Premjerui prakalbus apie kvotas darbuotojams iš trečiųjų šalių, periferijoje sukruto merai bei gydymo įstaigų vadovai, kurie susiduria su katastrofišku medikų trūkumu. Tiesa, vieni regionai išskėstomis rankomis laukia tokių specialistų, kiti į juos šnairuoja nepatikliai.
Prisivilioja užsieniečius
„Naujojoje Akmenėje dirba bent trys medikai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Tai regionams - išsigelbėjimas ir mes pasisakome už tai, kad jiems būtų sudarytos palankios sąlygos. Iš tikrųjų Sveikatos apsaugos ministerijoje reikia nueiti kryžiaus kelius, kol jie susitvarko leidimus“, - pasakoja Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius.
Anot jo, vietiniams gyventojams nebuvo šoko, jog atėjus į gydymo įstaigą juos aptarnavo užsienietis. Jie sėkmingai mokosi lietuvių kalbos. Be to, bendraujant padeda ir slaugytojos.
„Žinome, kad vietiniai darbininkai sunerimę, jog verslo atstovai kviečia darbuotojus iš trečiųjų šalių, priima kitokiomis sąlygomis ir moka mažiau negu vietiniams. Bet medicinos srityje taip nėra, nes medikų amžius - itin solidus, jaunimo neturime, tad esamų darbuotojų prašome dar neiti į pensiją“, - guodžiasi A.Nicius.
Pritraukiant medikus iš užsienio, pasirodo, irgi susiduriama su nemenkais iššūkiais.
„Ar aukštos kvalifikacijos darbuotojai vyks į provincijos regionus, ar jie netrauks arčiau didesnių miestų? Mes turėjome chirurgą iš Libano. Jis pas mus dirbo porą metų, bet paskui iškeliavo Vokietijos kryptimi“, - pasakoja Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas.
Įtarimų kelia diplomas
„Man kelia abejonių iš trečiųjų šalių atvažiavusių gydytojų kvalifikacija. Ypač bijau atvykėlių iš tų valstybių, kur galima už pinigus nupirkti diplomus. Man pasakojo, kad viename rajone dirba iš tolimosios šalies atvykęs gydytojas ir buvo kilusios abejonės, ar jis tikrai turi tokią kvalifikaciją, nes viską už jį atlieka slaugytojos. Paskirti žmogų, kurio kvalifikacija galėtų kelti tam tikrų klausimų, būtų neatsargu“, - įspėja Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis.
Anot jo, atveriant duris medikams iš trečiųjų šalių svarbu imtis atsargumo priemonių.
„Nereikia subiurokratinti šio aparato, galima viską daryti paprasčiau: pavyzdžiui, užsienietis vienerius metus dirbtų stebimas Lietuvos gydytojo, šis parašytų rekomendaciją ir patvirtintų, kad tai iš tikrųjų profesionalas“, - siūlo A.Vagonis.
Turi gauti licencijas
„Ministerija turi pripažinti atvykusio mediko išsilavinimą, jis turi gauti licenciją, turi kalbėti lietuviškai, nes, priešingu atveju, tikriausiai negalėtume jo įdarbinti“, - sako Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė.
Pernai lapkričio mėnesį jie į kolektyvą priėmė gydytoją iš Maroko.
„Jo išsilavinimas tiko, žmogus lietuviškai kalba ir rašo. Iš tikrųjų nesigailime, nes žmogus imlus, paslaugus, viskuo besidomintis. Darbo sąlygos jį tenkina. Sakė, kad turime žymiai daugiau negu Marokas: daugiau aparatūros ir pati greitoji pas mus iš tikrųjų greitesnė. (Juokiasi.)
Iš pacientų negavau nė vieno pasipiktinimo, priešingai, netgi padėką parašė“, - pasakoja direktorė, užsimindama, kad marokietį į mūsų kraštą atginė meilė lietuvei.
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis:
- Tai - valstybės genocidas. Šiemet atsiveši gydytoją, o vietinis medikas išvažiuos nepatenkintas sąlygomis ir valstybės požiūriu. Praeis dveji treji metai, tarkim, rusai susitaikys su ukrainiečiais ir visi Ukrainos specialistai, kurie dirba Lietuvoje, sugrįžta atgal. Tada Lietuva paliekama likimo valiai. Tai yra premjero negalvojimas, kaip šios srities specialistų problemas ir jų ateitį reikia spręsti dabar.
Ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas:
- Negaliu patvirtinti (nes nežinau) ar ministro pirmininko siūlymas apima ir medicinos personalą. Kvotų sistema yra racionali, kai bijoma, kad atvykusi darbo jėga dempinguos esamą atlygio lygį šalyje. Visgi šiuo atveju Vyriausybė elgiasi priešingai, kartu su profesinėmis sąjungomis susitarėme mažiausią galimą darbo užmokestį medicinos darbuotojams, kuris turėtų būti peržiūrimas kiekvienais metais. O iškilus diskusijai dėl specialistų imigracijos įtakos sektoriui, pirmiausia tai derintume su medikų profesinėmis sąjungomis. Deja, nesame patrauklūs tiek darbo sąlygomis, tiek ir atlyginimo dydžiais lyginant netgi su aplinkinėmis šalimis. Tad iš esmės galimas tik priešingas procesas – konkurencija.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė:
- Jau turime pavyzdžių, kada pačios savivaldybės vilioja ypač iš Ukrainos atvažiuojančius medikus, jiems suteikia ir būstą, ir skiria lėšų įsikurti. Periferijoje vis tiek yra didesnis skaičius vyresnio amžiaus žmonių, daugelis jų supranta ir rusų kalbą. Atvažiavusiems iš Ukrainos asmenims nebūtų taip sunku įsilieti į bendruomenę. Aišku, norisi, kad dirbtų savi specialistai, bet kadangi jauni gydytojai nelabai nori važiuoti į tolimesnes savivaldybes, turime ieškoti, ką atsivežti į jų vietą.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktorė Nora Ribokienė:
- Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės susitarimą, piliečiai turi teisę teikti laikinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje ir neturėdami atitinkamos praktikos licencijos verstis atitinkama praktika Lietuvoje. Prieš pradėdami teikti tokias paslaugas jie privalo pateikti deklaraciją Sveikatos apsaugos ministerijai. Kartu su ja, be kitų dokumentų, turi būti pateikti tos šalies, iš kurios yra atvykęs pilietis, kompetentingosios institucijos pažymos apie piliečio išsilavinimą ir gerą praktiką. Jei užsienietis nori verstis atitinkama asmens sveikatos priežiūros specialisto praktika Lietuvoje nuolatos, jis privalo turėti atitinkamą praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis šia praktika mūsų šalyje. Licencijos išdavimo sąlygos užsieniečiui yra tokios pačios kaip ir Lietuvos piliečiui: teisė gyventi ir dirbti Lietuvoje, valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas, įgyta profesinė kvalifikacija teisės aktų nustatyta tvarka, teisėta praktika, profesinės kvalifikacijos tobulinimas, sveikatos būklė, tinkama verstis atitinkama praktika. Užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija turi būti pripažinta Lietuvoje. Asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimą vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Šiuo metu tik keletas užsieniečių turi atitinkamos praktikos licencijas dirbti Lietuvoje.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: