Atvažiavo mašinytė su raudonu kryžiuku...

Darius Indrišionis
2018-11-26
„...ir išsivežė mergytę su įpjautu pirščiuku“, – ši puikiai žinoma vaikiška skaičiuotė apie greitąją medicinos pagalbą, atėjusi iš sovietmečio, tačiau Lietuvos istorijoje netikslu būtų sieti šios, tikrąja to žodžio prasme, gyvybiškai svarbios institucijos veiklos pradžią su sovietine epocha. Greitoji medicinos pagalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje pradėjo veikti gerokai anksčiau, o kai kurie jos istorijos puslapiai verčia pamiršti kartkartėmis šių dienų GMP darbuotojams išsakomus priekaištus dėl esą menko operatyvumo...
Atvažiavo mašinytė su raudonu kryžiuku...
1902 m. Vilnius tapo penktuoju carinės Rusijos miestu, kuriame įsikūrė greitosios medicinos pagalbos stotis. Miestą prie Neries ir Vilnelės šiuo aspektu pralenkė trys dabartinės Lenkijos miestai (Varšuva, Lodzė, Čenstakava) ir dabartinės Ukrainos sostinė Kijevas. Vilnius savo ruožtu pralenkė didžiuosius imperijos miestus – Maskvą bei Peterburgą.

Pirmuosius „variklius“ paskolino ugniagesiai
Jeigu metro statybos Vilniuje projektą – pastarųjų savaičių aktualiją – suvokiame kaip tolimą viziją, kuri materialų pagrindą gali įgauti tik po dešimčių metų, dera atsiminti, jog prieš daugiau kaip šimtmetį Vilniaus šviesuomenė pateikė to meto vietos valdžiai – Vilniaus gubernatoriui – projektą, kuris istorinės Lietuvos istorinę sostinę turėjo padaryti vienos pirmųjų greitosios medicinos pagalbos stočių savininku Rytų Europoje. 1899 m. grafienės Sofijos Tiškevičienės ir dar dešimties asmenų grupė pasiūlė būtent tai – kurti Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotį. Šis projektas, įgyvendintas tik po trejų metų – 1902 m. Vilnius tapo penktuoju carinės Rusijos miestu, kuriame įsikūrė tokia institucija. Miestą prie Neries ir Vilnelės šiuo aspektu pralenkė trys dabartinės Lenkijos miestai (Varšuva, Lodzė, Čenstakava) ir dabartinės Ukrainos sostinė Kijevas. Vilnius savo ruožtu pralenkė didžiuosius imperijos miestus – Maskvą bei Peterburgą, o taip pat ir amžinus vietinių lenktynių varžovus – Rygą ir Taliną.
 

Pirmoji GMP stotis buvo išlaikoma labdara, jos personalą sudarė viso labo keturi etatiniai gydytojai bei... du iš Vilniaus gaisrininkų pasiskolinti arkliai, kurie tapo pirmųjų Vilniaus GMP brigadų „varikliais“. Nepaisant nuolatinio lėšų trūkumo, vertusio pirmąją Vilniaus „greitukę“ ieškoti lėšų originaliais būdais (organizuojant koncertus, loterijas, labdaringus pietus bei rinkliavas gatvėse), jau per 1903 m. metus Vilniaus GMP stotis suteikė pagalbą 3414 pacientų. Šie skaičiai nuolat augo, o iki Pirmojo Pasaulinio karo Vilniaus GMP stotis suteikė pagalbą apie 57 tūkst. pacientų.
 
Greitoji atvažiuoja tik kartu su milicija...
Kiek vėliau nei Vilniaus GMP stotis, greitoji medicinos pagalba įsikūrė ir Kaune. Pirmojo Pasaulinio karo negandos, aišku, procesą pristabdė, tačiau tarpukario Lietuvoje greitosios pagalbos institutas ir toliau plėtėsi: iki 1940 m. sovietinės okupacijos Lietuvoje jau veikė 7 GMP stotys, kurių daugumą kuravo Raudonasis Kryžius (išimtimi buvo ta pati Vilniaus GMP stotis). Pirmuoju sovietmečiu buvo sukurta dar viena – aštuntoji GMP stotis, o patys okupantai viešai kėlė ambicingus greitosios pagalbos plėtros planus: 1941 m. balandžio 4 d. oficioze „Tiesa“ buvo paskelbta apie tai, jog 1942 m. sausio 1 d. numatoma, kad Lietuvos SSR bus įkurtos netgi 23 greitosios pagalbos stotys, kurių kiekviena bus suskirstyta į tris skyrius: 1) nelaimingų atsitikimų skyrių; 2) neatidėliotinos pagalbos namuose skyrių; 3) pervežimų skyrių.
 
Buvo skelbiama, jog pagalba nelaimingų atsitikimų atveju bus visada teikiama nemokamai, o štai GMP atvykus į namus pas ligonį – jau atsirastų diferenciacija: jei ligonis yra „darbo žmogus“ – nemokamai, o jei ligonis „neturi nemokamo gydymo teisės“ – „pagal nustatytą taksą“. Sovietinis požiūris, jog visuomenę tikslinga diskriminuoti pagal jos narių socialinę kilmę, tapo aktualus net teikiant skubiąją medicinos pagalbą...
 

Beje, tos pačios „Tiesos“ straipsniai liudijo, jog netgi „teisingai klasei“ priklausantiems piliečiams nebuvo lengva prisišaukti skubią pagalbą: viena mažažemė valstietė, atvykusi pasisvečiuoti pas gimines Kaune, buvo suriesta stiprių pilvo skausmų. Moteris pirmiausia skambino į artimiausią polikliniką – tuo laiku net naktį poliklinikose būdavo budintys darbuotojai. Poliklinikos budintysis, sužinojęs, kad ligonė iš provincijos, atsisakė pasiųsti gydytoją į namus. Tada skambinta į greitąją pagalbą. Pastarosios darbuotojai ligonei paaiškino, kad GMP gali nugabenti moterį į ligoninę su viena sąlyga: jei bus pateiktas gydytojo paliepimas. Skausmo nebegalinčios kęsti moters giminaičiams neliko nieko kita kaip... skambinti į miliciją ir prašyti pastarosios pagalbos. Milicininkai pagelbėjo – privertė tos pačios poliklinikos budintįjį skubiai gabenti moterį į Kauno klinikas. Galima pastebėti, jog ši paradoksali istorija turi tam tikrų sąšaukų su dabartimi – juk ne per seniausiai per visą Lietuvą nuskambėjo istorija, kai į gimdymo namus buvo kviečiami policijos pareigūnai...
 
Ir kartu, ir atskirai
Pokario metais greitosios pagalbos stočių skaičius didėjo, buvo perkama nauja įranga bei automobiliai, tačiau viskas vyko lėtai ir varganai: mažosios GMP stotys, įsikūrusios mažesniuose respublikos miestuose, turėdavo vos vieną kitą automobilį, o ir tą – tik labai sąlyginai pritaikytą teikti greitajai pagalbai. Iliustratyviu pavyzdžiu galime laikyti Varėnos atvejį: 6 deš. pradžioje mieste ir rajone greitąją pagalbą teikė viso labo viena brigada, kurią sudarė paprastas krovininis sunkvežimis, kuriame būdavo paguldomi neštuvai su ligoniu. Ir visa tai – tik rajono ribose: komplikuoto susirgimo atveju, pervežimas į geresne aparatūra ir profesionalesniais medikais aprūpintą ligoninę buvo vykdomas geležinkeliu. Buvusio Vilniaus GMP stoties vadovo T.Rodzo liudijimu, sovietmečiu pasitaikydavo ir tokių atvejų, kad greitoji pagalba atvykdavo pas ligonius praėjus net 8 valandoms po kvietimo. Pasitaikydavo, jog net ligoniai patys pamiršdavo pagalbą kvietęsi...
 
Jau tarpukariu pasitaikydavo stambių nelaimių – autokatastrofų, gaisrų – kurių metu privalėdavo reaguoti ne tik milicija ar ugniagesiai, bet ir greitoji medicinos pagalba. Tiesa, neretai kildavo įvairių nesusipratimų, kai streso ištikti nelaimės vietoje esantys žmonės išsikviesdavo tik vieną kurią nors pagalbos tarnybą, pamiršdami apie kitas. Iš vyresnės kartos „greitukių“ darbuotojų yra tekę išgirsti istorijų, kaip į gaisro ar autoavarijos vietą iškviesti greitosios pagalbos medikai suprasdavo, jog jie – vieninteliai, kurie informuoti, o tuo tarpu ugniagesiai ir milicija apie konkrečią nelaimę nieko netgi ir nežino. Šiais laikais, centralizavus pagalbos teikimą ir atsisakius atskirų pagalbos tarnybų numerių, tokių tragiškų kuriozų pavyksta išvengti.
 
Dabartinė greitosios medicinos pagalbos stočių turima įranga ir galimybės, žinoma, mažai ką bendro beturi su tais laikais, kai pirmosios GMP brigados (jei taip galima pavadinti arklių tempiamas karietas) pradėjo savo veiklą Lietuvoje. Nepaisant to, nereikia abejoti vienu – tiek šiais, tiek bet kuriais anais laikais šios nelengvos profesijos atstovus vienijo noras padėti ligoniams ir drąsa daryti tai, bet kokiomis sąlygomis. Prieš kelis metus kino ekranuose pasirodęs režisieriaus Igno Jonyno filmas „Lošėjas“, kuriame GMP medikai vaizduojami kaip visiški cinikai, žaidžiantys totalizatorių iš pacientų gyvybių – vien tik groteskiška satyra, maža ką bendro turinti su nelengva, bet prasminga greitosios pagalbos medikų kasdienybe.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris