„Mokslo įrodyta, kad chirurgai pagal darbe patiriamą stresą atsiduria antroje vietoje po lakūnų. Iš tikrųjų chirurgas po operacijos naktimis nemiega ir jaudinasi, kad tik viskas būtų gerai jo išoperuotam pacientui ”, - sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Artūras Razbadauskas (52 m.).
„Mūsų laukia didelis iššūkis - 2018 metais pavasarį Klaipėdoje organizuosime Baltijos šalių chirurgų suvažiavimą. Numatytas didelis ir solidus renginys. Atvyks kviestinių svečių ne tik iš Baltijos šalių, bet ir iš Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų“, - sako prof. dr. Artūras Razbadauskas.
- Esate išrinktas Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentu, kokius iššūkius sau keliate artimiausiems trejiems metams?
- Lietuvoje chirurgai labai susiskaldę. Kartais netgi pajuokaujama, kad yra dešinės rankos piršto chirurgų draugija, dar bariatrinės, kitaip tariant, nutukimo chirurgijos draugija, kurioms priklauso po tris keturis chirurgus. Esant tokiam narių skaičiui sunku tikėtis gerų rezultatų.
Per ateinančius trejus metus stengsiuosi, kad Lietuvos chirurgų asociacijoje, kuri telkia septynias draugijas, būtų daugiau susivienijimo.
Mūsų laukia didelis iššūkis - 2018 metais pavasarį Klaipėdoje organizuosime Baltijos šalių chirurgų suvažiavimą. Numatytas didelis ir solidus renginys. Atvyks kviestinių svečių ne tik iš Baltijos šalių, bet ir iš Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų.
- Kaip tik vyko asociacijos suvažiavimas. Kokie klausimai tarp chirurgų sukėlė daugiausiai diskusijų?
- Buvo pristatomos bendrosios ir pilvo chirurgijos naujienos. Šiandiena rodo, kad vis daugėja kolorektalinio, tai yra storosios žarnos vėžio, kuris tarp moterų „iššoka“ į pirmą poziciją ir, įsivaizduokite, pradeda lenkti krūties vėžį. Suvažiavimo metu kalbėjome apie storosios žarnos vėžio gydymo tendencijas, naujoves, apie įvairias kitas šios srities ligas.
- Ar skaičiuojate, kiek operacijų esate atlikęs? Beje, viešojoje erdvėje kyla diskusijų, ar nereikėtų chirurgams įvesti amžiaus cenzo...
- Per metus atlieku apie du šimtus operacijų. Kai buvau jaunesnis, atlikdavau tris šimtus. Dirbu trisdešimt metų, tad galima suskaičiuoti, kad jų jau esu atlikęs apie penkis šešis tūkstančius.
Amžiaus cenzo nustatymas chirurgams būtų žmogaus teisių pažeidimas. Negalima diskriminuoti nei lyties, nei amžiaus, nei religiniu požiūriu. Jeigu būtų nustatyta, kad chirurgas gali operuoti tik iki penkiasdešimt metų, ką jam daryti toliau? Nebent būtų diskutuojama apie tai, kad chirurgą reikia išleisti į pensiją nuo šešiasdešimties metų ir skirti profesinę pensiją.
Mokslo darbais įrodyta, kad pagal patiriamą stresą chirurgai yra antroje vietoje. Pirmoje – lakūnai. Šis darbas reikalauja greitų sprendimų. Kartais sekundės lemia, ar sugebėsi padėti pacientui, ar ne. Tai irgi turi savotiško žavesio. Esu išbandęs jėgas ir kitose srityse: buvau ir sportininkas, ir muzikantas. Kartais ir dabar pagroju trimitu. (Juokiasi.)
- Per plauką netapote muzikantu?
- Taip, mažai trūko. Muzikos mokytojai man siūlė stoti į Muzikos konservatoriją. Bet jau ankstyvo brendimo metu mane sudomino medicina.
Chirurgiją pasirinkau, nes matyti konkretūs darbo rezultatai. Vidaus ligų specialistai, tikrai nenoriu jų nuvertinti, dažniausiai gydo daug lėtinių ligų.
Pacientas apsveiksta, prasideda remisija ir po kelių mėnesių vėl sugrįžta pas gydytoją. Chirurgui sėkmingai atlikus operaciją, matai pasveikusį žmogų.
Prieš rimtesnes operacijas iš naujo skaitome knygas, domimės naujausia literatūra. Kartais savaitę ieškai informacijos, kas naujo yra atlikta pasaulyje, žiūri filmuotą medžiagą.
-
Kaip vertinate bandymus įteisinti kyšius medikams?
- Legalizuoti kyšius - neprotinga. Pirmiausiai turėtų būti sutvarkyti gydytojų atlyginimai. Mes gi žinome, kiek uždirba gydytojai ir kodėl jie išvažiuoja dirbti į užsienį. Vienas argumentų – mediko atlyginimas, pavyzdžiui, Anglijoje iki dešimt kartų didesnis. Dauguma išvažiavusių chirurgų dirba ekspertais ir gauna po dešimt penkiolika tūkstančių svarų per mėnesį. Suprantu, kad Lietuvoje, esant tokiai ekonominei situacijai, tikrai nesame pasiekę tokio aukšto lygio kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija.
Kaip sakiau, pirmiausiai reikia kelti atlyginimus ir aš matau dideles galimybes. Iš esmės gydymo įstaigose yra pripirkta ne racionaliai naudojamos įrangos. Pavyzdžiui, magnetinis rezonansas yra ant kiekvieno kampo rajonuose, bet ten nėra gydytojo, kuris sugebėtų su juo dirbti. Vienas magnetinio rezonanso aparatas kainuoja aštuonis milijonus. Pagalvokite, už tuos pinigus kiek metų gydytojai galėtų gauti žymiai didesnius atlyginimus.
Sveikatos priežiūros sistemoje - didžiulis chaosas. E. sveikata stringa, elektroninis receptas neveikia. Dar „pasisekė“ ir dėl to, kad sistemai paskutinius dešimt metų vadovauja ministrai, nelabai turintys kompetencijos sveikatos priežiūros klausimais. O dėl to pirmiausia kenčia pacientai. Eilės pas specialistą jie priversti laukti tris keturis mėnesius. Ne pas chirurgą. Chirurgijoje eilės tikrai yra sutvarkytos. Pas mus netgi geriau nei pas skandinavus.
Skandinavijoje planinės operacijos reikia laukti kelis mėnesius. Tačiau pas mus sunku pakliūti pas kardiologą, endokrinologą, neurologą. Tad galbūt rezidentūroje turėtų būti ruošiama daugiau tokių specialistų. Jau čia turėtume gydytojus ruošiančių universitetų paklausti, kodėl rajonuose nepakanka neurologų, endokrinologų, kardiologų ir kitų specialistų.
Dosjė
1988 m. baigė Vilniaus universiteto medicinos fakultetą.
1988–1989 m. Vilniaus m. VI – osios klinikinės ligoninės internas – chirurgas, 1989–1994 m. Klaipėdos miesto ligoninės (dabar - Klaipėdos universitetinė ligoninė) chirurgas, nuo 1995 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės abdominalinės chirurgijos skyriaus chirurgas, nuo 2003 m. – Klaipėdos jūrininkų ligoninės chirurgijos klinikos vedėjas. 1995 m. – suteikta I–oji kvalifikacinė chirurgo kategorija, 1999 m. – licencijuotas bendrasis ir pilvo chirurgas.
2001 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją. Stažavosi JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Rusijoje.
Nuo 2001 m. Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakulteto slaugos katedros vedėjas, Klaipėdos universiteto Senato narys, Sveikatos mokslų fakulteto mokslo tarybos pirmininkas, Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, profesorius.
Nuo 2011 m. buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.
Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis chirurgijos specialistas Klaipėdos kraštui.
Komentuoti: