Medikai sako, kad paskutinis lašas, perpildęs jų kantrybę, buvo nuo sausio įsigaliosiančios pataisos, kurios įpareigos medikus per tam tikrą laiką priimti visus užsiregistravusius pacientus. Gydytojai sako, jog tai nerealu ir prašo viską atšaukti. Tuo tarpu teisininkai aiškina, jog įsigaliojančios naujos pataisos taikomos ne gydytojams, o gydymo įstaigų vadovams.
Sprendžiant eilių klausimą medikus labiausiai neramina gresiančios sankcijos
Medikai baiminasi
Gydytojas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis tvirtina, jog nuo kitų metų įsigaliosiantys terminai, per kuriuos medikai turės priimti visus pacientus, nieko gero neduos, nes to įgyvendinti neįmanoma.
„Dabar išleido įsakymą dėl eilių, paprašykim, kad išleistų įstatymą dėl viduriavimo, gal viduriavimas sustos Lietuvoje?“ – sako Darius Jauniškis.
Šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė sakė, kad dėl per didelio krūvio šeimos gydytojai jaučia didelį stresą, nespėja priimti visų norinčių.
„Padirbus keletą metų jautiesi visiškai perdegęs. Kasdien eini į darbą ir galvoji, ar baigsi darbo dieną taip, kaip ją pradėjai. Gal tikrai reikia emigruoti iš čia? Nes girdi, kaip kolegos priima 10 pacientų ir gyvena geriau ir ramiau“, – kalbėjo ji. R.Radzevičienė teigė, jog net ir taip ardami šeimos gydytojai jaučiasi nepatenkinę lūkesčių.
Įstatyme numatyta, kad gydymo įstaiga už praleistus terminus rizikuos netekti 20–50 proc. paslaugos, suteikiamos pacientui, išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tačiau užsiregistravusiems pas gydytoją ir neatvykusiems pacientams niekas ir toliau negrės, tiesiog terminai bus pradedami skaičiuoti nuo tada, kai jis kreipsis į gydymo įstaigą pakartotinai.
Suskubo į pagalbą
Pirmieji medikams į pagalbą pasišovė konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas, kurie įregistravo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo straipsnius, kuriais siūlo ne baudimais, o skatinimu gydymo įstaigas motyvuoti mažinti pacientų patekimo pas gydytojus eiles.
Įstatyme būtų įrašyta nuostata, kad teritorinė ligonių kasa, nustačiusi, kad apdraustiems pacientams sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nepraleidus įstatymu nurodytų terminų, asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų būtų didinamas iki 5 procentų. Tokiu atveju asmens sveikatos priežiūros įstaiga būtų pati suinteresuota ir motyvuota suteikti paslaugas laiku, laikantis visų įstatyme numatytų terminų.
„Visi suprantame, kad nubausta gydymo įstaiga sankcijas pritaikys didelius pacientų srautus konsultuojantiems gydytojams. Tokiu būdu, užuot didinę atlyginimus gydytojams, pasieksime priešingą rezultatą – gerų specialistų atlyginimai sumažės, o tai dar labiau paskatins juos emigruoti“, – sako I.Šimonytė, atkreipianti dėmesį, kad užuot gąsdinus gydymo įstaigas baudomis, Vyriausybė nedelsdama privalo imtis visų įmanomų priemonių, kaip ne tik sumažinti pacientų eiles pas gydytojus, didinti atlyginimus medikams, bet ir pradėti sveikatos apsaugos sistemos reformą, apimančią tiek gydymo įstaigų veiklos efektyvinimą, tiek sveikatos draudimo sistemos pertvarką.
Parlamentarai taip pat siūlo, kad to paties įstatymo straipsniai, numatantys sankcijas už praleistą pacientų apžiūros laikotarpį, būtų atidėti dvejiems metams, iki 2020 m. sausio 1 d. Manoma, kad tokio laiko užtektų gydymo įstaigos administracijai priimti reikiamus sprendimus eilėms pas gydytojus sutrumpinti.
FAKTAS
Pagal 2016 metais birželį priimtus prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytus įstatymo pakeitimus, šeimos gydytojo konsultacija turi būti suteikta per 7 kalendorines dienas, specialistas pacientą turi priimti per 30 dienų, brangūs tyrimai taip pat privalo būti atlikti per mėnesį, planinė operacija – ne vėliau kaip per 60 dienų.
KOMENTARAS:
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, prisidėjęs prie po naujų metų įsigaliosiančių pataisų kūrimo Šarūnas Narbutas:
- Eilių klausimu mes dažniausiai kalbame tik iš vienos perspektyvos. Tačiau iš viešai teritorinių ligonių kasų pateikiamos analizės matome, kokia yra faktinė laukimo eilė gydymo įstaigoje pas specialistą pagal miestus ir rajonus. Dar prieš teikiant įstatymą į terminus tilpo keturios iš penkių gydymo įstaigų. Šiandien vertinant situaciją objektyviai matome, jog ji pablogėjo. Ypač pirminėje grandyje didelėse poliklinikose, kur yra daug prisirašiusių pacientų, didžioji jų dauguma yra vyresnio amžiaus. Be to, yra ir kita problema, kad dalis tų pacientų turi įprotį pas šeimos gydytoją apsilankyti kartą per savaitę, kai to visai nereikia. Tiesa, apklausos rodo, kad privačiame sektoriuje, kuriame yra didžiausia koncentracija priminės sveikatos priežiūros, pas šeimos gydytoją pacientai patenka per mažiau nei savaitę be jokių priemokų. O kalbant apie terminus dabar galiojantys yra kur kas trumpesni. Tarkim, pagal vyriausybės nutarimą pas šeimos gydytoją žmogus turi patekti per penkias dienas. Tiesa, atsakomybės už tai jokios nėra. Taigi kritikuojančius paraginčiau prisėsti ir gerai perskaityti įsigaliojantį įstatymą. Nes man, kaip teisininkui, atrodo nenormalu, kai sveikatos teisėje galiojančių teisės aktų nesilaikoma. Antra, patarčiau pasidomėti ir faktinėmis eilėmis pas gydytojus, kurias kas ketvirtį pateikia gydymo įstaigų vadovai teritorinėms ligonių kasoms. Kai girdžiu teigiant, jog neįmanoma to pasiekti, nutylimas faktas, kad pacientas, kuris nori patekti pas konkretų gydytoją, pasirašo sutikimą palaukti ilgiau. Aš manau, kad šioje vietoje turėtume ne vieni kitus gąsdinti, o kalbėtis.
Maža to, įstatymas ne tik eiles reguliuoja, bet yra ir dar keli kertiniai dalykai, pavyzdžiui, - gydymo įstaigų reitingavimas. Įstatymas aiškiai nurodo, kad gydymo įstaigos turi būti lyginamos tarpusavyje pagal tam tikrus rodiklius. Bet, noriu pabrėžti, kad baimės, jog rajoninės ligoninės bus lyginamos su universitetinėmis, nepagrįstos, nes įstatyme aiškia pasakyta, kad tarpusavyje bus lyginamos universitetinės su respublikinėmis, regioninės ir rajoninės, pirminė grandis atskirai. Lyginami panašūs su panašiais. Tie, kas bus virš vidurkio, gaus finansinį paskatinimą metų pabaigoje.
Trečias dalykas, apie ką pamirštama kalbėti, kad visa informacija turi būti skelbiama vieša – tiek apie eiles, tiek apie reitingą, tiek ir apie gydymo įstaigų vadovų, medikų atlyginimus, nes mes juk siekiame skaidrumo. Visuomenė, kaip mokesčiu mokėtojas, nori žinoti, kaip leidžiami mūsų pinigai. Kokia kovos su korupcija situacija. Aš galiu sutikti, kad įstatymas įneša naujų dalykų ir kitokį požiūrį, kas yra sveikatos sistema.
Antra, visas šis įstatymas yra atsakomybė ne gydytojams, o įstaigų vadovams, tik jie bus skatinami ir baudžiami. Manau, kad pas mus nėra nei vergovės, nei lažo ir gydytojams tikrai nėra ko bijoti.
Pastaruoju metu apie tai daug kalbančius girdžiu medikus, bet ne gydymo įstaigų vadovus, nors šis įstatymas ir su juo ateinantys pakeitimai liečia būtent juos. Man skaudu, kad dėl visų problemų kaltinami arba pacientai, arba valdžia. Bet ar tikrai gydymo įstaigos valdomos efektyviai?
Komentuoti: