Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas odontologų savivaldos ardymui uždegė žalią šviesą – Odontologų rūmų įstatymą buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios. „Kodėl reikia griauti gerai veikiančius Odontologų rūmus, kurie yra viena stipriausių ir tvariausių profesinių savivaldų Lietuvoje“, - stebisi vis dar rimtų argumentų neišgirdę šios srities atstovai. Jų skaičiavimais, Rūmams patikėtoms viešojo administravimo funkcijoms jie yra investavę per 2 milijonus eurų, o vertinant, kiek sutaupė nė cento neįdėjusi valstybė – skaičiai trigubai didesni.
Gydytojas odontologas už narystę Odontologų rūmuose per metus pakloja 58 eurus, vadinasi, 4,83 euro už mėnesį.
Vienas kitas pagrįstas skundas
Nuolat linksniuojamas argumentas, kodėl reikia griauti Rūmus, o licencijavimą perduoti į Akreditavimo tarnybos rankas – tariama pacientų skundų lavina. „Vienu metu Akreditavimo tarnybos direktorės buvo įvardinta, kad iš visų skundų apie septyniasdešimt procentų sudarė skundai dėl odontologinių paslaugų kokybės. Tuomet Rūmų pirmininkas tarnybos direktorės pasiteiravo, kas ją taip klaidina, kadangi tais metais iš trijų šimtų devyniasdešimt keturių skundų tik vienuolika buvo dėl odontologinių paslaugų kokybės. Maža to, iš jų pagrįsti buvo tik trys, kai pacientas iš tikrųjų buvo teisus – jam nebuvo suteikta kokybiška paslauga“, - kalbėjo Rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė.
Rūmų atstovus žeidžia ir nuolatiniai priekaištai esą jų komisijos nariai gydytojams, atsidūrusiems skundo epicentre, rašo tik palankias išvadas. J.Goštautienė vartydama dokumentus rodo, kad situacija visiškai priešinga: „Prieš trejus metus Rūmai nagrinėjo dvidešimt du skundus, iš kurių dešimt buvo pagrįsti. Taigi, nustatėme daugiau pažeidimų negu Akreditavimo tarnyba ir daugiau nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija“, - atremia moteris.
Advokatų kontoros „Drakšas, Mekionis ir partneriai“ gyvybės mokslų praktikos vadovas, ilgametis Rūmų patarėjas teisės klausimais Andrejus Rudanovas aiškina, kad Rūmams, kaip profesinei savivaldai, adresuotus pacientų skundus nagrinėja profesionalai – atitinkamos srities žinovai. Gydytojas odontologas arba periodontologas kaip profesionalas gerai žino, kas svarbu nagrinėjant atitinkamą ginčą arba skundą. Tokio specialisto melagingais pasiaiškinimais nesuklaidinsi. Praktikoje būta nemažai atvejų, kai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (PŽK) gaudavo skundus dėl odontologinių paslaugų ir nukreipdavo juos būtent į Rūmus laukdama ekspertinės išvados.
„Jei pacientas nepatenkintas suteiktos paslaugos kokybe, visų pirma pagal įstatymus privalo kreiptis į įstaigą su rašytiniu skundu ir išsakyti priekaištus arba pastebėjimus. Įstaiga per dvidešimt darbo dienų skundą privalo išnagrinėti. Jeigu pacientas nesutinka su atsakymu, jis gali rinkti tris kelius, kaip elgtis. Kai nori žalos atlyginimo, kreipiasi į PŽK. Tuomet komisija išnagrinėja ir priima sprendimą. Jeigu pretenzija atmetama, pacientas turi teisę kreiptis į teismą. O jeigu pacientas nenori kelti klausimo dėl žalos atlyginimo, odontologinių paslaugų atveju gali kreiptis į Rūmus ir gauti išvadą, kitos medicininės paslaugos atveju – į Akreditavimo tarnybą. Trečias mechanizmas, kuomet pacientui yra padaryta žala sveikatai ir netgi gyvybei ir jis mano, kad tai – tyčinis veiksmas. Tuomet jis gali kreiptis į prokuratūrą arba policiją, kur dėl sveikatos sutrikdymo arba susargdinimo pradedamas ikiteisminis tyrimas“, - pasakojo A.Rudanovas.
Valstybei nekainuoja
Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus yra įspėjęs, kad Rūmų viešojo administravimo funkcijas perdavus kitai institucijai padidės finansinė našta valstybei, o taip pat specialistams ir gydymo įstaigoms.
„Rūmai, kaip ir asociacija, veiklą vykdo iš savo lėšų, valstybei licencijavimas nieko nekainuoja. Nereikia nei papildomų etatų, nei patalpų, o licencijavimo tvarka yra itin griežtai reglamentuojama“, - yra sakęs pirmininkas.
Jo neįtikina Akreditavimo tarnybos vadovės Noros Ribokienės žodžiai, kad perėmus odontologų licencijavimo funkcijas, tereikės papildomai dviejų etatų: vieno – įstaigų, kito – specialistų licencijavimui.
Remdamiesi viešai prieinama informacija, Rūmai apskaičiavo, kiek realiai galėtų prireikti papildomų etatų, kad Akreditavimo tarnybai priskyrus naujas funkcijas procesai vyktų tokiu pačiu greičiu ir kokybiškai.
„Pas mus yra du tūkstančiai penki šimtai penkios įstaigos, Akreditavimo tarnyboje - apytiksliai apie du tūkstančius. Skyriuje, užsiimančiame įstaigų licencijavimu, dirba dvylika asmenų. Vadinasi, apie dviejų tūkstančių įstaigų priežiūrą vykdo dvylika specialistų, o vienam jų tenka apie pora šimtų įstaigų. Tad jeigu ateina dar papildomas srautas – du tūkstančiai penki šimtai penkios įstaigos, mažiausiai reikia bent dešimties šešiolikos naujų etatų, nors jie tvirtina, kad pakaks dviejų“, - stebisi J.Goštautienė.
Odontologai nuogąstauja, jog licencijų išdavimas Akreditavimo tarnyboje kartais užtrunka du tris kartus ilgiau, be to, neretai pateikiami pertekliniai ir nelabai pagrįsti reikalavimai. Tad odontologų bendruomenės atstovai nesupranta, kam reikia griauti ir taip gerai veikiančius Rūmus. Juolab kad būdami profesinės savivaldos institucija, vykdančia viešojo administravimo funkcijas, Rūmai visiškai išlaiko save (nario mokesčiai, kiti narių ir juridinių asmenų mokėjimai), o Lietuvos valstybė, delegavusi jiems viešojo administravimo funkcijas, nė karto nuo Rūmų įsteigimo dienos neprisidėjo prie šių funkcijų išlaikymo.
„Tad natūraliai kyla klausimas, o kas Rūmams atlygins visa tai, ką jie įdėjo į šios sistemos kūrimą ir išlaikymą per penkiolika metų? Nes šiuo metu jokių aiškių, svarių ir pagrįstų argumentų nėra pateikiama“, - sako Advokatų kontoros „Drakšas, Mekionis ir partneriai“ gyvybės mokslų praktikos vadovas, ilgametis Rūmų patarėjas teisės klausimais Andrejus Rudanovas.
J.Goštautienė pridurdama, kad per penkerius metus gydytojas odontologas, mokėdamas nario mokestį ir tobulindamasis Rūmų renginiuose, sutaupo tris tūkstančius eurų, pagarsino nario mokesčio sumas: gydytojas odontologas už narystę per metus pakloja 58 eurus, vadinasi, 4,83 euro už mėnesį. Burnos higienistas - 17 eurų per metus (1,42 euro per mėnesį). Padėjėjas - 14 eurų per metus, per mėnesį - 1,17 euro. Palyginimui – advokatų padėjėjai per mėnesį sumoka dvidešimt vieną, advokatai – dvidešimt devynis eurus.
„Valstybė delegavo rūmams tam tikras funkcijas, ji gali ir pasiimti. Tačiau teisinėje valstybėje bet koks reguliavimo pakeitimas bent jau turėtų būti pagrįstas ir motyvuotas, kas ir kodėl yra blogai. Nebūtina keisti viso teisinio mechanizmo, galima tobulinti spragas, negriaunant visos struktūros“, - kalbėjo J.Goštautienė.
Ministras raito parašą
Rūmai, susipažinę su projektų lydinčiais dokumentais, nerado jokių aiškių, objektyvių bei pagrįstų argumentų ir motyvų, kodėl jų veikla laikytina netinkama. Nepateikiami jokie konkretūs pavyzdžiai, kodėl turi būti panaikinta Rūmų profesinė savivalda, o jos vykdomos viešojo administravimo funkcijos perduotos kitais institucijai.
„Neįsivaizduojate, koks buvo šokas, kai ministras viešai buvo pasakęs, kad Rūmai išduoda neteisėtas licencijas“, - prisiminė odontologai, pažymėdami, jog licencijavimą išduodančioje komisijoje yra keturi Rūmų nariai, kiti trys deleguoti sveikatos apsaugos ministro.
„Ant licencijos pasirašo ministras, be to, į komisiją jis deleguoja tris ministerijos atstovus. Nepaisant to, ministras viešai visai šaliai pareiškia, kad Rūmai licencijas išduoda neteisėtai“, - stebisi A.Rudanovas. Pasak jo, jei kyla bent mažiausia abejonė dėl Rūmų veiklos, galima kreiptis į Valstybės kontrolę, kuri, beje, juos įvertino teigiamai, arba į atitinkamai kitas institucijas.
„Ministras, kaip viešo administravimo aukščiausias pareigūnas, turi teisę prašyti išsamių paaiškinimų dėl jam abejones sukeliančių klausimų. Tačiau nė karto iš ministerijos nebuvo sulaukta tokių prašymų. Priešingai, kiek yra apdovanojimų arba padėkos raštų, kuriais Rūmai buvo apdovanoti ministrų, ankstesnių Seimo Sveikatos reikalų komitetų pirmininkų už tai, kad yra tvariausia ir stipriausia sveikatos sektoriaus atstovė bei pavyzdys daugybei kitų profesinių savivaldų“, - kalbėjo A.Rudanovas.
Susipažinę su odontologų praktikos įstatymo projektu teisininkai taip pat pažymi, jog licencijavimo funkcijas perdavus kitai institucijai turi būti išspręsti visi gretutiniai klausimai (darbo vietų perkėlimo, sistemų perėmimo, turto valdymo ir pan.). Nė vieno šių klausimų nei projektuose, nei lydinčiuose dokumentuose nėra aptarta.
Komentaras
Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus:
- Tai yra aiškus stengimasis monopolizuoti rinką ir odontologus „sudėti“ į tinklus. Niekada nepasiduosime, nes jeigu tokie spendimai bus patvirtinti ir Seime, jie neteisėti, todėl Europos Sąjungoje atrodysime blogai, kadangi Odontologų rūmai iš karto išstos iš pasaulinės ir Europos organizacijos. Mūsų Vyriausybė pajuto, kad Odontologų rūmai yra galinga jėga, tad nusprendė: suskaldykime, susmulkite. Negi prieš
cholopų traktorių lįsti po ratais.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: