Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nemažai dėmesio skirta sveikatos apsaugai. L.S. klausia, ar numatyti pokyčiai, trumpinant patekimo laiką pas šeimos gydytoją, mažinant jų aptarnaujamų apylinkių skaičių bei plečiant komandą, – realūs. O gal tai - tik graži idėja?
Faktai
Vyriausybės programoje šeimos gydytojams numatyta:
Naujų šeimos gydytojo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus normatyvų nustatymas ir jiems taikyti reikalingų prielaidų sudarymas
Šeimos gydytojų apmokėjimo tvarkos pakeitimas – apmokėjimo didinimas už gerus darbo rezultatus, skatinamąsias paslaugas, prevencines programas, skubios pagalbos teikimą po darbo
Šeimos gydytojo komandos išplėtimas, įtraukiant gyvensenos medicinos ir socialinius darbuotojus
Burnos higienisto įtraukimas į pirminės odontologinės pagalbos paslaugas teikiančios komandos sudėtį
Administracinės naštos šeimos gydytojo praktikoje sumažinimas
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas:
Viena didžiausių problemų - finansavimas
- Vyriausybės planai – gražūs, tačiau abejoju, kad jie turės realios įtakos pokyčiams. Be abejonės, reikia imtis veiksmų, nes šiandien šeimos medicina netenkina nei gydytojų, nei pacientų. Ir viena didžiausių problemų - šiai sričiai skiriamas finansavimas. Šeimos gydytojai priversti dirbti keliais etatais, kad užsidirbtų. O jaunieji specialistai aktyviai mokosi kalbų ir darbo ieško svetur, kur atlyginimai penkis kartus didesni. Rajonai jau dabar jaučia šeimos gydytojų trūkumą. Kas mėnesį sulaukiu pagalbos šauksmo. Jei nesiimsime spręsti kadrų klausimo, ateityje gydytojų trūkumas bus dar didesnis.
Gydytojų netenkina jų finansinė situacija. Ne kartą sakiau, kad gydytojas - inteligencijos viršūnė. Ne bankininkas, ne teisininkas, ne politikas, o gydytojas. Tačiau, kai jis gauna kelis kartus mažesnius atlyginimus nei išvardytų profesijų atstovai, apima neviltis. Ne todėl, kad anie gauna daug, o dėl to, kad gydytojas gauna tiek mažai.
Iš Vyriausybės plano ir priemonių, matau, kad situaciją bandoma taisyti kosmetiškai. Sutinku, kad mažinti apylinkes reikia, nes per dieną priėmęs trisdešimt pacientų gydytojas būna išsekęs, darbo kokybė krenta, o ir sveikatai tokie krūviai nenaudingi.
Įvesti naujas specialybes į gydytojų komandą galima, bet tam papildomai reikia pritraukti resursų. Kai remdamiesi užsienio šalių patirtimi pradėjome kurti šeimos gydytojo instituciją, daug bendradarbiavome su tų šalių specialistais, kurie šeimos mediciną plėtojo ne vienerius metus. Jie tiesiai šviesiai pasakė, kad algos turi būti dešimt kartų didesnės nei pas mus. Priešingu atveju, nieko mums nepavyks.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, Šeimos medicinos rezidentūros koordinatorius prof. Vytautas Kasiulevičius:
Apylinkių mažinimas - didžiulis iššūkis savivaldybėms
- Problemų, tokių kaip eilės, vien atlyginimų pakėlimu neišspręsime. Eilės formuojasi dėl daugybės veiksnių. Neprieštarauju, kad reikia plėsti šeimos gydytojų komandą. Reikalingi socialiniai darbuotojai, nes šiuo metu yra daug funkcijų, kuriomis užsiima šeimos gydytojas ir, mano nuomone, daugeliu atveju be reikalo švaisto brangų laiką, nes tai ne jo kompetencijos klausimai.
Dėl gyvensenos specialistų – idėja įdomi, bet visų pirma juos reikia paruošti, ir tiek, kad jų užtektų ne tik Vilniui ar Kaunui, bet ir atokiems rajonams. Be to, tie specialistai turi norėti važiuoti ten dirbti. Šiandien problema ta, kad gydytojai nevyksta į atokius rajonus dirbti ir, kiek betaikoma priemonių, jos neveikia. Galbūt problemą būtų galima išspręsti jauniems šeimos gydytojams, dirbantiems rajone, mokėti, pavyzdžiui, tris kartus didesnį atlyginimą, nei besidarbuojantiems mieste. Jaunimas darbą atokiuose rajonuose laiko didžiule auka. Galbūt materialus veiksnys galėtų juos paskatinti?
Vyriausybės programos kryptis teisinga, slaugos, socialinių darbuotojų funkcijų plėtimas sveikintinas, kaip ir apylinkių mažinimas, bet čia ir vėl susiduriame su problema. Miestuose tai bus įmanoma įgyvendinti, bet rajonų savivaldybėms - didžiulis iššūkis. Ne taip seniai apylinkės buvo sumažintos nuo 2000 iki 1550, kas nutiko rajonuose? Savivaldybės rašė raštus Sveikatos apsaugos ministerijai, kad būtų leidžiama dirbti didesnėse apylinkėse, nes jiems paprasčiausiai trūksta gydytojų. Didesnis finansavimas - gerai, bet, kaip dažnai nutinka realybėje, tam dažnai pritrūksta lėšų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius:
Turi būti „prisegtos“ papildomos lėšos
- Vyriausybės programoje numatytos priemonės įneštų pokyčių, jei prie šių veiksmų bus „prisegtos“ ir papildomos lėšos. Priešingu atveju... Skaičiuokime paprastai: šeimos gydytojo pajamos arba šeimos klinikos priklauso nuo kelių dalykų – prisirašiusių gyventojų skaičiaus ir skatinamųjų paslaugų. Tiesa, vienos jų yra rentabilios, kitos - nelabai. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo programa. Jei šią programą atlieki nuoširdžiai, kaštai išauga. Juk pacientui reikia ir laboratorinių tyrimų, lipidogramų, o į paslaugos kaina yra neįskaičiuoti net banalūs dalykai, pavyzdžiui, mėgintuvėliai, į kuriuos imamas kraujas, slaugytojos darbas.
Rezultatas – programa neturi jokios pridėtinės finansinės vertės. Tik gydytojams prisideda darbo ir išauga paslaugos kaštai. Tenka ją kompensuoti kitomis programomis. Prieš trylika metų buvo įvesta pirmoji skatinamoji paslauga – onkocitologinio tepinėlio paėmimas, analizė bei moters informavimas. Po metų ligonių kasos mus pasikvietė ir barė, kodėl šios paslaugos neteikiame. O neteikėme dėl to, kad šios paslaugos įkainis buvo kur kas mažesnis, nei patiriami kaštai. Vėliau įkainis buvo padidintas, berods, tris kartus.
Vyriausybės programos įgyvendinimo planas sveikintinas progresyvus ir modernus, bet klausimas, ar išlaidos jam įgyvendinti bus adekvačiai padengtas.
Prieš kelerius metus tuometinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis apsilankęs vienoje didelėje poliklinikoje pamatė, jog ten dirba registratorės, kurios pacientams skambina ir kviečia dalyvauti prevencijos programose. Mintis jam labai patiko ir po kurio laiko buvo išleistas įsakymas, kad pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigose turi dirbti sveikatos koordinatoriai. Tačiau finansavimo tam nenumatyta. Taigi klausimas, kiek tokių sveikatos koordinatorių dirba šiuo metu? Vienetai ir tokią paslaugą sau gali leisti tik didelės poliklinikos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: