Artūras Černiauskas: „Sveikatos apsaugos sistema tikrai neblizga atlyginimais“

Deimantė Zailskaitė
2016-07-07
„Darbdavių šūkis „Leiskite mums dirbti ir užsidirbti“ turėtų būti perfrazuojamas kitaip: „Leiskite mums dirbti, bet mes nenorime leisti jums užsidirbti. Įvairiai išsisuksime, kad tik nemokėtume jums darbo užmokesčio“, - sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas (54 m.).
Artūras Černiauskas: „Sveikatos apsaugos sistema tikrai neblizga atlyginimais“
„Mes juokaujame: kai pasibaigia argumentai, prasideda būdvardžiai. Būtent nesugebėjimas argumentuoti ir paneigti mūsų teiginių verčia imtis priemonių, kurios nėra adekvačios“, - sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

- Sveikiname! Prezidentė išgirdo jūsų, profsąjungų atstovų, balsą ir vetavo prieštaringai vertinamą naująjį Darbo kodeksą, kuris grąžinamas atgal į Seimą.
- Turiu pasakyti, jog susitikimas su prezidente nustebino. Mūsų šalies vadovė yra gerai susipažinusi su pagrindiniais Darbo kodekso straipsniais ir esminėmis iš jo kylančiomis problemomis. Suprantu, kad įsigilinti į visus teisės aktus - sudėtinga. Tam yra patarėjai. Bet prezidentė aiškiai parodė, kad yra skaičiusi Darbo kodeksą, žino, ką reiškia nenustatytos apimties darbo sutartis arba suminė darbo laiko apskaita.
 
- Kas jūsų netenkina Seimo narių priimtame Darbo kodekse?
- Pirmiausiai nenustatytos apimties darbo sutartys. Europos Komisija yra išsakiusi poziciją, jog būtent ši sutartis yra nesaugiausia darbuotojams, kurie gali prarasti daug socialinių garantijų. Nėra aišku, jis dirba, ar ne, nes darbdavys yra įsipareigojęs jam suteikti aštuonias valandas darbo per mėnesį.
 

Man keista, kad bandoma suformuoti nuomonę esą yra labai gerai, jog žmogus gali papildomai užsidirbti ir pasirinkti darbo laiką. Kaip tik yra atvirkštinis variantas. Būtent darbdavys pasirenka, kada darbuotoją pakviesti į darbą. Jeigu darbuotojas du kartus atsisako atvykti, sutartis gali būti nutraukiama.
 
O darbuotojas, turėdamas tokią sutartį, praranda teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, socialines pašalpas. Jeigu jis dirba trumpesnį laiką ir negauna bent minimalaus darbo užmokesčio per mėnesį, tai nėra įskaitoma ir į pensinį arba nedarbo draudimo stažą, kuris reikalingas norint gauti nedarbo draudimo išmoką. Jis turėtų sumokėti ir privalomojo sveikatos draudimo mokestį.
 
Teoriškai žmogus dirba, o praktiškai – ne. Anglijoje tokios sutartys irgi sukėlė problemų. Prieš porą mėnesių nagrinėta, kiek gauna darbuotojai dirbdami pagal tokią darbo sutartį. Žmonių, kurie turi nuolatinio pobūdžio arba nulio valandų sutartis, darbo užmokestis yra keturis kartus mažesnis.
 
Būtent dabartinis įstatymas apsunkina galimybę dirbti kitame darbe. Ypač kalbant apie medicinos ir švietimo darbuotojus, kai jie dirba skirtingose įstaigose. Dabar leidžiama darbdaviui uždrausti pavaldiniams dirbti keliose vietose, kad nebūtų interesų konflikto, nes įstaigos, nors jos yra biudžetinės, bet vis tiek konkuruoja tarpusavyje.
 
Kalbant apie terminuotas darbo sutartis, jos irgi nėra geros, nes darbuotojas jaučiasi neužtikrintas. Juolab, kad didžioji dalis jaunimo dirba pagal terminuotas darbo sutartis, o tai užkerta kelią jiems gauti paskolas iš bankų ir nusipirkti butą ar gyvenamąjį plotą. Mes galvojame, kad tokių sutarčių būtų kuo mažiau.
 
Per suminę darbo laiko apskaitą buvo panaikintas maksimalus darbo laikas – keturiasdešimt aštuonios valandos. Tai reiškia, kad darbdavys gali priversti darbuotoją dirbti 72 valandas per savaitę ir už tai nieko nemokėti. Mat per apskaitos laikotarpį yra numatyti trys mėnesiai, per kuriuos jis gali išlyginti tą laiką ir padaryti taip, kad darbuotojas vidutiniškai dirbtų keturiasdešimt valandų. O intensyviai dirbdamas tas kelias savaites ar mėnesį jis už tai negaus jokio papildomo darbo užmokesčio. Tai mus labai neramina.
 
Mes galvojame, kad darbdavių šūkis „Leiskite mums dirbti ir užsidirbti“ turėtų būti perfrazuojamas kitaip: „Leiskite mums dirbti, bet mes nenorime leisti jums užsidirbti. Įvairiai išsisuksime, kad tik nemokėtume jums darbo užmokesčio“.
 

- Grįžtant prie medikų klausimo: tai, kad gydytojas gali dirbti keliose darbo vietose, – gerai ar nelabai? Galbūt jis turėtų išlikti lojalus vienai gydymo įstaigai?
- Tai yra ganėtinai sudėtingas klausimas.
Žinau, su kokiomis problemomis susiduria rajonų ligoninės ir poliklinikos, kur reikalingi tam tikri konsultantai. Nėra galimybių ir poreikio, kad nuolat išlaikytum nedidelėje gydymo įstaigoje tam tikros specializacijos mediką. Todėl jie atvyksta iš kitur ir dirba keliose gydymo įstaigose.
 
Tai sudaro galimybę medikams gauti didesnį darbo užmokestį ir visiškai patenkina paciento poreikius. Įsivaizduokite, jeigu pas specialistą rajone apsilanko vienas du pacientai per savaitę, visų pirma prastėja jo kaip, gydytojo, kvalifikacija. Kitas dalykas - iš ko jam mokėti normalų darbo užmokestį? Žinau, net anesteziologai dirba keliose ligoninėse, kai nėra daug planinių operacijų, ir atvyksta tik tuomet, kai šios yra suplanuojamos. Aš galvoju, kad vis dėlto turėtų būti tokia galimybė, kuri leistų užsidirbti, nes mūsų sveikatos apsaugos sistema tikrai neblizga darbo užmokesčiais. Ypač jeigu pasižiūrėtume į slaugytojų atlyginimus – jie visai maži, beveik prilygsta minimaliam.
 
- Kaip vertinate premjero poziciją kodekso klausimu, ypač sprendimą atleisti visuomeninę konsultantę profesinių sąjungų veiklos klausimams?

- Gana keistas ir ne pirmas toks premjero išsišokimas. Prisimenu, kai streikavo mokytojai, buvome sutapatinti su rusais... Mes juokaujame: kai pasibaigia argumentai, prasideda būdvardžiai. Būtent nesugebėjimas argumentuoti ir paneigti mūsų teiginių verčia imtis priemonių, kurios nėra adekvačios. Esant ankstesnei valdžiai, vieną kartą per mėnesį mes būtinai susitikdavome su jų vadovais ir aptardavome esamas problemas, daug diskutuodavome. Deja, reikia pasakyti, kad dabar tikrai to nėra. Premjeras negirdi mūsų arba nenori girdėti.


Dosjė
1985 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, suteiktas teisės magistro laipsnis. 
1985–2005 m. dirbo Lietuvos vidaus reikalų sistemoje. 
2000–2005 m. ėjo Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininko pareigas. 
Nuo 2005 m. iki dabar – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas. 
2006–2008 m. buvo projekto „Sektorinių dvišalių tarybų steigimas ir jų veiklos intensyvinimas“ vadovas. 
2007–2011 m. – projekto „Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programa“ programos vadovas. 
2012–2013 m. – projekto „Socialinio dialogo stiprinimas Lietuvoje“ lektorius. Tema „Teisiniai socialinio dialogo pagrindai“. 
2012–2013 m. – projekto „Socialinio dialogo skatinimas LR policijos sistemoje“ lektorius. Tema „Bendrieji įvadiniai mokymai socialinio dialogo skatinimo tema darbdavių ir darbuotojų organizacijų vadovams bei darbuotojams“. 
2012 m. už socialinės ekonominės plėtros rezultatus įvertintas Vilniaus apskrities Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio nominacija ir apdovanotas kunigaikščio Gedimino statulėle ir diplomu. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris