„Kas galėtų paneigti, kad tos ligoninės, kurios kaip nors įsiteiks valdantiesiems, bus paliktos, o bendro tinklo ir bendro plano nebus laikomasi“, - susirūpinusi rajoninių ligoninių išlikimu sako parlamentarė Aušrinė Armonaitė.
„Manau, toks sąrašas iš tikrųjų gali būti ministerijos projektuose, bet, kai viešojoje erdvėje apie tai daug kalbama, šiek tiek pabaido tokius planus. Ir gerai, kad yra kalbama, nes kuo skaidriau, kuo viešiau, tuo geriau“, - įsitikinusi Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė.
- Realu, kad valdininkų stalčiuose guli vadinamasis juodasis ligoninių sąrašas, apie kurį daug kalbama ir diskutuojama?
- Sąrašas galbūt egzistuoja. Iš tikrųjų pasikliaujame tik kalbomis - matyti neteko. Sutinku, kad valstybės valdomų ligoninių resursus reikia taupyti. Jei pas mus yra vienas didžiausių stacionarių lovų kiekis Europos Sąjungoje, vadinasi, švaistome resursus. Akivaizdu, kad reikia peržiūrėti, kaip valdome ligonines.
Kas negerai su šia reforma? Tarsi buvo pasakyta, kad uždarysime ligonines. Vėliau kalbėta, kad iki rinkimų jų neuždarysime, o po rinkimų, suprask, galbūt kurią nors ir uždarys. Kaip matome, dažnai koalicijos partneriai arba kiti nusipelnę valdančiųjų daugumai yra pamaloninami. Kas galėtų paneigti, kad tos ligoninės, kurios kaip nors įsiteiks valdantiesiems, bus paliktos, o bendro tinklo ir bendro plano nebus laikomasi. Manau, toks sąrašas iš tikrųjų gali būti ministerijos projektuose, bet, kai viešojoje erdvėje apie tai daug kalbama, šiek tiek pabaido tokius planus. Ir gerai, kad yra kalbama, nes kuo skaidriau, kuo viešiau, tuo geriau.
- Kaip vertinate ministro siūlymą dalį rajonų ligoninių paversti slaugos įstaigomis?
- Pritarčiau. Teko girdėti ir matyti ne vieną atvejį, kada būtinoji pagalba, deja, dėl kažkokių priežasčių nėra suteikiama rajoninėje ligoninėje ir pacientas siunčiamas į didesnę gydymo įstaigą. Pavyzdžiui, buvo atvejis Kupiškio ligoninėje: nesuteikė elementarios pirmosios pagalbos ir turėjo pats žmogus kviestis greitąją į Panevėžį. Taigi pritarčiau, kad reikia peržiūrėti ligoninių paskirtį. Visuomenė sensta, pagyvenusio amžiaus žmonėms reikia daugiau paslaugų, tad galbūt dalį resursų versti į slaugos ligonines iš tikrųjų apsimokėtų.
- Ką galvojate apie iniciatyvą steigti ligoninių vaistines?
- Nepalaikau šios idėjos. Manau, kad ligoninių vaistinė yra tiesiog valstybinio vaistinių tinklo įgyvendinimas. Ši vyriausybė žadėjo, kad svarstys galimybę steigti valstybines vaistines. Būtent per ligoninių vaistines jie ir įgyvendins šią idėją. Visų pirma tai yra kišimasis į rinką. Šiuo metu Lietuvoje yra labai įvairių privačių tinklų: vieni draugiški nuolaidoms, kiti - galbūt brangesni.
Jei ligoninė steigs vaistinę, ji pradės siekti pelno, dalyvauti versle ir taip nukryps nuo pirminės funkcijos – pacientų gydymo ir išgydymo.
- Kompensuojamų vaistų kainynas peržiūrimas kas ketvirtį. Jūsų nuomone, tai pasiteisina?
- Galiu atvirai pasakyti: dar neteko matyti paties kainyno, bet, aišku, kad pacientai yra svarbiausi sveikatos sistemos klientai, jei taip galima pasakyti. Ir jei yra kaitaliojami kainynai, jei yra neaišku, kaip atrodys ligoninių tinklas arba kokios bus vaistinės – labai daug nežinomybės. Aš esu už tai, kad vaistai pigtų. Bet klausimas: ar jie yra piginami brutaliuoju būdu, kada žmogus verčiamas pirkti, o vaistininkas parduoti pigiausią vaistą? Tada negalima pasirinkti. Manau, kad yra tiesiog per daug nežinomybės.
Sunku pasakyti, kokios srovės yra Sveikatos apsaugos ministerijoje, gal jie pasiklydę tarp intereso grupių ir valstybinės sveikatos programos.
- Sergantieji onkologinėmis ligomis laukia nesulaukia kanapių įteisinimo medicinos tikslais... Pritariate?
- Gaila, kad tik po metų Seimas grįžo prie įstatymų projekto, tačiau kitą savaitę darbotvarkėje jau yra priėmimas. Dabar, kai diskutuojame apie konkretų įstatymo projektą ir kokios medžiagos yra įteisinamos, reikėtų pasakyti, kad yra konservatyvus siauras šių vaistų taikymas medicinoje. Kitaip tariant, pacientai, kuriems po chemoterapijos reikia vaistų skausmui palengvinti, galės naudoti tuos medikamentus. Vis dėlto, kai žiūrime į kitų šalių praktiką, problemą būtų galima išspręsti vienu kartu. Bet vis tiek tai yra žingsnis į priekį, kurį palaikau ir palaikysiu.
Tai buvo viena mūsų (liberalų – aut. past.) keliamų idėjų ir gerai, kad spaudimas, kurį padarė ir kiti kolegos politikai, visuomenė bei pacientai, pasiekė Aurelijaus Verygos ausis ir jis tą projektą pateikė.
Aišku, Lietuva šiuo atveju iš tikrųjų gali pasiekti proveržį tiek mokslinių tyrimų, tiek investicijų pritraukimo srityje. Bet dabar šis konkretus projektas gali padėti pacientams, kuriems reikalingas gydymas. Kad tyrimams atveriamas kelias – irgi yra labai gerai.
- Pakalbėkime apie dar vieną „narkotiką“ – rūkančiuosius ir jiems gresiančius naujus draudimus.
- Efektyviausia priemonė mažinti rūkymą yra sveika gyvensena, jei ši tampa madinga. Džiaugiuosi, kad tampa madinga tiek sveikai maitintis, tiek daugiau judėti. Matome ir daugiau viešųjų erdvių pritaikytų fiziniam aktyvumui, bent jau Vilniuje. Tai yra efektyviausia priemonė ir ginklas prieš rūkymą, alkoholį ir narkotikus.
Kai kalbame apie draudimus rūkyti balkonuose, tai yra lindimas į privačią žmogaus erdvę. Žmonės vis tiek rūkys, tik galbūt patalpose, laiptinėse ar kitur. Ar policija spės tikrinti? Galbūt kaimynai patys gali susitarti, kokia yra rūkymo politika jų name, nes ir dabar dalis kaimynų susitaria, kad laiptinėse nerūko. Nežinau, ar Seimo nariams reikia spręsti kaimynų bendradarbiavimo klausimus.
Kaip sakiau, daugiau dėmesio reikia skirti sveikatinimui – tai iš tikrųjų, kaip rodo kitų šalių praktika, yra veiksminga. Sveikatinimo skatinimas - sudėtingesnis dalykas nei draudimai, kurie duoda trumpalaikį efektą, - kainuoja daugiau pastangų. Man atrodo, tai yra dažnai pamirštama šios Vyriausybės darbuose.
Dosjė
Baigė Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir viešosios politikos analizės magistro kvalifikacinį laipsnį.
Lietuvos ir tarptautinių organizacijų savanorė, dirbo visuomeninį darbą: nuo 2006 m. Lietuvos liberalaus jaunimo narė, 2009–2010 m. Vilniaus jaunimo reikalų tarybos narė, 2010–2011 m. organizacijos pirmininkė, 2011–2013 m. Europos Tarybos Patarėjų tarybos jaunimui narė.
2013–2015 m. buvo Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ analitikė.
2015–2016 m. dirbo Vilniaus miesto taryboje.
Nuo 2016 m. Seimo narė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: