Lietuvoje prasidėjus tymų protrūkiui, kai sergantieji šia infekcine liga skaičiuojami jau ne dešimtimis, o šimtais, žvilgsnis nukrypo į sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos trumparegiškumą. Kritikos strėlės skrieja ir į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, kurios vadovas tesugebėjo įvardinti vieną gerą darbą – prieš trejetą metų suorganizuotą akciją, įspėjančią apie tymų grėsmę. To nepakako. Protrūkis prasidėjo, o skiepytis nėra kuo.
Bene vienintelis dalykas, ką jūs galite padaryti, žinant, jog sergančiųjų tymais skaičius viršijo jau pustrečio šimto, aiškintis, ar turite prieš šią užkrečiamą ligą susiformavusį imunitetą. Tiesa, už tyrimą turėsite mokėti iš savo kišenės.
Siūlo skiepyti priverstinai
„Jau registruotas mano ir kai kurių kolegų frakcijoje vardu pasiūlymas Seime, kad vaikai, lankantys daželius, turi būti paskiepyti. Taip pat, kad turi būti privalomai paskiepyti žmonės, dirbantys su vaikais ugdymo, medicinos įstaigose, specialiosios grupės, tarkime, kariai arba įkalinimo įstaigose kalintys asmenys, kur irgi didelė žmonių koncentracija ir, vienam kitam susirgus, užkrato galimybė didesnė“, - paklausta, kaip sustabdyti tymų protrūkį, sakė konservatorė Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė.
Parlamentarė bedė pirštu ir į svetimšalius, kurie atvyksta iš protrūkio taškų.
„Kitaip tariant, iš trečių šalių atvykstantys žmonės turėtų įrodyti, kad jie nėra grėsmė mūsų piliečiams. Atsakingos institucijos turėtų išsiaiškinti, iš kur kilo tymų židinys. Bet kokiu atveju faktas, jog tai - neskiepijimo pasekmė“, - pridūrė parlamentarė.
Skiepytis jau per vėlu
Profesorius infektologas Alvydas Laiškonis nemato greito šios epidemijos sustabdymo, nes yra daug neatsakingų žmonių, kurie sirgdami tiesiog nesilaiko bendrųjų taisyklių ir rezultatas gali būti labai liūdnas.
„Kalbėjau su viena šeimos gydytoja, kuri man pareiškė tokią malonią kabutėse žinią, kad žmogus jau išbertas, bet nedaug, nuėjo į Žalgirio areną iš vakaro, ten pažiūrėjo krepšinio varžybas, o ryte jau atėjo pas gydytoją. Įsivaizduokite, ką jis padarė, ką jis pasėjo.
Skambinau ir į Vilniaus infekcinę ligoninę. Ten per dieną jau atvyksta dešimtimis užsikrėtusių žmonių. Tad dabar šviesti visuomenę, mano galva, labai sudėtinga. Galime kalbėti apie skiepų reikšmę, tačiau negalime paskiepyti žmonių. Su švietimu pavėlavome. Ir kai ministras kalba, jog visuomenę reikia šviesti, rezultatas dabar yra toks, kad jų paskiepyti neturime kuo“, - sako profesorius.
Anot jo, kadangi žmonės masiškai puolė skiepytis, skiepai praktiškai greitai išnyko. „Pavyzdžiui, Kauno klinikinė ligoninė paskelbė konkursą ir neatsirado norinčiųjų jame dalyvauti, nes vakcinos gamyba trunka gana ilgą laiką. Reikia susitaikyti, kad vakcinos stygius tikrai bus ir dabar pasiskiepyti jau neįmanoma“, - sako profesorius A.Laiškonis.
Anot jo, kaltas nepakankamas vaikų skiepijimas, kuris tęsiasi jau kelerius metus. Todėl, kad suaktyvėjo antivakcininis judėjimas, kuris anksčiau prasidėjo Europoje ir atkeliavo į Lietuvą. Apie tai, kaip teigia profesorius, infektologų draugija informavo ministeriją prieš kelerius metus, jog reikia imtis visų įmanomų priemonių.
A.Laiškonis pažeria kritikos ir institucijoms, kurios nesugebėjo šiam protrūkiui užkirsti kelio.
„Mano galva, dabartiniu metu yra įvairiausių pristeigtų institucijų ir Užkrečiamų ligų centras, įvairiuose miestuose yra sveikatos skyriai. Jie tikrai šiuo darbu visiški neužsiima. Nežinau, kuo jie užsiima. Mano manymu, ULAC yra kaip buhalteris, jis suskaičiuoja gydymo įstaigų pateiktus duomenis ir pateikia visuomenei, kad štai turime tokius skaičius. Mano galva, daugiau jokių funkcijų nėra, viskas tuo ir pasibaigia“, - sako profesorius Alvydas Laiškonis.
Savo ruožtu ULAC vadovas Saulius Čaplinskas kalbėdamas su žurnalistais teisinosi.
„Dar 2016 metais inicijavome didelę akciją, įtraukėme žymius visuomenės atstovus (į akciją – red.) bendru pavadinimu „Neleisk, kad tymai sugriautų tavo planus“. Ir paprasčiausiai skatinome žmones, kad nevengtų skiepų, skiepytųsi“, – žurnalistams teigė ULAC vadovas.
Praėjus metams po šios pakilios akcijos ULAC paskelbė, kad „sergamumas tymais Europoje ir pasaulyje ir toliau didėja“, o Vilniaus apskrityje užregistruoti du tymų atvejai. Dar tais pačiais metais, kaip buvo rašoma spaudoje, centras informavo, kad „esame viena iš 33 Europos regiono valstybių, pašalinusių tymus ir raudonukę“. Tačiau centro vadovas ginasi, kad ne jo vadovaujama institucija svarbiausia kovoje su užkrečiamomis ligomis.
L.S. skaičius
242
- tiek iš viso Lietuvoje šiemet užregistruota tymų atvejų.
Tyrimo reikia laukti savaitę
Bene vienintelis dalykas, ką jūs galite padaryti, žinant, jog sergančiųjų tymais skaičius viršijo jau pustrečio šimto, aiškintis, ar turite prieš šią užkrečiamą ligą susiformavusį imunitetą. Tiesa, už tyrimą turėsite mokėti iš savo kišenės.
„Galiu pasidalinti pavyzdžiu: pažįstamas, kurio įmonės buhalterė, panašu, susirgo tymais, kreipėsi pas savo šeimos gydytoją. Ši pasakė, kad vakcinuotis bet kokiu atveju jau per vėlu, nes praėjo septyniasdešimt dvi valandos - reikia daryti kraujo tyrimą, ar jis turi imunitetą. Kraują tyrimą užsakė, reikia laukti savaitę. Dabar šis žmogus yra įkalintas namuose, kol laukia to atsakymo. Pažiūrėkite, kiek laiko jis iškrenta iš darbo rinkos ir kiek tai kainuoja valstybei vien dėlto, jog kažkas sako, kad vakciną per brangu nupirkti. Man atrodo, kad kaštų prasme prevencija tikrai yra pigiau negu vėliau iš to išplaukiantys padariniai“, - sako parlamentarė.
Anot jos, valstybės interesas turėtų būti užpirkti pakankamą kiekį tų vakcinų, kuriomis norintieji galėtų pasiskiepyti.
„Tad mano kreipimasis į ministrą ir buvo, kad kompensuotų kraujo tyrimą žmonėms, pagal galimybes kompensuotų skiepą. Arba, jei valstybė pati negali kompensuoti pagal rinkos kainą, vakcinų užpirktų kaip jie gauna pagal susitarimą su tiekėju“, - sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Atimti vaiko pinigus
Konservatoriai išsakė ir drastiškus siūlymus nubraukti vaiko pinigus tiems tėvams, kurie neskiepija vaikų bei įpareigoti juos pačius mokėti už gydymą. Žinoma, daugelis tokias drausminamąsias priemones vertina skeptiškai.
„Tokį būdą taiko Australija, - sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. - Bet šiuo metu neketiname registruoti tokios iniciatyvos. Tai buvo vienas siūlymų, kurį galėtume aptarti. Lygiai taip pat kaip kitas pasiūlymas, kad jei žmogus atsisako skiepytis ir suserga tymais, kad gydymo išlaidas pasidengia pats. Čia panašiai kaip sužliugęs ledas ir žvejai: tarsi žmonės supranta, kad rizikuoja, bet tada jų gelbėjimo operacija yra jų atsakomybė kaštų padengimo prasme.“
Parlamentarė pritaria, kad drastiškos priemonės žmonės galbūt ir įbaugina.
„Tikrai yra dalis tų, kurie neskiepija savo vaikų, iš nuoširdaus susijaudinimo. Bėda ta, kad yra informacijos trūkumas. Ir man atrodo, kad tų antivakserių judėjimas ir visokių mitų skleidimas yra gajesnis internete, socialiniuose tinkluose, negu oficialių įstaigų, ką turėtų sureguliuoti Sveikatos apsaugos ministerija, pozicija. Kad būtų imtasi nedelsiant paneiginėti tuos mitus, jog būtų pateikta mokslu grįsta informacija“, - sako parlamentarė.
Komentaras
Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis:
- Bent savo vaikus esu paskiepijęs nuo visko, kaip senovėje skiepijo ir, manau, kad visi turime kiek įmanoma saugotis. Nes tos bacilos, bjaurios infekcinės ligos gali grįžti. Aišku, kažkas turėjo prognozuoti tokius reiškinius, kai stebi Europą, tymų protrūkio taškus, vietas. Galbūt jau matė prieš mėnesį, prieš pusantro, kad panaši situacija yra kaimyninėse valstybėse. Tik klausimas, ar buvo imtasi priemonių, kaip tai užkardyti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: