- Universitetus reitinguoja kas netingi. Kaip tuos reitingus vertinate?
- Tikrai neturėjau galimybės ir nekėliau sau tikslo analizuoti universitetų reitingų. Tačiau, manau, kad tai – labai sudėtingas procesas ir į tai reikėtų žiūrėti atsakingai. Nesvarbu, ar kalbame apie universitetus, ar mokyklas. Įdomu, kas tuos reitingus sudaro. Jei yra sudarytos ekspertų grupės, kurios gali tai atlikti, remiamasi tyrimais, - puiku. Tačiau paprastai tai daro žurnalai, įvairios žmonių grupės be ekspertų. Tokie reitingavimai nerimti, neobjektyvūs ir neverti dėmesio, nes neatspindi realios situacijos. Žinoma, yra kokybiškai sudaromų tarptautinių reitingų, kuriuose mums kol kas dar nelabai sekasi. Tačiau manau, kad ateitis yra mūsų universitetų rankose ir ateityje užimsime geras pozicijas.
 
- Jei kalbėtume apie studijų kokybę. Ji šalies universitetuose jums atrodo pakankama?
- Manau, kad yra studijų programų, kuriose kokybė tikrai garantuojama, taip pat kaip ir įsidarbinimas po studijų. Tačiau yra ir silpnesnių studijų programų. Dėl jų, žinoma, reikės kalbėtis ir dirbti. Egzistuoja ir studijų programų dubliavimas, kurio neturėtų būti tiek daug. Juk studentų skaičius mažėja. Tačiau, galvoju, kad viskas susidėlios po truputį, Kalbėsime apie bendras tarpuniversitetines programas. Darbo laukas tikrai nemažas. Kita vertus, viskas labai reliatyvu. Žiūrint, kokį atskaitos tašką paimsime.
 
- Kaip žiūrite į tai, kad jaunimas, studijavęs valstybės finansuojamose vietose, išvyksta dirbti į užsienį? Tokia praktika, pavyzdžiui, dažnai pasitaiko tarp jaunųjų medikų.
- Šiandien būtų labai keista kalbėti apie stabdymą, suvaržymą. Mes esame Europos Sąjungoje, todėl nemanau, kad bet koks bandymas sustabdyti tokius srautus būtų labai teisingas. Nors susitarimo atveju – galimas. Esu dalyvavusi susitikime kartu su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Dangute Mikutiene ir studentų atstovais. Kalbėjome apie šią situaciją ir rajonines sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose yra specialistų stygius. Studentai prieštarauja prievartai. Todėl reikia diskutuoti ir kalbėtis. Galbūt galėtume jiems pasiūlyti geresnes socialines garantijas, sudaryti patogesnes gyvenimo sąlygas. Pavyzdžiui, sukūrusiems šeimas ir turintiems vaikų parūpinti darželį netoliese. Tad galimybių šiandien yra ir be prievartos. Jaunus žmones reikia bandyti sulaikyti ne draudimu, o geresne pasiūla. Jeigu savivaldybės skirtų tam tinkamą dėmesį ir ieškotų studentų, užtikrintų jiems tinkamas sąlygas, pasiūlytų didesnį atlyginimą, jauni specialistai tikrai važiuotų į rajonus ir liktų dirbti Lietuvoje. Ne visi yra suinteresuoti išvažiuoti į užsienį.
 
- Kalbama apie tai, kad šalyje universitetų per daug, o regioninių, ko gero, būtų galima atsisakyti iš viso. Pritartumėte tokiam teiginiui?
- Mes vadiname Klaipėdos ir Šiaulių universitetus regioniniais, tačiau jie yra tokie patys kaip ir visi likusieji Lietuvoje. Manau, kad jų svarba savo miestuose ir regionuose yra labai didelė. Universitetas įkvepia gyvybės, suteikia daug darbo vietų, o kur dar atliekami tyrimai, bendradarbiavimas su verslu. Štai Klaipėdos universiteto buvimas yra labai svarbus. Jis turi labai daug šansų dėl jūrinės pakraipos. Todėl tikiuosi, kad jis turės nišą ir savo studentų. O dėl universitetų skaičiaus – esminė problema – programų dubliavimas. Linkiu visiems universitetams turėti savo kryptis, programas, kurti jas bendras. Žinoma, mūsų valstybė maža, stojančiųjų ir absolventų skaičius mažėja, tai daug kainuoja valstybei. Tačiau baigęs universitetą žmogus yra vertingas, todėl puiku, jog šalyje yra daug aukštąjį mokslą baigusių žmonių. Tai yra didelis pliusas valstybei.
 
Dosjė
1984 metais baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį universitetą, kuriame įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę.
2004 m. Klaipėdos universitete baigė edukologiją.
Darbo partijos narė nuo 2003 metų.
Nuo 2012 metų Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.