gamintojų argumentai. Situacija tokia: privatus verslas gamina, pardavinėja alkoholį, o už visas pasekmes atsako valstybė. Sutinku, kad visuomenę šviesti reikia, bet paklauskite jauno žmogaus, kokią žalą daro alkoholis – jis tai pasakys, tačiau vis tiek vartos. Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Komisija rekomenduoja, kad efektyviausios priemonės alkoholio vartojimui mažinti – visiškas alkoholio reklamos uždraudimas, alkoholio pavertimas prabangos preke bei menkas prieinamumas. Deja, Lietuva pagal alkoholio pardavimo vietų skaičių yra pirmoje vietoje Europoje. Tik įgyvendinus šias priemones, pradės veikti socialinė reklama – švietimas, ugdymas. Jei vienu metu rodysime reklamą, o kitu – brangiai kainuojančią antireklamą – tai bus tiesiog pinigų išmetimas į balą.
Vienas klausimas
Kaip vertinate draudimą mažmeninėje prekyboje parduoti alkoholį rugsėjo pirmąją?
Ramutė:
- Galbūt mažu procentu ir sumažina išgeriančiųjų tas įstatymas, bet padėties tikrai nepablogina. Bet jei kas nors nori išgerti, ir iš vakaro įsigija. Kaip ir jubiliejui. Juk ne jo rytą važiuoja įsigyti, bet iš vakaro nusiperki. Čia lygiai tas pats – jaunimas, žinodamas tą įstatymą, apsirūpina alkoholiu. Galbūt įstatymą dar būtina tobulinti, bet ką nors daryti reikia.
Vaidotas:
- Lietuviai puikiai moka „apeiti“ visas priemones ir pasiruošti iš anksto. Čia tas pats kaip ir su taros draudimu – negali į didesnę tarą pilstyti, bet žmonės vis tiek perka tiek pat, tik daugiau plastiko, šiukšlių primeta, tiek pat išgėrusių žmonių, jei ne daugiau. Draudimas nieko nepadės. Manau, kad tai susiję su švietimu, su mentaliteto keitimu. Čia psichologinio požiūrio klausimas, ne įstatyminis.
Jolanta:
- Logikos įstatyme yra ir jam iš tikrųjų pritariu. Alkoholio atsargomis galima apsirūpinti iš anksto, jei tikrai reikia tą dieną išgerti. Bet paauglių, moksleivių atžvilgiu įstatymas yra teisingas. Gali būti, kad ir paaugliai anksčiau „užsiperka“. Manau, kad reikia prevencijos iš anksto, kad tai būtų šventė, o ne pasigėrimo diena vaikams.
Komentuoti: