Arūnas Gelūnas: „Trys universitetai – nereali siekiamybė“

Deimantė Gruodė
2018-09-03
„Aukštasis mokslas tikrai nėra būtinas visiems visuomenės piliečiams“, - sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gelūnas (49 m.), skaičiuodamas, kiek mokymo įstaigų galėtų išlikti po universitetų tinklo pertvarkos, ir atremdamas skeptikų komentarus apie uždaromus universitetus.
Arūnas Gelūnas: „Trys universitetai – nereali siekiamybė“
„Net ir būdamas šiek tiek skeptiškas dėl tam tikrų jungčių sėkmės galimybės, vis tiek manau, jog universitetų tinklas turi būti optimizuotas“, - sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gelūnas.

- Ar universitetų tinklo pertvarka vykdoma protingai?
- Universitetų tinklo pertvarka - seniai brendęs iššūkis tiek dėl demografinės situacijos šalyje, tiek dėl studijų kokybės aukštosiose mokyklose. Pirmosios kregždės, kurios pačios suvokė jungimosi poreikį, yra būtent sveikatos srityje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atsiradimas ir buvo nulemtas suvokimo, kad tokios artimos sritys kaip gyvūnų ir žmonių sveikata, sveikatos švietimas galėtų būti vienoje aukštojoje mokykloje. Man atrodo, kad ši jungtis yra labai sėkminga. Ir, kai Seime vyko balsavimas dėl Lietuvos sporto universiteto integravimo į LSMU, balsavau „už“. Buvau įtikintas, kad profesionalių sportininkų rengimas dėlto nenukentės.
 
Aišku, kai kas vyksta ne taip, kaip atrodytų yra logiška - universitetai susitaria, kaip jiems patogiau, po to lobistai įtikina politikus. Nekritikuoju VDU ir Stulginskio universitetų pasirinkimo jungtis, bet man atrodo, kad žemės ūkio universitete dominuoja žemės ūkio technologijos ir lokiškesnė jungtis būtų tarp technologijos universitetų.
Net ir būdamas šiek tiek skeptiškas dėl tam tikrų jungčių sėkmės galimybės, vis tiek manau, jog tinklas turi būti optimizuotas.
 

- Suma sumarum, kiek universitetų galėtų išlikti? 
Įsivaizdavau, kad Kaune turėtų likti vienas humanitarinių ir socialinių mokslų pakraipos, kitas – technologinių. Bet turbūt liks VDU, KTU ir LSMU, Vilniuje – VU, VGTU ir dvi akademijos. Nors vizija galbūt nėra tokia, kokia buvo planuota, kad Vilniuje ir Kaune - po vieną universitetą ir specializuotos akademijos, - aukštųjų iš tikrųjų lieka daugiau. Politikams itin sunku primesti savo valią, kurie universitetai turi susijungti, kai šie kategoriškai atsisako, o senatai ir tarybos mano, jog netikslinga tai daryti. Tad prognozuoti galutinį universitetų skaičių sunku, bet man norėtųsi, kad juose dėstytojai ir mokslininkai nebadmiriautų, studentai gautų visas sąlygas studijuoti, o valstybė turėtų visas galimybes užtikrinti aukšto lygio studijas ir mokslą.
 
- Kai kurie jūsų kolegos svajojo apie tris universitetus.
- Manau, trijų universitetų šiandien tikėtis nerealu. Akivaizdu, kad vizija - mažiausiai penki. Žiūrėsim, kiek studentų po pirmųjų jungimosi procesų pageidaus studijuoti reformuotuose universitetiniuose junginiuose, kaip seksis užtikrinti studijų kokybę, konkurencingus atlyginimus dėstytojams. Dabar dėstytojai ir mokslininkai uždirba toli gražu nepakankamai - keturis penkis šimtus eurų esant dabartinėms kainoms. Jei žmogus tampa universiteto dėstytoju, sėkmingai atlieka mokslinį darbą, kuris turi tarptautiškumo mastelį, jis turėtų būti ir finansiškai įvertintas kaip aukščiausios kvalifikacijos specialistas.
Manau, didžiausias iššūkis yra pritraukti aukščiausio lygio mokslininkus, net ir tuos, kurie tobulinasi užsienyje ar ten laikinai dirba. Yra vienas kitas pavyzdys, kai mokslininkai sugrįžta dirbti į Lietuvą ir jiems sudaromos palankios sąlygos, bet tai daugiau yra išimtys.
 
- Populiarumo viršūnėje laikosi medicinos studijos. Paradoksas, kad medikus ruošiame užsieniui, o ne Lietuvai.
- Nesu tikras, ar kas nors atliko skaičiavimus, kiek Lietuvai reikia sveikatos darbuotojų ir kaip užtikrinti jų aukštesnes pajamas. Suvokiame, kad medikas turi uždirbti gerai, nes jo darbas reikalaujantis itin aukštos kvalifikacijos. Matome ir medikų streikus, ir nuolatinį nesusikalbėjimą. O ką gali gauti žmogus už sumokėtus mokesčius? Ilgas eiles sveikatos priežiūros įstaigoje, trims mėnesiams atidėtą paslaugą. Jis papildomai susimoka iš savo kišenės ir valstybinių sveikatos paslaugų užtikrinimas tampa kvestionuojamas. Kita vertus, kai sako, kad medikų priruošiama per daug, nusistebi: kaip gali būti per daug, jei pacientas turi taip ilgai laukti eilėje, kad patektų pas specialistą?

Pats esu atėjęs į politiką iš aukštojo mokslo – Dailės akademijoje šešerius metus dirbau studijų prorektoriumi. Irgi kildavo klausimų, kiek gi dizainerių, kiek architektų, nekalbant jau kiek dailininkų, tapytojų, skulptorių reikia Lietuvai. Neįmanoma atsakyti į šį klausimą. Žinome tik, kad reikia gerų, aukšto lygio specialistų, o tikslius skaičius įvardinti sudėtinga. Medikų poreikį turbūt yra lengviau apskaičiuoti: žinome gydymo įstaigų skaičių, numatomą vienam medikui tenkančių pacientų skaičių.
Ilgą laiką koją kišo aukštojo mokslo masiškumas, po to perviršis žmonių su diplomais darbo rinkoje, studijų kokybės iššūkiai, be to, universitetai nėra tikri, ar ruošiamų specialistų skaičiai yra tikslingi. Tad baigus tinklo pertvarką, galvočiau, kad studijų finansavimą jau reikėtų „atrišti“ nuo studentų skaičiaus.


 
Dosjė
1988–1994 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA), įgijo dailininko grafiko specialybę (magistras).
1995–1997 m. studijavo japonų tapybą Nacionaliniame menų ir muzikos universitete Tokijuje.
1997–2001 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Filosofijos daktaras, apginta disertacija anglų kalba „Naujoji tvarkos paradigma Nišidos ir Merleau-Ponty filosofijoje“.
1997–2004 m. dirbo grafikos dėstytoju VDA Kauno dailės fakultete, 2001–2002 m. asistentu VDU filosofijos katedroje.

2002–2003 m. VDA Kauno dailės fakulteto prodekanas, 2003–2004 m. dekanas ir vyriausiasis mokslo bendradarbis.
Nuo 2000 m. vizituojantis lektorius Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centre.
Nuo 2004 m. VDA Studijų prorektorius, nuo 2005 ir 2007 m. dirbo docentu Dailės istorijos ir teorijos katedroje bei Grafikos katedroje.
Nuo 2005 m. daktaro disertacijų rengimo vadovas, nuo 2005 m. disertacijų gynimo tarybų narys, disertacijų oponentas VDU, VDA, VU.
Nuo 2006 m. Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinės komisijos pirmininkas.
2006–2007 m. Latvijos dailės akademijos magistrų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos pirmininkas.
Nuo 2008 m. Nacionalinės kūrybinių ir kultūros industrijų asociacijos valdybos pirmininkas.
2010 m. Tautos prisikėlimo partijai atšaukus savo deleguotą Kultūros ministrą R. Vilkaitį, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu paskirtas Lietuvos kultūros ministru.
2012–2016 m. - Lietuvos ambasadorius prie UNESCO.
Nuo 2016 m. Seimo narys.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris