Aurelijus Veryga: „Nebesu toks kategoriškas“

Evelina Machova
2019-08-01
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (42 m.) sako, jog gydymo įstaigų vadovai, siekiant sveikatos sistemos efektyvumo, visų pirma turi būti ministerijos sąjungininkai, o ne stabdžiai.
Aurelijus Veryga: „Nebesu toks kategoriškas“
„Normalu, jog sistemos vadovas atsirenka jai pavaldžios įstaigos direktorių. Juk kartu reiks dirbti. Gydymo įstaiga - ne „uabas“, kur vadovas, kaip sugalvoja, taip ir daro“, - sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

- Prezidentas Gitanas Nausėda jūsų į gerai dirbančių ministrų kompaniją neįtraukė. Neskaudu?
- Nepriimu to asmeniškai. Ne dėl reitingų dirbu. Bet norėčiau, kad visuomenės sveikatos raštingumas būtų didesnis. Tačiau yra kaip yra. Nežinau šalies, kur reformos ar pokyčiai vyktų lengvai. Gyventojams išaiškinti kai kuriuos sprendimus nelengva. Nesistebiu, kad kyla įvairiausių klausimų tiek prezidentui, tiek jo komandai, politikams. Žinoma, kolegos Seime turi galimybę visada manęs paklausti...

- Bet neklausia?
- Kai kurie klausia, tačiau dažniausiai tai yra tik galimybė pakritikuoti. O kritikuoti lengviau tą, kuris visuomenės identifikuojamas su neigiamu krūviu. Jei opozicija imtų kritikuoti kolegą Roką Masiulį, kuris turi didelį visuomenės pasitikėjimą, atrodytų keistai ir net kvailai. Jau ruošiamasi rinkimams.

- Dalyvausite kitų metų Seimo rinkimuose?
- Nežinau. Kol kas nesvarstau tokių galimybių. Pirmiausia reikia padaryti tai, ką galiu dabar. Nesakau ne, nes esu jau labai daug dalykų prisišnekėjęs gyvenime. Sakiau, kad nedalyvausiu politikoje, o tapau ministru. Nebesu toks kategoriškas.

- Kalbant apie sveikatos sistemą vienas kone dažniausiai minimų žodžių „korupcija“. Per ministravimo metus daug jos matėte?
- Priklauso, kas vertina. Visuomenė korupciją įsivaizduoja vienaip, viešųjų pirkimų tarnyba - kitaip, STT - dar kitaip. Bet jei kalbėtume apie pačią didžiausią grandį - pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų santykį – yra gerų pokyčių. Jų norėtųsi greičiau, bet tai - nuo seno susiklosčiusi praktika, kuri staigiai nesikeičia. Kalbant apie brangios įrangos įsigijimą, pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobilius, vykdant centralizuotus pirkimus, pavyko gerokai sutaupyti. Kai tokius pirkimus įstaigos vykdydavo savarankiškai, kainos skirdavosi kelis kartus. Buvo ir rezonansinių atvejų su gydymo įstaigų vadovais. Pavyzdžiui, klasika tapęs žolės pjovimas žiemą, kuris apmokamas mokesčių mokėtojų pinigais. Žinoma, būtų geriau, kad tokie žmonės neatsidurtų sistemoje, bet kiekvienam į sąžinę neįlysi, negali nuspėti interesų. Laimei, ir čia padėtis gerėja: kur atėjo nauji vadovai, gydymo įstaigos brenda iš duobės.

- Gydymo įstaigų vadovų konkursuose įvedėte naujovę – pokalbį su ministru. Galima daryti prielaidas, kad jo metu bandote nuspėti žmogaus savybes, ne itin tinkamas vadovo pozicijai?
- Tam tikra prasme taip. Į sąžinę neįlysi, bet išsiaiškinti, ar vadovas, gerinant sveikatos sistemą, bus sąjungininkas ar stabdis, galima. Klausiu pretendentų, kaip jie elgtųsi vienu ar kitu atveju, pavyzdžiui, pertvarkydami institucijas. Kaip jie įtikintų kolektyvą tam tikriems pokyčiams. Iš atsakymų galima susidaryti vaizdą. Normalu, jog sistemos vadovas atsirenka jai pavaldžios įstaigos direktorių. Juk kartu reiks dirbti. Gydymo įstaiga - ne uabas, kur vadovas, kaip sugalvoja, taip ir daro.
 
Neseniai atliktoje apklausoje visuomenė kaip vieną blogiausių jūsų darbų įvardino vaistų reformą. Atrodo, anksčiau piktintasi brangiais vaistais, bet juos atpiginus pyktis niekur nedingo. Jaučiate, kas negerai?
- Priežasčių daug. Pirmas ažiotažas kilo, kai buvo įteisinti slapti pirkėjai vaistinėse. Dešimtmetį receptiniai vaistai turėjo būti parduodami tik su receptu. Bet panašu, kad niekas tų taisyklių nesilaikė. Pacientai, kurie įsigydavo tų vaistų, staiga jų nebegavo. Vienas priekaištų, kad receptinį vaistą parduoda su receptu. Negalėjau patikėti, jog piktnaudžiaujama buvo tokia apimtimi. Pradėjus reikalauti receptų paaiškėjo įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad migdomieji vaistai skiriami dešimtmetį. Kas čia per nemiga? Apie tokias lėtines nemigas psichiatrai nėra net girdėję. Buvo daug apsileidimo, darbo broko.
Po to sekė vaistų kompensavimo tvarkos ir kainyno pokyčiai. Nemažai pajėgų mesta sąmyšiui tarp pacientų paskleisti. Bet čia nieko naujo. Europos Komisija yra išplatinusi ataskaitą, kur nurodoma, kaip kitose šalyse vaistų gamintojai bandė trukdyti patekti į rinką pigesniems vaistams ir buvo nubausti šimtais milijonų eurų.

- Vadinasi, nušviestos istorijos, kai dėl pakeistų vaistų žmogui sustreikavo sveikata, iš piršto laužtos ar suinteresuotų verslo grupių inspiruotos?

- Istorijų buvo visokių, turbūt daugelis pamena mergaitės, sergančios epilepsija, atvejį, kai pakeitus vaistus ji atsidūrė ligoninėje. Ministerijos specialistais kalbėjo su medikais. Gydytojai teigė negalintys įrodyti, kad tai dėl vaistų pakeitimo. Tačiau abejonė visuomenėje buvo pasėta. Daugelis skundžiasi, kad negali pasirinkti iš penkiolikos variantų. Tas tiesa, bet kai jie galėdavo rintis, kita dalis žmonių gydymo negaudavo visai, nes negalėdavome įpirkti jiems reikiamų vaistų. Danija prieš septyniolika metų įgyvendino vaistų reformą, žmonės gydosi pigiausiais vaistais ir dėl to nemiršta. Priešingai, yra viena laimingiausių šalių.

- Jei toliau būsite ministru, realu per likusius metus įgyvendinti sprendimus, atnešiančius kardinalių pokyčių sveikatos sistemai?
- Net neabejoju, nes dalis sprendimų paruošti ir suplanuoti. Tolesnis medikų atlyginimų didinimas, Seimas pritarė pacientų žalos atlyginimo modeliui be kaltės, kuris jau kitąmet pradės veikti. Tai bus tikrai esminis pokytis sistemoje. Taip pat registruotos pataisos dėl turto valdymo formų pakeitimo. Tai leistų į paslaugų įkainį įskaičiuoti turto amortizaciją ir nusidėvėjimą. Tam net ir lėšos jau yra suplanuotos. Jei Seimo nariai joms rudenį pritars, tai galėtų būti įgyvendinta jau nuo kitų metų. O kur dar sprendimai dėl regionų tarybų, mišrių gydymo įstaigų steigėjų, vadovų rotacijų. Visai tai priėmus galima sulaukti akivaizdžių pokyčių. Jau dabar vyksta įdomūs procesai. Gydymo įstaigos, trūkstant gydytojų, uždaro skyrius be mūsų įsikišimo, prašosi į didesniųjų globą. Mes tai siūlėme daryti sistemiškai. Netiko. Negerai, kai pradeda vykti nevaldomi procesai, kurie nežinia kokių rezultatų atneš.


Dosjė

Nuo 2016 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.
Nuo 2015 m. LSMU Sveikatos psichologijos katedros profesorius.
2009 m. LSMU Kauno medicinos akademijos Profilaktinės medicinos (vėliau – Sveikatos psichologijos katedros) katedros docentas.
Nuo 2009 m. Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų prevencijos tinklo NORDAN valdybos narys.
2009–2012 m. Ministro Pirmininko visuomeninis patarėjas tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais.
2011 m. LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto (PSO bendradarbiaujančio centro) vadovas.
2005–2012 m. Nacionalinės sveikatos tarybos narys.
Nuo 2008 m. Europos rūkymo prevencijos tinklo ENSP (European network for smoking prevention) valdybos narys.
2008 m. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas.
2004 m. pradėjo gydytojo psichiatro praktiką.
2004 m. baigė rezidentūrą Kauno medicinos akademijoje ir įgijo psichiatrijos gydytojo kvalifikaciją. Tais pačiais metais įgijo biomedicinos mokslų daktaro laipsnį.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris