Tarpiniai duomenys
„Mes parodomi kaip vieni blogiausiai dirbančių sistemoje“, - piktinasi Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas, kuomet Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo pristatyta SAM ir Valstybinės ligonių kasos informacija apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinę situaciją.
Paaiškėjo, kad teigiamas finansinės veiklos rezultatas yra universitetinių, respublikos, regionų ligoninių, miesto poliklinikų, greitosios medicinos pagalbos stočių, pirminės sveikatos priežiūros centrų ir neženklus neigiamas – rajono ligoninių, slaugos ligoninių bei priklausomybės ligų centrų.
Didžiausią dalį sąnaudų sudarė darbo užmokestis ir socialinis draudimas, kuris padidėjo 10,8 proc. ir sudarė 74,2 proc. visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų.
 
„Bet kokiu atveju reikia sulaukti metų galo ir dar kartą skaičiuoti, kurios įstaigos finansiškai baigė su minuso, o kurios – su pliuso ženklu. Dabar pateikti tarpiniai duomenys irgi nėra visiškai tikslūs.
Sveikatos apsaugos ministerija analizuoja ir visuomenei pateikia informaciją, niūriai pavaizduodama rajoninių ligoninių ateitį. Atliekamas tam tikras tylus darbas, nes žmonės pradeda nepasitikėti šiomis įstaigomis. Reforma, kaip sakau, gali įvykti ir nieko nedarant – savaime prieinant prie įstaigų mirties“, - įsitikinęs V.Grigas.
Kas tos nelaimėlės? Ligonių kasos, pateikdamos tik apibendrintus duomenis, kol kas pirštu nebedė.
 

„Nemanau, kad Utenos ligoninę uždarys, o Molėtų paliks – taip nebus. Nesvarbu, kad esame antro lygio ligoninė, bet šalia - regioninė, turinti ir akušeriją- ginekologiją, ir chirurgiją. Dar labiau sumažinus teikiamų paslaugų spektrą, tai yra panaikinus vidaus ligų ir geriatrijos skyrių. Ir jau nebebus ligoninė, o slaugos įstaiga su konsultacijų poliklinika“, - atsiduso Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.

 
Pasidavė spaudimui
Šakių ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis spėja, kad įtakos minusiniams rezultatams galėjo turėti tai, jog buvo spiriama kelti darbuotojams atlyginimus.
„Kiti vadovai neatlaikė spaudimo tiek iš centrinės vadovybės, tiek iš vietinių kolektyvų, ir nuėjo pasidavimo keliu. Bet, galvojant apie įstaigos perspektyvą, norus visada reikia derinti su galimybėmis. Pripažįstame: gyventojų skaičiui mažėjant, demografiniams rodikliams prastėjant, pacientų skaičius po truputėlį irgi mažėja. O įkainiai už gydomus pacientus nesiveja kaštų, kurie reikalingi norinti užtikrinti kokybišką medicininę pagalbą. Manau, dėl to ligoninėse ir vyksta neigiami finansiniai procesai“, - svarsto A.Klimaitis, pridurdamas, kad jų ligoninės finansinis rezultatas tiek per pusmetį, tiek per aštuonis mėnesius išlieka teigiamas.
Žinoma, vadovas neatmeta galimybės, kad kurio nors valdininko stalčiuje guli sąrašas, kurį būtų galima vadinti juoduoju.
 

„Pasakyčiau taip: paskalomis tik įsiūbuojame valtį ir tikrai neprisidedame prie įstaigų veiklos kokybės gerinimo. Aš tikiu kolegomis, kolektyvu, mūsų darbuotojais ir manau, kad sugebame šioje situacijoje susitelkti bei nepanikuoti, nes kartais paskelbtas pavojus supanikavusius priverčia šokti pro langus ar laivo bortą. Iš tikrųjų gal dar nėra tokio didžiulio pavojaus, kurį gali lemti visai ne ministro įsakymas ar Seimo nutarimas, bet neigiamos demografijos tendencijos. O tai sąlygoja nepakankama regioninė politika, kuri priklauso nuo valdančiųjų“, - sako Šakių ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis.

 
Ministras ginasi
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramino susirūpinusius įstaigų likimu, sakydamas, kad nė viena jų nebus uždarinėjama. Dar anksčiau ministras yra kalbėjęs, kad kai kurios ligoninės gali tapti slaugos įstaigomis, mat šių paslaugų itin trūksta.
V.Grigas skeptiškai vertina tokią ministro idėją.
„Rajone poreikio tapti didelėms slaugos ligoninėms tikrai nėra. Lovų trūkumas – didmiesčio problema. O rajonuose, manau, patenkiname slaugos lovų poreikį. Kam dar labiau pūstis, kad paskui tas lovas laikytume tuščias? Vėlgi – ne lovos uždirba pinigus. Pinigus uždirbame suteikdami paslaugas. Pirmiausiai politikai turėtų miestuose peržiūrėti stacionarinių lovų kiekį. Bet viskas numetama ant rajonų, kad jie - kalčiausi šioje sistemoje ir pirmiausiai juos reikia liesti. Sutinku ir visąlaik pykdavau, kad tokiuose mažuose rajonuose nereikia didžiosios chirurgijos, akušerijos-ginekologijos, vaikų ligų skyriaus. Tai galima sukoncentruoti centruose. Bet paprasta terapija, priėmimo-skubios pagalbos skyriai, slauga ir konsultacijų poliklinika yra būtina rajono gyventojams“, - sakė V.Grigas.

---

 
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis:

- Geriausia, jei dabar atliktume nuodugnų tyrimą, dėl ko dvidešimt kelios įstaigos patyrė minusą. Ar tai virškvotų negavimas, papildomų paslaugų priskyrimas, koeficiento įkainio sumažinimai ir panašiai? Gal dar įmanoma ką nors pakeisti? Mano įsitikinimu, dešimt ligoninių geriausiu atveju gali belikti kaip teikiančios mini dienos chirurgijos paslaugas, nes geriau nuvažiuoti į didesnę ar tretinio lygio gydymo įstaigą, negu kad ją išlaikyti. Net patikrinus darbuotojus, pasirodo, šie važinėja iš gretimos gydymo įstaigos, kurias skiria dvidešimt ar daugiau kilometrų. Dešimt gydymo įstaigų, aš manau, šiuo metu tiesiog negali išgyventi. O valstybei neapsimoka gydymo įstaigos dotuoti ir skirti papildomai tris šimtus tūkstančių eurų. Geriau nupirkti tris automobilius ir kiekvieną dieną iš gyvenamosios teritorijos vežti pacientus į gretutinę ligoninę ir parvežti.
 
Kai pamatai, kad rajoninės ligoninės yra su minusiniu ženklu ir pasižiūri, kokios gydymo įstaigos yra teritorijoje, kad per tiltą ar tik per gatvę skiriasi, - tai vaizdas pakankamai aiškiai dėliojasi. Net neabejoju, kad egzistuoja juodasis ligoninių sąrašas. Tai parodo ir ligonių kasų tarp eilučių pasakyti skaičiai arba esama situacija dėl sutarčių ir virškvotų apmokėjimo. Dar vienas reikalavimas prives prie to, kad ligoninėms bus padaryta „čik čirik“.
 
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris:

- Kadangi atlyginimams skirtos lėšos – ženklios, o įstaigose pacientų srautai ir įkainiai - skirtingi, be abejonės, didžioji dalis lėšų nukeliavo ten, kur yra didesni įkainiai. Viceministrė aiškino, kad pacientai nesigula ir vengia rajono ligoninių. Aš drįsau priminti, kad mums yra ribojamos kvotos ir yra specialieji detalieji reikalavimai, kurių privalome laikytis ir negalime tiesiog pacientų taip paprastai guldyti. Ne tai, kad jie nenori, bet negalime dėl objektyvių priežasčių – keliamų reikalavimų.
Dar priminiau, kad trečio lygio specialistų konsultacijos kažkodėl apmokamos daugiau nei trečdaliu brangiau negu antro lygio, nors darbas atliekamas toks pats tų pačių specialistų ir plačia apimtimi. Keista, kad išėjęs iš trečio lygio įstaigos darbuotojas teikdamas tą paslaugą kitoje ligoninėje jau negauna didesnių lėšų.

---

 
SAM atsakymas
Minimus duomenis kaupia, analizuoja ir viešai teikia Valstybinė ligonių kasa (VLK). Taip pat tikslesnius duomenis pačios gydymo įstaigos turėtų skelbti savo interneto svetainėje. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, jog pusmečio rezultatai tiksliai nenusako ligoninių finansinės padėties, nes dėl didesnių ligoninės išlaidų šie skaičiai neatspindi realios situacijos. Jei norite pilno finansinės ataskaitos vaizdo, reiktų sulaukti visų metų ataskaitos. Ji bus skelbiama apie vasario mėn.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!