Biudžetas perteklinis – laimingų nėra: ne ten, ne tiems ir per mažai

Evelina Machova
2017-10-19
Vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstant biudžetą piktintasi tais pačiais dalykais kaip ir prieš metus. Pirma, kad valstybė už draudžiamus asmenis moka neadekvačiai mažai, antra, visiems akis bado rezervas. Dar vienas nemarus klausimas - VIP lėšos, kurios skiriamos ne ten ir ne tiems. O biudžetas auga, net vienuolika procentų, tačiau, kaip sako sveikatos politikos senbuviai, situacija nepasikeis ir geresnio gyvenimo gydymo įstaigos nesulauks.
Biudžetas perteklinis – laimingų nėra: ne ten, ne tiems ir per mažai
Seimo Sveikatos reikalų komitete aptartas augantis sveikatos apsaugos biudžetas. Tiesa, džiaugsmu politikai netryško.

Prognozės geros, bet realybė...
Šiandien, ketvirtadienį, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seime pristatys 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Kaip trečiadienį informavo Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė didžiausią biudžeto dalį sudaro dirbančių šalies gyventojų įmokos. Numatoma, jog ateinančių metų biudžetą sudarys 1,7 milijardai eurų.


Skaičiai
Planuojama, kad 2018 m. didžiausią pajamų dalį, apie 1,2 mlrd. eurų, sudarys surinktos mokesčių mokėtojų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurias renka „Sodra“ (numatoma, kad 2018 m. jos sudarys
69,2 proc. visų pajamų). Šių lėšų augimą daugiausia lemia numatomas šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas bei nedarbo lygio mažėjimas. Valstybės biudžeto įmokos už žmones, draudžiamus valstybės lėšomis, turėtų siekti
499 mln. eurų, o likusi nedidelė pajamų dalis –  tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai ir kitos pajamos.


Pateikti skaičiai sukėlė nemažą pasipiktinimą tarp Seimo narių. Ne vienas kėlė klausimą, kodėl valstybė už draudžiamuosius asmenis moka mažiau nei dirbantieji, kurie galiausiai per mokesčius vėliau moka ir už valstybės draudžiamiesiems suteiktas gydymo paslaugas. Seimo narių teigimu, valstybės įmoka už draudžiamą asmenį yra tris kartus mažesnė nei vidutinė metinė vieno dirbančiojo asmens PSD įmoka.




Skaičiai
Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. sausio mėnesį Lietuvoje gyveno 2,921 mln. žmonių, o valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius 2015 m. – 1, 641 mln., t. y. 56 proc. visų gyventojų. Nors už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokamos mažiausios PSD įmokos, jų sveikatos priežiūra PSD fondo biudžetui kainuoja brangiausiai. Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos gerokai viršija lėšas, kurias valstybės biudžetas perveda į PSDF biudžetą už šių asmenų sveikatos draudimą: 2014 m. valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis suma sudarė 1,36 mlrd. Lt, o jų sveikatos priežiūros poreikis, remiantis preliminariais duomenimis, – apie 3,2 mlrd. litų.
 
Taigi šių asmenų sveikatos priežiūros poreikis dvigubai viršija valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumą. Atsižvelgdamas į tai, Seimas 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymu pakeitė Sveikatos draudimo įstatymą, padidindamas metinės valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, dydį, taip sudarydamas galimybes priartinti šią įmoką prie kitų PSD įmokų mokėtojų mokamų PSD įmokų dydžių.

 


Kitas, aspektas kuris papiktino Seimo narius, - prieš ketverius metus Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jog skubi medicininė pagalba turi būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. „Aš tikrai šito išsireikalausiu, jau pernai metais svarstant biudžetą į tai nebuvo atsižvelgta, šiemet to taip nepaleisiu“, - teigė komiteto narys Darius Kaminskas.
Finansų ministro patarėjas Edmundas Žilevičius trūkčiodamas pečiais stebėjosi, kaip gi šio klausimo niekas nesiėmė spręsti iki šiol. Kodėl nė vienas Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys per pastaruosius ketverius metus nesiėmė jokios iniciatyvos. O galimybių išspręsti šį klausimą yra, tiesa, ne visiems gali patikti sprendimo būdai.

Nemažai klausimų sukėlė ir augantis Rezervo fondas. Komiteto nariai ekonomistų klausė, kam kaupti tiek daug juodai dienai, jei ir šiandien problemų apstu. Šias lėšas, pavyzdžiui, būtų galima skirti medikų atlyginimams didinti. Bet ne viskas taip paprasta. Rezervas turi būti, kad jei pasikartotų ekonominė krizė, kuomet buvo ženkliai sumažintas paslaugų įkainis, reikia kaupti lėšas ekonominio pakilimo metu, kad lengviau galėtume spręsti ateityje galbūt kilsiančias problemas.
 
Ne tiems duoda
Dar vienas itin aktualus klausimas - VIP lėšos. Tradiciškai, dėl jų kyla daugiausiai ginčų ir priekaištų, kad Sveikatos apsaugos ministerijos meilė apsiriboja tik dvejomis gydymo įtaigomis - Santaros ir Kauno klinikomis. Tačiau su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinka sveikatos apaugos viceministrė Gintarė Šakalytė.
 
„Iki metų pabaigos bus įgyvendinta trisdešimt skirtingų projektų. Jie tikrai buvo skirti ne dažnai minimoms didžiosioms ligoninėms. Taip, yra nemažai projektų, kurie buvo atmesti, nes tikrai nemanau, kad investuoti į penkiaaukštį pastatą nedideliame miestelyje, kur tėra keli šimtai pacientų, yra racionalu. Į klausimą, kodėl, galiu pasakyti labai paprastai: šios investicijos niekaip neprisidės prie sveikatos sistemos gerinimo ar paslaugų prieinamumo. Sutinku, kad tokie mūsų sprendimai patinka ne visiems. Yra nemažai įvairiausių skundų dėl vykdomų projektų, bet mes turime tikslą pagerinti sveikatos sistemą“, - teigia R.Šakalytė.
Nemenkas galvos skausmas yra ir Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, kuris neblizga ir bent praėjusiais metais sveikatos sektorius šiose pinigų dalybose pasirodė prasčiausiai.


Skaičiai
2017 m. nepradėti finansuoti 6 nauji projektai, kurių vertė – 7 214 tūkst. Eur;
nutrauktas 7 tęstinių projektų įgyvendinimas ir finansavimas VIP lėšomis, likutinė šių projektų vertė –
4 064 tūkst. Eur;
VIP lėšomis nebus finansuojamos tam tikros projektų veiklos, todėl 15 projektų likutinė vertė sumažinta –
8 886 tūkst. Eur;
30 projektų užbaigti 2017 m. skirta – 7 077 tūkst. Eur.

 



Kas bus geriau?

Sveikatos apsaugos ministras džiaugiasi, jog šis biudžetas bus kaip niekad didelis, su ženkliu pajamų augimu. Tai leis jau kitąmet didinti atlyginimus medikams, nes tai prioritetas, priešingu atveju, jie visi išsilakstys po svečias šalis.
Taip pat ministras teigia, jog didesnis biudžetas leis apmokėti naujas ir iki šiol nekompensuotas gydymo paslaugas bei didinti įkainius. Skamba neblogai. Tačiau didės ne visų paslaugų įkainiai. Siekiant racionaliai ir efektyviai naudoti PSDF lėšas, bus sudaryta darbo grupė, kuri ir spręs, kokioms konkrečiai paslaugoms turi būti didinami paslaugų įkainiai ir kokias naujas paslaugas pradėti kompensuoti. Bus įdomu...




Skaičiai
Didžiąją dalį augančių PSDF biudžeto lėšų numatyta paskirstyti šioms sritims: 75,3 mln. eurų (6,8 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 19,3 mln. eurų (6,6 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 2,9 mln. eurų (6,2 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Kaip ir kasmet, didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 6,3 mln. eurų (7,2 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.

 

Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Prof. Algimantas Kirkutis:

- Iš to, kas pristatyta, finansavimo visuomenės sveikatai arba gyventojų sveikatinimui nėra net ko lyginti su skiriamu gydymui. Neaišku, pagal kokius kriterijus parenkamos vienos ar kitos prevencinės programos. Be to, žmogus mokėdamas PSD įmokas yra draudžiamas, bet iš šių lėšų jo sveikatinimui neskiriamas nė centas. Kodėl?



Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:

- Mažėja pinigų Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentui, mažėja dotacijos savivaldybėms dėl biurų išlaikymo, taigi šiuos galim jau palaidoti, VIP lėšos mažėja keturiais su puse milijono, nubraukytos lėšos mažosioms savivaldybėms, o SAM išlaikyti lėšos didėja beveik devyniasdešimt šešiais milijonais, valstybinei ligonių kasai irgi didėja. Ministerija numato lėšas ir dėl MMA augimo, o gydymo įstaigos vargu ar gaus. Iš viso to, ką matau, ministerija sprendžia savo problemas, o kitose vietose situacija tik blogės.
 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Juozas Liesis:

- Galime pasidžiaugti, kad biudžetas auga. Bet kas iš to? Iš pateiktų skaičių nematyti, nei kaip bus didinami medikų atlyginimai, nei kaip išlaikysime jaunus specialistus, kurie neemigruotų? Iš augančio biudžeto nelabai matyti, kaip mes spręsime susikaupusias problemas. Yra įsipareigojimai, kurių nevykdo valstybė, bet dėl to niekam širdies neskauda, mes tik kalbame, kaip trūksta pinigų.
 


Finansų ministro patarėjas Edmundas Žilevičius:

- Praktiškai visais atvejais, kai kalbama apie pinigus, jų panaudojimą ar nepanaudojimą, kalčiausia lieka Finansų ministerija - neva ji neduoda. Bet galiu pasakyti, jog kitų metų sveikatos apsaugos biudžetas yra labai geras. Natūralu, kad augant pajamoms atidedama į rezervą. Kaip spręsti medikų atlyginimų klausimą - ar skirti pinigus iš rezervo, ar iš kur kitur - kalbėti anksti. Sulaukime gegužės mėnesio, kad pasižiūrėtume, ar surenkame tiek pajamų  kiek numatėm. Bet iš principo biudžetas geras, todėl siūlau daug nesiginčijant tiesiog jam pritarti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris