Biudžeto pinigai: vakcinoms – ne, koplyčiai – taip!

Evelina Machova, Saulė Norvilaitė
2016-11-03
Artėjant metų pabaigai kaip visada pradeda suktis sena gera plokštelė – biudžeto pinigai, kam ir kiek. Nors pastaruoju metu dažnai akcentuojama, kad sveikatos apsaugos sistema turi būti valstybės prioritetas ir biudžetui privalo būti skiriama daugiau lėšų, realybėje prioritetai labai keistai perskirstomi.
Biudžeto pinigai: vakcinoms – ne, koplyčiai – taip!
Kitąmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas padidės beveik 9 procentais.

Ministerijai trūksta tvirtumo
Koplyčios, konferencijos finansavimo iš valstybės lėšų ir daugelis kitų klausimų vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitete sukėlė aršias diskusijas. O prasidėjo viskas nuo sveikatos apsaugos biudžeto ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) lėšų skirstymo...

Čia ir paaiškėjo, kad papildomų lėšų vakcinoms nuo meningokoko, kaip ir peritoninei dializei, neatsirado, bet štai koplyčios statybai gydymo įstaigoje pinigų yra! Tvirtinama, kad tai - labai svarbu, mat pacientai Dievo namuose esą galės gauti kaip ir psichoterapijos paslaugas... Na, daugelį kartais „pramuša ant gerumo“, bet juk kalbame apie sveikatos politikos prioritetus, ilgalaikę strategiją, kaip investuotos lėšos atsipirks.
 
Sutinku, kad skirti valstybės lėšas tokiems projektams vertėtų tuo atveju, jei pastačius po koplyčią kiekvienoje ligoninėje, sergamumas onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu šalyje sumažėtų perpus. Dabar gi, kaip mėgstama pabrėžti, dėl mažo biudžeto negalime kompensuoti inovatyvių vaistų, kurie, mokslo įrodyta, gydo žmones; ar kai kurių paslaugų, kad žmonėms nereikėtų po kelis mėnesius stovėti eilėse; ar pabandyti medikams sukurti Europos vidurkį atitinkančius atlyginimus.
 
„Manau, kad ministerijos valdininkams tokiais klausimais, reikia kreiptis į Vyriausybę ir ieškoti sprendimų. Nes valstybė taip pat turi įsipareigojimų, kurie neįgyvendinami, bet ministerijai trūksta tvirtumo išsireikalauti, kad jie būtų vykdomi“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas.
 
Pavyzdžiui, meningokokinės vakcinos vaikams kompensavimas. Ministro įsakymas yra, bet nėra pinigų. Pasak komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, SAM ir jai pavaldžių institucijų, įskaitant ir ligonių kasų specialistus, šį klausimą viešojoje erdvėje užglaistė pažadais, kurie realybėje, taip ir liks tik sprendimu su žvaigždute, kuris bus įgyvendintas, jei atsiras pinigų. „Kaip jūs čia viską susiderinate? Juk ministro įsakymas turėjo būti derintas ir su ligonių kasa. Dabar sakote, kad nėra pinigų. Priėmėte politinį sprendimą, kaip įrodymą, kad ministerija ką nors daro, bet ir tai su žvaigždute“, - piktinosi komiteto pirmininkė.



Biudžetą siūlo tobulinti
Svarstydamas biudžetą komitetas iš esmės pritarė LR 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo projektui, bet pasiūlė įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

Komitetas siūlo Vyriausybei 83300 tūkst. eurų padidinti 2017 metų valstybės biudžeto asignavimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Argumentas – nuo 2011 metų valstybės biudžeto asignavimai mažinami ir kasmet jų nepakanka. Šios lėšos skiriamos siekiant įvykdyti valstybės funkcijas, Sveikatos apsaugos draudimo įstatymu priskirtas PSDF biudžetui, kaip, pavyzdžiui, neapdraustiems asmenims suteiktos būtinosios medicinos pagalbos išlaidoms apmokėti.

 
Dėl to išlaidos, susijusios su valstybės pavestų funkcijų vykdymu, apmokamos iš kitų PSDF biudžeto pajamų – daugiausiai iš apdraustųjų sumokėtų PSD įmokų. Konstitucinis Teismas dar prieš trejus metus konstatavo, kad neapdraustiems asmenims už paslaugas teikiamas privalomuoju sveikatos draudimu, iš šio draudimo lėšų negali būti apmokėtos.

Numatoma, kad kitąmet šių funkcijų įgyvendinimui išlaidos sudarys 98588 eurų, o PSDF biudžeto projekte numatyta tik 15288 eurų. Skirtumas - 83300 eurų.

Komitetas taip pat siūlo, siekiant pradėti vaikų skiepijimą B tipo meningokokinės infekcijos konjuguota vakcina, kitąmet padidinti Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti numatytas lėšas. Specialistų skaičiavimais, tam reikėtų 6-7 mln. eurų. Tiek kiek dabar skiriama visai imunoprofilaktikos programai.

Trečiasis pasiūlymas PSDF biudžeto išlaidų dalyje, skirtoje Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, atskirai išskirti inovatyviems vaistams kompensuoti numatytas išlaidas bei parengti atitinkamo įstatymo, kuriame būtų apibrėžta inovatyvaus vaisto sąvoka ir numatyta finansavimo tvarka.


Valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų pastabos ir pasiūlymai dėl biudžeto:

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija:

- Nelikus išlaidų eilutės inovatyviems vaistams kompensuoti, kaip tai buvo daroma pastaruosius dvejus metus tvirtinant biudžetą, ir apie šį pakeitimą neužsimenant aiškinamuosiuose raštuose, asociacijos nuomone, tai - esminis PSDF biudžeto sudarymo principų pakeitimas. Juo gali būti siekiama iš pagrindų pakeisti ilgai deklaruotus sveikatos politikos tikslus siekti geresnio gyventojų aprūpinimo inovatyviais – efektyvesniais ir saugesniais - vaistais.

Mykolo Romerio universiteto Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Danguolė Jankauskienė:
- Galima pasidžiaugti, kad pagal pateiktą projektą PSDF biudžetas didėja beveik devyniais procentais. Tačiau didžioji šių lėšų dalis turės būti skiriama medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Vadinasi, paslaugų plėtrai, inovacijoms, reformoms įgyvendinti padidėjimas yra minimalus. Valstybės įsipareigojimai gyventojams dėl bazinio paslaugų krepšelio nemokamos medicinos paslaugoms teikti užtikrinimo lieka vėl neįgyvendinti.
 
Dėl didelio lėšų poreikio lieka daug neišspręstų problemų, kurios reikalauja esminių PSDF biudžeto lėšų surinkimo pertvarkų, numatant didesnes draudžiamųjų įmokas arba įmoką už valstybės draudžiamąjį arba biudžeto asignavimus, arba savanoriško sveikatos draudimo objekto praplėtimo siaurinant bazinį paslaugų krepšelį, be kurių kosmetiniai perkėlimai iš vienos eilutės į kitą PSDF biudžetui esminių pasikeitimų neduos. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad Seimo priimtas Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas dėl rezervo perskirstymo į dvi dalis kitąmet norimo rezultato pagal pateiktą projektą neduos.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacija:
- Asociacija konstatuoja, kad Valstybinė ligonių kasa ruošdama PSDF biudžeto projektą nenumatė išlaidų ASPĮ priėmimo – skubios pagalbos skyriaus įkainių didinimui. Liepos mėnesį sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Mažųjų rajono lygmens ligoninių veiklos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pavesta iki šių metų lapkričio pirmosios peržiūrėti ir praplėsti paslaugų sąrašą, nustatyti šių paslaugų bazines kainas, atsižvelgiant į sąnaudas.
 
Šis terminas vėliau pratęstas iki gruodžio mėnesio. Aprašas turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio pirmosios. Šiuo metu vyksta sutarčių derinimo procesas, tačiau jei nebus įvykdytas priėmimo – skubios pagalbos skyrių teikiamų paslaugų apimčių ir įkainių peržiūrėjimas, reikės nukelti ir šio įstatymo įsigaliojimo datą.


Vienas klausimas
Kitąmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas padidės beveik 9 proc. L.S. pasiteiravo gydymo įstaigų vadovų nuomonės, kur būtų geriausia investuoti šiuos papildomus pinigus. 

 
Šakių ligoninės vadovas Algirdas Klimaitis:

- Darbo užmokestis - prioritetas. Tik su sąlyga, kad tikrai bus garantuota, jog biudžeto didėjimas bus tvarus ir negrįžtamas procesas. Jeigu papildomos iš įkainių uždirbamos pajamos bus skiriamos darbo užmokesčiui didinti, pritrūkus finansavimo, kils darbo užmokesčio mažinimo grėsmė. Tai labai žlugdančiai veikia bet kokią organizaciją – ypač sveikatos sistemą, žinant, kokio dydžio yra atlyginimai.
 
Diferenciacija tarp gydymo įstaigų labai sudėtinga, bet, kaip žinia, situacijos įvairiose įstaigose skirtingos. Aš atstovauju mažiausiai grandžiai – rajono ligoninei. Reikėtų, kad politikai labai atsakingai įvertintų tokių gydymo įstaigų kaip rajonų ligoninės galimybes didinti darbo užmokestį. Kartais ta žinia būna ištransliuojama plačiai, bet realios įstaigos galimybės, truputį disonuoja su tuo, kas kartais girdima viešojoje erdvėje. Kita medalio pusė – sveikatos paslaugų kaštai nenumaldomai auga.
 
Politikai tikrai galėtų peržiūrėti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir diferencijavimą visoje sistemoje – nuo universitetinių ligoninių iki pirminės grandies. Tai leistų, neaukojant paslaugų kokybės, šiek tiek palengvinti mūsų biudžetų naštą. Reikalavimai turėtų būti labiau diferencijuoti tarp rajono ir universitetinės ligoninės. Dabar diferenciacija nėra didelė, ypač kalbant apie tam tikrą specialistų poreikį. Kaip žinia, rajonų ligoninės labiau stokoja specialistų negu universitetinės – tai didelė problema.
 
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis:


- Jau yra numatyta, jog bus skiriama atlyginimams. Juk privertė darbuotojams padidinti atlyginimus – tai yra gera prievarta. Todėl tai numatyta ir kitiems metams. Žinoma, įstaigos gali elgtis ir kitaip. Viešosioms įstaigoms negalima nurodyti, tai yra rekomendacijos, bet valdžios rekomendacija yra kaip ir privaloma. Bet tai yra gera rekomendacija.
 
Mes padidinome beveik 9 proc. atlyginimus darbuotojams nuo liepos mėnesio, lygiai tas pats numatoma ir kitais metais, nes mažinti atlyginimus įstaigoms būtų labai nepopuliaru ir negerai. Tie papildomi 9 proc. biudžete palaikys padidintus įstaigų darbuotojų atlyginimus, kurie išaugo nuo liepos mėnesio. Kaip buvo skelbiama, daugiau nei pusė sveikatos priežiūros įstaigų po devynių mėnesių turėjo neigiamą finansinį balansą.
 
Be abejonės, įstaigos dalį lėšų bandys skirti ir kitiems tikslams. Mūsų įstaiga visas papildomai gautas lėšas skyrė atlyginimams padidinti dėl to, kad manome, jog tai yra teisingas mūsų valdžios žingsnis ir nukreiptas taip, kad šiek tiek pagerintų darbuotojų gyvenimus.   
 
Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas:

- Pirminė sveikatos priežiūra kaip ir pasaulyje yra prioritetas. Juolab visi politikai šneka, kad dabar skiriamas procentas nuo bendro PSDF biudžeto pirminei sveikatos priežiūrai yra per mažas. Klausimas, kaip tos lėšos bus paskirstomos tarp šeimos gydytojų institucijos, tarp psichikos sveikatos centrų. Pastaroji sritis šiandien kelia daugiausiai problemų dėl srautų, kuriuos mes jau matome savo įstaigoje.
 
Mes prašėme mažinti apylinkes, kuriose yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurias aptarnauja psichiatrai, su kuriomis dirba psichologai. Bet kuriuo atveju atstovaudami ne tik pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, bet ir antrinei, taip pat turėdami dienos stacionarą, ambulatorinę chirurgiją, manome, kad prioritetas yra pirminė sveikatos priežiūra. Visuomenės sveikatai mes nenaudojame PSDF lėšų, bet tai irgi būtų labai aktualu – ypač, kai daugelis politinių partijų tuo šūkiu naudojosi rinkimų metu.
 
Be abejo, technologijos taip pat svarbu, tačiau jų įdiegimas turi būti pasvertas, kiek plačiai prieinama visa tai bus Lietuvoje. Jeigu keisis apmokėjimas pirminei sveikatos priežiūrai, savaime didės ir atlyginimai – aš visada už. Nors mūsų poliklinikoje atlyginimai yra vieni didžiausių. Darbuotojų atlyginimai priklauso nuo prisirašiusių žmonių skaičiaus, nuo suteiktų paslaugų, tad jeigu sumažės apylinkės, padidės apmokėjimas už prisirašiusius vyresnio amžiaus žmones, taip pat išaugs ir atlyginimai.

 
Neskiria pakankamai lėšų įsipareigojimams

Valstybės kontrolė konstatuoja, jog valstybė neskiria Privalomajam sveikatos draudimo fondui pakankamai lėšų visiems įsipareigojimas pagal teisės aktus finansuoti. Kaip įrodymą pateikia ir 2015 metų atlikto audito pagrindinius pastebėjimus dėl PSDF lėšų naudojimo. Kaip pabrėžia specialistai, į kai kurias problemas pirštu baksnojama ne pirmus metus, bet kas iš to? Sprendimai kaip nepriimami, taip nepriimami ir visi vėl trypčioja vietoje.
Valstybės kontrolės specialistai teigia, kad šiokia tokia pažanga yra, deja, jos tikrai nepakankama pokyčiams.

Valstybės kontrolės pagrindiniai pastebėjimai dėl PSDF lėšų panaudojimo
Pastebėjimas nr. 1

Dėl ministerijos laiku nepriimtų teisės aktų fondo lėšos, skirtos inovatyviems vaistams, naudotos neapibrėžus tikslo.

Pastebėjimas nr. 2
Ortopedijos techninių priemonių apmokėjimo tvarka ir 2015 metais iš esmės nesikeitė.

Pastebėjimas nr. 3
Neužtikrintas vienodai kokybiškų gyvybiškai būtinų paslaugų teikimas visoje šalyje.

Valstybės kontrolės pagrindiniai pastebėjimai dėl PSDF lėšų naudojimo teisėtumo 
Kaip teigia auditoriai fondo lėšos ne visada naudotos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ir kokybei gerinti.

Pastebėjimas nr. 1
Neužtikrintas vienodas ortopedijos traumatologijos paslaugų prieinamumas pacientams visose gydymo įstaigose.

Pastebėjimas nr. 2
Nesukurta patikima sistema inkstų nepakankamumu sergančiųjų gydymui namuose užtikrinti.

Pastebėjimas nr. 3
Nededama pakankamai pastangų, kad būtų užtikrinama pacientų pirmumo teisė gauti jiems priklausančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama iš fondo lėšų.
 
Pasak Valstybės kontrolės specialistų, įvertinus pažangą priimant sprendimus, SAM rekomenduota, kad būtinas mechanizmas, užtikrinantis, jog ministerijai keičiant priemonių, teikiamų gydymo įstaigoms sąrašus, pacientams paslaugos išliktų vienodai prieinamos visose gydymo įstaigose. Taip pat būtina sukurti patikimą gydymui namuose naudojamų peritoninės dializės tirpalų kokybės ir panaudojimo sistemą ir kad pagaliau būtų imtasi priemonių, jog visoje Lietuvoje būtų vienoda greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybė.


Komentaras
Valstybės kontrolės 1-mojo audito departamento vadovas Laimonas Čiakas:


- Atsakant į klausimą, ar yra apskaičiuota, kiek valstybė permoka ar neprimoka už paslaugas, galima teigti, jog šioje srityje yra didžiulis disbalansas. Tarkim, Valstybinė ligonių kasa yra nusistačiusi savo tvarką, kad valstybės lėšomis yra draudžiamas planuojamas, o ne faktinis asmenų skaičius. Kas gi dėl to išeina? Valstybės biudžetas perveda aštuoniais milijonais eurų daugiau, nei kad tikrasis poreikis.
 
Tačiau yra ir kita problema. Valstybės biudžetas yra prisiėmęs įsipareigojimus, finansuoti visas greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Tačiau realiai jas skirdama asignavimus finansuoja Valstybinė ligonių kasa. Susidaro disbalansas. Nors viskas yra reglamentuota, praktiškai neįgyvendinama. Dėl to vienur permokama, kitur neprimokama. Panaši situacija ir su ortopedinėmis priemonėmis.
Teismas konstatavo, kad karteliniai susitarimai buvo. Bet ar kas pasikeitė? Situacija ir šiandien lieka tokia pati, kaip, beje, ir gaminių kainos. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris